Dievas mato ateiti?
shedeuw
Laba
nesu krikscionis, nes pusiau krikscioniu nebuna, ania?
Tikiu i Dieva, pasiskaitau karts nuo karto ivairiu religiju pamastymus. perzvelgiau siek tiek jusu forumo - ypac sudomino Pradzios knygos komentarai
vien del to, jog neseniai internete teko sukramtyti teorija apie ateivius, ikurusius gyvybe Zemeje. beje jie neva ir buvo Dievo Sūnūs 
cia buvo trumpapm prisistatyti
Klausimas - Dievas yra Visagalis? taip, ania? Reiskia jis gali matyti ateiti. Reiskia sukurdamas Adoma ir Ieva ir zinojo, apie ju busima nuopoli. Reiskia jis zinojo, jog teks tvane nuskandinti daugybe zmoniu. Kyla keli idomus pastebejimai - 1. pagal Biblija iseina, jog Dievas megsta zudyti, nes jis juk pries kurdamas turejo zinoti, apie busima tvana. tai tas pats, kas prie savo maza vaika padeti ledinuka ir liepti jam jo nevalgyti, o kitaip gaus per nagus... niu ar vaikas (juk mes prie Dieva lygiai tokie pat silpni ir nuodemingi) atsilaikys?
2. jei Dievas zinojo ateiti, tai kodel rasoma - "Ir VIEŠPATS gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį." Pr 6,6 ?
Jei kas nors prieštarauja, jog Dievas gali matyti ateiti, tai kaip tada su malda Tikiu Dieva Teva <...> ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti - iš kur mes tai žinom ir iš kur Jėzus žinojo savo lemtį?
ačiū uz atsakymus
suDievu
nesu krikscionis, nes pusiau krikscioniu nebuna, ania?
Tikiu i Dieva, pasiskaitau karts nuo karto ivairiu religiju pamastymus. perzvelgiau siek tiek jusu forumo - ypac sudomino Pradzios knygos komentarai
vien del to, jog neseniai internete teko sukramtyti teorija apie ateivius, ikurusius gyvybe Zemeje. beje jie neva ir buvo Dievo Sūnūs 
cia buvo trumpapm prisistatyti

Klausimas - Dievas yra Visagalis? taip, ania? Reiskia jis gali matyti ateiti. Reiskia sukurdamas Adoma ir Ieva ir zinojo, apie ju busima nuopoli. Reiskia jis zinojo, jog teks tvane nuskandinti daugybe zmoniu. Kyla keli idomus pastebejimai - 1. pagal Biblija iseina, jog Dievas megsta zudyti, nes jis juk pries kurdamas turejo zinoti, apie busima tvana. tai tas pats, kas prie savo maza vaika padeti ledinuka ir liepti jam jo nevalgyti, o kitaip gaus per nagus... niu ar vaikas (juk mes prie Dieva lygiai tokie pat silpni ir nuodemingi) atsilaikys?
2. jei Dievas zinojo ateiti, tai kodel rasoma - "Ir VIEŠPATS gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį." Pr 6,6 ?
Jei kas nors prieštarauja, jog Dievas gali matyti ateiti, tai kaip tada su malda Tikiu Dieva Teva <...> ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti - iš kur mes tai žinom ir iš kur Jėzus žinojo savo lemtį?
ačiū uz atsakymus
suDievu
shedeuw
aj pasirodo cia galiu ilgiau neprieiti prie interneto tai truputi prapletosiu savo pamastymus.
Taigi Dievas mato ateiti
Taigi dar pries gimstant zmogui (beje sielu yra baigtinis dydis ar ju Dievas vis "prikuria") Dievas jau zino, ar jis, pagal krikscionis, eis dangun ar pragaran mires... Cia as nematau jokios Dievo Meiles... Jei Jis zino, jog mes silpni ir suklupsim, nugriudami tiesiai i Amzinaja Ugni, kodel Jis leidzia?? taip yra laisva valia, bet juk vieniems zmonems Dievas atveria akis, o kiti turi gauti bilieteli i dangu patys...
