krikščionio savižudybė

Norėčiau pasidomėt, ka manote apie krikščionių savižudybes?

blogai manau.

ar cia klausi teoriskai? ar toki atveji zinai?

man asmeniskai nelogiskas sitas klausimas, nes krikscionis yra tas kuris be galo dziaugiasi atrades nauja gyvenima su Kristumi, o ne tas, kuris is desperacijos ar dar nezinia ko atima sau gyvybe...

na taip, naujas gyvenimas Kristuje ir t.t, taciau atsitinka ir taip, kad žmogus po truputi pradeda nutolti nuo Dievo, tada tampa silpnas, o budamas netvirtas ir dar užspiestas į kampą gali daug ko padaryti netinkamo(tame ir savižudybė gali pasitaikyt)

Ka manau? Kad kiekvieno krikscionio gyvenime buna akimirku, kai jautiesi kone beviltiskai, kai jautiesi pasimetes ir uzspaustas i kampa (beje, rimtai, siela, tu kalbi apie koki nors konkretu atveji?). As pati dabar panasioj situacijoje, tik mintis apie savizudybe man neateina i galva. Galbut tai del mano asmeniniu zmogisku savybiu. Tai daro labai daug itakos - tai jau yra psichologija, kuri irgi yra Dievo mokslas, ta patyriau pati. Klausimas, kur zmogus iesko atsakymo... Dievo zodis yra labai stiprus, kai kreipiesi i ji pagalbos, bet faktas tas, kad zmogus dazniausiai iesko SAVO sprendimu. Pasitiketi Dievu ir jo vedimu yra tikrai nelengva, ir galima labai greit paslysti. Savizudybe problema, zinoma, labai greitai issprendzia - tau problemos nebelieka, bet tai yra beveik atsakomybes uz savo veiksmus ir sprendimus vengimas. Cia as ne tik apie krikscionio savizudybe, bet krikscioniui... vien jo vardas sako, kuo jis gyvena. Jei atvirai, prisimenu Juda Iskarijota.. Jam tai buvo skirta... Zodziu, prisimasciau as cia..

ne, kol kas konkretaus atvejo neturiu,bet kažkodėl taip netikėtai kilo šis klausimas.

SAVIŽUDYBĖ...



Kažkada aš bandžiau žudytis,bet ačiū Dievui, nepavyko.



Po nesėkmės aš iškart prisiminiau kažkada, besiruošiant Pirmąjąi komunijai iškaltą dešimtį Dievo įsakymų ir vienas iš jų teigė: NEŽUDYK!



po to įvykio,praėjus pusmečiui, aš atsiverčiau ir įtikėjau. Nuo to laiko niekad nekilo mintis apie savižudybę, nors praėjo jau apie dešimtį metų,išgyvenau ne vieną sunkų laikotarpį,bet visad su manim buvo Viešpats Jėzus, net ir tada, kai aš nebuvau su Juo,(nejaučiau ir negyvenau Juo).



Manau, kad krikščionis, iš ties atsiliepęs į Jo beldimą ir atvėręs Jam savo širdį, negali net pamanyti apie Sandoros sulaužymą, nes juk Šventoji Dvasia gyvena mumyse!

H-mm. Jei zmogus yra tikras STIPRUS krikscionis, manau, jis tikrai pries save nepakels ranka. Zinoma, jei krikscionis yra silpnas dvasiskai, tuomet ji gali nugaleti musu visu priesas, ir gali atsitikti nelaime Bukime stiprus, dvasingi, jug Dievas salia cia yra...

istikruju labai sudetingas klausimas, pazystu krikscione kuri nusizude,,,zinau ne viena kuniga,kuris nusizude,,,depresija sio laikmecio rykste, bet visgi kad ir kaip noretusi is cia iseiti, geriau to nedaryti. Nes nezinau,kada viskas pasivers i gera

Keista...

Krikscionys zudosi?

Kunigai netgi?

nesamone, netikiu ... ... ...