isvada - pagal Biblija Dievas yra neteisingas (pvz jis tvano metu nuskandino turbut ir galybe visai niekuo detu kudikiu - kodel jie turejo atsakyti uz tevu nuodemes?) ir nemylintis musu.
ps. mano Dievas ne toks
Taigi Dievas mato ateiti
Taigi dar pries gimstant zmogui (beje sielu yra baigtinis dydis ar ju Dievas vis "prikuria") Dievas jau zino, ar jis, pagal krikscionis, eis dangun ar pragaran mires... Cia as nematau jokios Dievo Meiles... Jei Jis zino, jog mes silpni ir suklupsim, nugriudami tiesiai i Amzinaja Ugni, kodel Jis leidzia?? taip yra laisva valia, bet juk vieniems zmonems Dievas atveria akis, o kiti turi gauti bilieteli i dangu patys... isvada - pagal Biblija Dievas yra neteisingas (pvz jis tvano metu nuskandino turbut ir galybe visai niekuo detu kudikiu - kodel jie turejo atsakyti uz tevu nuodemes?) ir nemylintis musu.
ps. mano Dievas ne toks

xeras
tai ka as parasysiu nebutinai yra visu krikscioniu nuomone 
as manau, kad esi teisus sakydamas, kad Dievas mato ateiti. is to ka as skaitau Raste man atrodo visai aisku, kad Dievas ne tik kad mato ateiti, bet ja ir zino, nes viska sukure. kazkada, pries kelis simtmecius bais protingi diedai buvo ismaste 2 pozicijas: kad Dievas pries sukurdamas viska zinojo kas vyks: tai yra jis ismaste ir nuopoli (kuris yra antras svarbiausias ivykis zmonijos istorijoj); kiti sake, kad Dievas viska numate jau po nuopolio. hmmmm..... as neesu toks protingas. mano manymu dar svarbesnis klausimas yra ar Dievas sukurdamas zmogu numate jo kiekviena zingsni, ar tame yra tik zmogaus laisvo pasirinkimo pasekme. man rodos, kad Dievas zino, nes sukure viska, bet tame tarpe jis sukure ir zmogaus laisve. tad zmogus kazkaiptai, nezinau kaip, turi laisve, kuri yra sukurta Dievo. dar kiti mastantys zmones priejo isvados, kad zmogaus laisve galima isdalinti i 2 dedamasias, t.y. moraline laisve ir veiksmo laisve. tad vieksmo laisve yra zmogaus laisva valia. o moraline laisve yra suteikiama tik Dievo. del nuopolio zmogus prarado moraline laisve ir nesugeba pasirinkti teisingai, kai tuo tarpu jo veiksmai atitinka jo morale, kuri yra nuodemes pinklese. tad cia iseina, kad Dievas nepaliecia zmogaus valios veikti, taciau Dievo veikimas istorijoje turi vieninteli tiksla: islaisvinti is nuodemes ir suteikti laisve rinktis laisvai.
zmogus del nuodemes yra mires (kad paragausi to vaisiaus tikrai mirsi !!!!!)
atrodo, kad Dievas puikiai zino (su tuom labai labai daug kas nesutiks) kas bus isgelbetas ir kas ne. taciau klausimas yra ar jis is savo esybes taip padalina zmones (tai yra ar tai yra jo charakterio bruozas (kaip ir buti teisiam, ar buti mylinciam is prigimties ir tt) ar tai yra jo meiles apraiska. nesuprask manes netiesingai, bet pasak Biblijos zmogus, po nuopolio, yra nuodemingas ir mires tad iseina, kad be Dievo isikisimo zmogus neturi jokiu sansu.
as mastau kartu su tavim, taciau man atrodo, kad Dievo teisumas yra butent toje - Kristaus kryziaus - sveisoje. be Kristaus nera isgelbejimo, zmogus negali isigelbeti. taciau del to kad Kristus mire, yra isgelbejimas. tagi, ko negalejo padaryti nusidejes zmogus, padare nenuodemingas Kristus.
mano Dievas yra toks. skubantis gelbeti tai kas yra prazuve

as manau, kad esi teisus sakydamas, kad Dievas mato ateiti. is to ka as skaitau Raste man atrodo visai aisku, kad Dievas ne tik kad mato ateiti, bet ja ir zino, nes viska sukure. kazkada, pries kelis simtmecius bais protingi diedai buvo ismaste 2 pozicijas: kad Dievas pries sukurdamas viska zinojo kas vyks: tai yra jis ismaste ir nuopoli (kuris yra antras svarbiausias ivykis zmonijos istorijoj); kiti sake, kad Dievas viska numate jau po nuopolio. hmmmm..... as neesu toks protingas. mano manymu dar svarbesnis klausimas yra ar Dievas sukurdamas zmogu numate jo kiekviena zingsni, ar tame yra tik zmogaus laisvo pasirinkimo pasekme. man rodos, kad Dievas zino, nes sukure viska, bet tame tarpe jis sukure ir zmogaus laisve. tad zmogus kazkaiptai, nezinau kaip, turi laisve, kuri yra sukurta Dievo. dar kiti mastantys zmones priejo isvados, kad zmogaus laisve galima isdalinti i 2 dedamasias, t.y. moraline laisve ir veiksmo laisve. tad vieksmo laisve yra zmogaus laisva valia. o moraline laisve yra suteikiama tik Dievo. del nuopolio zmogus prarado moraline laisve ir nesugeba pasirinkti teisingai, kai tuo tarpu jo veiksmai atitinka jo morale, kuri yra nuodemes pinklese. tad cia iseina, kad Dievas nepaliecia zmogaus valios veikti, taciau Dievo veikimas istorijoje turi vieninteli tiksla: islaisvinti is nuodemes ir suteikti laisve rinktis laisvai.
zmogus del nuodemes yra mires (kad paragausi to vaisiaus tikrai mirsi !!!!!)
atrodo, kad Dievas puikiai zino (su tuom labai labai daug kas nesutiks) kas bus isgelbetas ir kas ne. taciau klausimas yra ar jis is savo esybes taip padalina zmones (tai yra ar tai yra jo charakterio bruozas (kaip ir buti teisiam, ar buti mylinciam is prigimties ir tt) ar tai yra jo meiles apraiska. nesuprask manes netiesingai, bet pasak Biblijos zmogus, po nuopolio, yra nuodemingas ir mires tad iseina, kad be Dievo isikisimo zmogus neturi jokiu sansu.
as mastau kartu su tavim, taciau man atrodo, kad Dievo teisumas yra butent toje - Kristaus kryziaus - sveisoje. be Kristaus nera isgelbejimo, zmogus negali isigelbeti. taciau del to kad Kristus mire, yra isgelbejimas. tagi, ko negalejo padaryti nusidejes zmogus, padare nenuodemingas Kristus.
mano Dievas yra toks. skubantis gelbeti tai kas yra prazuve

medis
idomu 
bet kodel yra tos trys stadijos?:
1. rojus
2. nuopuolis ir dabartis
3. vel rojus (kai Kristus ateis antrakart)
ar antrajame rojuje nebus pazinimo medzio? jeigu nebus, tai nebus ir pasirinkimo laisves? kaip tada norintys daryti nuodeme ja darys antrajame rojuje jeigu nuodemes nebus? atrodo, jeigu nuodeme neegzistuos, tai niekas ir negales padaryti neegzistuojancio dalyko... gal taip? tada pirmasis rojus nebuvo tobulas, nes jame egzistavo nuodeme arba jos galimybe - pazinimo medis. o jeigu jis buvo tobulas, tada busimasis antrasis rojus taip pat tures tureti nuodemes galimybe, nes jis bus tobulas.
taigi pirmajame rojuje Dievas zmonems dave galimybe daryti nuodeme. ir tas pazinimo medis buvo raktas i antra stadija - nuopuoli, kur mes dabar esame.
kam to reikia ir kokia to prasme?
dabartinis gyvenimas tarsi atrinks itikejusius zmones antrajam rojuj, bet tai buvo galima padaryti tiesiog nedavus zmonems ragauti pazinimo medzio. vadinasi yra dar kazkas daugiau, ne tik atranka. koks kazin tas kitas tikslas?


bet kodel yra tos trys stadijos?:
1. rojus
2. nuopuolis ir dabartis
3. vel rojus (kai Kristus ateis antrakart)
ar antrajame rojuje nebus pazinimo medzio? jeigu nebus, tai nebus ir pasirinkimo laisves? kaip tada norintys daryti nuodeme ja darys antrajame rojuje jeigu nuodemes nebus? atrodo, jeigu nuodeme neegzistuos, tai niekas ir negales padaryti neegzistuojancio dalyko... gal taip? tada pirmasis rojus nebuvo tobulas, nes jame egzistavo nuodeme arba jos galimybe - pazinimo medis. o jeigu jis buvo tobulas, tada busimasis antrasis rojus taip pat tures tureti nuodemes galimybe, nes jis bus tobulas.
taigi pirmajame rojuje Dievas zmonems dave galimybe daryti nuodeme. ir tas pazinimo medis buvo raktas i antra stadija - nuopuoli, kur mes dabar esame.
kam to reikia ir kokia to prasme?
dabartinis gyvenimas tarsi atrinks itikejusius zmones antrajam rojuj, bet tai buvo galima padaryti tiesiog nedavus zmonems ragauti pazinimo medzio. vadinasi yra dar kazkas daugiau, ne tik atranka. koks kazin tas kitas tikslas?

Vasara
Medi,
teisingai pastebėjai, kad yra trys stadijos.
Dievas sukūrė žmogų, nes norėjo dalytis savo meile, nes norėjo protingos būtybės, kuri savo laisva valia rinktųsi Jį. Sukūręs žmogų, Dievas matė, kad tai gera.
Klausi, kodel išvis rojaus sode augo pažinimo medis - galimybė nusidėti, kokia to prasmė. Teologijos mokslų daktaras V.McGee, komentuodamas Pradžios knygos eilutę, kur uždraudžiama valgyti nuo medžio ir sakoma, kad paragavus reiks mirti, rašo:
"Kyla klausimas: kam buvo reikalingas gundymas? Atidžiai perskaitę pirmą ir antrą skyrius, akivaizdžiai pamatysime, kad žmogus buvo sukurtas nekaltas, tačiau nerasime nieko, kas sakytų, jog žmogus buvo sukurtas teisus. Kas yra teisumas? Teisumas yra nekaltumas, ištvėręs gundymą. Matote, gundymas arba stiprina, arba griauna. Edeno sodas nebuvo šiltnamis, todėl ir žmogus nebuvo šiltnamio gėlelė. Charakterį reikia grūdinti, o užgrūdinti jį galima tik ištveriant pagundymą. Žmogus buvo sukurtas kaip būtybė, turinti atsakomybės jausmą, jis turėjo šlovinti, klausyti, tarnauti ir būti pavaldus dieviškajai valdžiai.
Žmogus nesukūrė pats savęs – nemanau, kad kas nors drįstų taip teigti – jį sukūrė Viešpats. Dievas nesielgė despotiškai, kai iškėlė žmogui sąlygą, sakydamas: "Bet nuo gero ir pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti" (Pr 2, 17). Ne tik šio medžio vaisiai buvo valgomi. Būtų buvę žiauru, jei žmogus būtų numiręs iš bado, negalėdamas valgyti gero ir pikto pažinimo medžio vaisių vien todėl, kad buvo įspėtas, jog jei valgys – numirs. Sode buvo gausu medžių, duodančių vaisių. Taigi žmogui nebuvo būtina valgyti būtent šio medžio vaisius. Taigi šičia matome žmogų, kuris gali rinktis ir privalo būti atsakingas."
Tai, kad rojuje buvo galimybė nusidėti, nereiškia, kad rojus nebuvo tobulas. Dievas davė laisvą valią ne tam, kad žmogus ją tiesiog turėtų, o tam, kad naudotųsi. Laisva valia ir jokios galimybės ja pasinaudoti - argi tai tobula?
Dėl antrojo rojaus - jei jį supranti kaip Tūkstantmetę karalystę, tai ten nuodėmės galimybė bus, ten žmogus bus išbandytas esant idealioms sąlygoms - šėtonas bus uždarytas bedugnėj, bus taika, valdžia irgi bus tobula, nes valdys pats Kristus. Atsiras žmonių, kurie rinksis ne Kristų, jie tūkstantmetės karalystės pabaigoje, kai bus išleistas šėtonas, susispies aplink velnią ir sukels paskutinį maištą, kuris bus numalšintas, šėtonas tuomet su kitais puolusiais angelais ir pražuvusiaisiais bus įmestas į ugnies ežerą. Tuomet galutinai bus sunaikinta nuodėmė.
Amžinybėje dėl to nebus nuodėmes. Žmonės amžinybėn pateks tik įtikėję Kristų, tik pasirinkę jį. Tai ir yra laisva valia - rinktis Dievą. O Dievas, pradėjęs mumyse tobulinimo darbą, "jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus atėjimo dienos" (Paulius), ir amžinybėje žmogus bus teisus, nes įtikėjęs Kristų, yra nuteisinamas Jo krauju, apvelkamas Jo teisumu, ir nebeturi nuosavo teisumo, kaip rašo Paulius.
Visa yra Dievo garbei. Sukurdamas žmogų, leisdamas rinktis, gelbėdamas jį, teisdamas blogį Dievas rodo savo meilę ir ištikimybę, teisingumą ir malonę. Šią visatą Jis sukūrė sau.
teisingai pastebėjai, kad yra trys stadijos.
Dievas sukūrė žmogų, nes norėjo dalytis savo meile, nes norėjo protingos būtybės, kuri savo laisva valia rinktųsi Jį. Sukūręs žmogų, Dievas matė, kad tai gera.
Klausi, kodel išvis rojaus sode augo pažinimo medis - galimybė nusidėti, kokia to prasmė. Teologijos mokslų daktaras V.McGee, komentuodamas Pradžios knygos eilutę, kur uždraudžiama valgyti nuo medžio ir sakoma, kad paragavus reiks mirti, rašo:
"Kyla klausimas: kam buvo reikalingas gundymas? Atidžiai perskaitę pirmą ir antrą skyrius, akivaizdžiai pamatysime, kad žmogus buvo sukurtas nekaltas, tačiau nerasime nieko, kas sakytų, jog žmogus buvo sukurtas teisus. Kas yra teisumas? Teisumas yra nekaltumas, ištvėręs gundymą. Matote, gundymas arba stiprina, arba griauna. Edeno sodas nebuvo šiltnamis, todėl ir žmogus nebuvo šiltnamio gėlelė. Charakterį reikia grūdinti, o užgrūdinti jį galima tik ištveriant pagundymą. Žmogus buvo sukurtas kaip būtybė, turinti atsakomybės jausmą, jis turėjo šlovinti, klausyti, tarnauti ir būti pavaldus dieviškajai valdžiai.
Žmogus nesukūrė pats savęs – nemanau, kad kas nors drįstų taip teigti – jį sukūrė Viešpats. Dievas nesielgė despotiškai, kai iškėlė žmogui sąlygą, sakydamas: "Bet nuo gero ir pikto pažinimo medžio tau neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti" (Pr 2, 17). Ne tik šio medžio vaisiai buvo valgomi. Būtų buvę žiauru, jei žmogus būtų numiręs iš bado, negalėdamas valgyti gero ir pikto pažinimo medžio vaisių vien todėl, kad buvo įspėtas, jog jei valgys – numirs. Sode buvo gausu medžių, duodančių vaisių. Taigi žmogui nebuvo būtina valgyti būtent šio medžio vaisius. Taigi šičia matome žmogų, kuris gali rinktis ir privalo būti atsakingas."
Tai, kad rojuje buvo galimybė nusidėti, nereiškia, kad rojus nebuvo tobulas. Dievas davė laisvą valią ne tam, kad žmogus ją tiesiog turėtų, o tam, kad naudotųsi. Laisva valia ir jokios galimybės ja pasinaudoti - argi tai tobula?
Dėl antrojo rojaus - jei jį supranti kaip Tūkstantmetę karalystę, tai ten nuodėmės galimybė bus, ten žmogus bus išbandytas esant idealioms sąlygoms - šėtonas bus uždarytas bedugnėj, bus taika, valdžia irgi bus tobula, nes valdys pats Kristus. Atsiras žmonių, kurie rinksis ne Kristų, jie tūkstantmetės karalystės pabaigoje, kai bus išleistas šėtonas, susispies aplink velnią ir sukels paskutinį maištą, kuris bus numalšintas, šėtonas tuomet su kitais puolusiais angelais ir pražuvusiaisiais bus įmestas į ugnies ežerą. Tuomet galutinai bus sunaikinta nuodėmė.
Amžinybėje dėl to nebus nuodėmes. Žmonės amžinybėn pateks tik įtikėję Kristų, tik pasirinkę jį. Tai ir yra laisva valia - rinktis Dievą. O Dievas, pradėjęs mumyse tobulinimo darbą, "jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus atėjimo dienos" (Paulius), ir amžinybėje žmogus bus teisus, nes įtikėjęs Kristų, yra nuteisinamas Jo krauju, apvelkamas Jo teisumu, ir nebeturi nuosavo teisumo, kaip rašo Paulius.
Visa yra Dievo garbei. Sukurdamas žmogų, leisdamas rinktis, gelbėdamas jį, teisdamas blogį Dievas rodo savo meilę ir ištikimybę, teisingumą ir malonę. Šią visatą Jis sukūrė sau.
shedeuw
pabandysiu labiau atskleisti savo pozicija Dievo atzvilgiu.
Pagal realiatyvumo teorija ateities matymas nera kazkoks stebuklas, o veiksmas, kuri galima pagristi jau zinomais desniais. aisku, reikia prideti Dievo Visagaliskuma. nepletosiu sios temos, jei kam idomu, turetume susirasti medziagos internete.
Zmogaus laisves Dievas manau sukurti negalejo, bet Jis galejo ja zmogui SUTEIKTI. KLausimas labai idomus - kaip turint laisve viekti, Dievas gali numatyti musu veiksmus? As manau, jog mes sureiksminame save kaip unikalia asmenybe ir pvz i galinga kompiuteri suvedus musu visiska charakterio paveiksla, musu aplinka ir t.t. tai kas gali itakoti musu busima veiksma, kompiuteris duotu vieninteli atsakyma - ir butent taip mes pasielgsime, nors mums gali atrodyti, jog elgiames avantiuriskai, nenuspejamai, taciau manau tai viso labo iliuzija. O juk Dievas zino visas musu mintis, Jis zino viska, todel jam tikriausiai labai paprasta nubraizyti musu busimo gyvenimo kelia.
Dabar del nuopolio - nuo jo visi zmones tapo nuodemingais, ania? bet apie kokius zmones mes kalbam? visus kada nors gimsiancius? siela lieka neuztersta? isvis tiksliau parasykit savo pozicija del sielos - is kur ji atsirado ir ar pasikeicia jos prigimtis mums gyvenant?
Zmones gimsta visi lygus, bet tuo paciu mes jau paveldime mazu maziausiai tam tikrus polinkius. Tai, kur yra jusu Dievo teisingumas, jei zmogus gimsta su polinkiu i agresija ir niekas nemoke jos suvaldyti?
Gerai, griztam prie pacios pradzios, o kaip iznome pradzios visada uzduoda pacius idomiausius klausimus - kodel Dievas sukure zmogu? tai yra sukure materialu kuna, i kuri ikvepe siela - dali Saves. kodel jis negalejo sukurti vien sielu? jos irgi galejo tureti laisva valia, jos irgi gali myleti, jos gali buti protingos. Kam jis mums dave materialu kuna? Arba paprasciau - kodel Jam neuzteko angelu, kurie Ji myletu?
Ar tikrai mes tapom nuodemingi po nuopolio, buvom sukurti nekaltais? O gal tai tas pats, kas tvirtinti, jog as esu geriausias dartu zaidejas, nepralaimejes nei karto, nes dar niekada ju nezaidziau? Pagal Biblija iseina, jog mes buvom sukurti nuopoliui, nes Dievas mums nedave isminties ir kantrybes sekti jo nurodymais t.y. mes patys turim rasti isminti ir ismokti buti kantriais.
Labai patiko viena mintis " Dievas davė laisvą valią ne tam, kad žmogus ją tiesiog turėtų, o tam, kad naudotųsi". Zodi "naudotusi" as suprantu vienareiksmiskai - klysti, nes zmones nebuvo Visagaliu Dievu, todel naudotis reiskia elgtis tiek teisingai, tiek nea.
ir galui dar vienas mane labai grauzes klausimas, kai as save laikiau kataliku - i amzinybe galima patekti tik itikejus i Kristu.. per Kristu veda vienintelis kelias i Amzinaja Karalyste. negi tik mano sirdziai sitie zodziai skamba per daug egoistiskai, demagogiskai? o kas laukia papuaso, kuris baltus zmones mato tik besikeisdamas savo medzio drozineliais i Coca Colos skardine? negi jie neverti Amzinosios Karalystes?
Citata "Šią visatą Jis sukūrė sau" - butent, klausantis jusu susidaro ispudis, jog Dievas yra didelis egoistiskas vaikas, kuriam buvo vienam liudna, jam stigo demesio, tam jis sukure zmones ir sukure jiems taisykles, o kas ju nesilaiko tegul dega Amzinojoj Liepsnoj
Pagal realiatyvumo teorija ateities matymas nera kazkoks stebuklas, o veiksmas, kuri galima pagristi jau zinomais desniais. aisku, reikia prideti Dievo Visagaliskuma. nepletosiu sios temos, jei kam idomu, turetume susirasti medziagos internete.
Zmogaus laisves Dievas manau sukurti negalejo, bet Jis galejo ja zmogui SUTEIKTI. KLausimas labai idomus - kaip turint laisve viekti, Dievas gali numatyti musu veiksmus? As manau, jog mes sureiksminame save kaip unikalia asmenybe ir pvz i galinga kompiuteri suvedus musu visiska charakterio paveiksla, musu aplinka ir t.t. tai kas gali itakoti musu busima veiksma, kompiuteris duotu vieninteli atsakyma - ir butent taip mes pasielgsime, nors mums gali atrodyti, jog elgiames avantiuriskai, nenuspejamai, taciau manau tai viso labo iliuzija. O juk Dievas zino visas musu mintis, Jis zino viska, todel jam tikriausiai labai paprasta nubraizyti musu busimo gyvenimo kelia.
Dabar del nuopolio - nuo jo visi zmones tapo nuodemingais, ania? bet apie kokius zmones mes kalbam? visus kada nors gimsiancius? siela lieka neuztersta? isvis tiksliau parasykit savo pozicija del sielos - is kur ji atsirado ir ar pasikeicia jos prigimtis mums gyvenant?
Zmones gimsta visi lygus, bet tuo paciu mes jau paveldime mazu maziausiai tam tikrus polinkius. Tai, kur yra jusu Dievo teisingumas, jei zmogus gimsta su polinkiu i agresija ir niekas nemoke jos suvaldyti?
Gerai, griztam prie pacios pradzios, o kaip iznome pradzios visada uzduoda pacius idomiausius klausimus - kodel Dievas sukure zmogu? tai yra sukure materialu kuna, i kuri ikvepe siela - dali Saves. kodel jis negalejo sukurti vien sielu? jos irgi galejo tureti laisva valia, jos irgi gali myleti, jos gali buti protingos. Kam jis mums dave materialu kuna? Arba paprasciau - kodel Jam neuzteko angelu, kurie Ji myletu?
Ar tikrai mes tapom nuodemingi po nuopolio, buvom sukurti nekaltais? O gal tai tas pats, kas tvirtinti, jog as esu geriausias dartu zaidejas, nepralaimejes nei karto, nes dar niekada ju nezaidziau? Pagal Biblija iseina, jog mes buvom sukurti nuopoliui, nes Dievas mums nedave isminties ir kantrybes sekti jo nurodymais t.y. mes patys turim rasti isminti ir ismokti buti kantriais.
Labai patiko viena mintis " Dievas davė laisvą valią ne tam, kad žmogus ją tiesiog turėtų, o tam, kad naudotųsi". Zodi "naudotusi" as suprantu vienareiksmiskai - klysti, nes zmones nebuvo Visagaliu Dievu, todel naudotis reiskia elgtis tiek teisingai, tiek nea.
ir galui dar vienas mane labai grauzes klausimas, kai as save laikiau kataliku - i amzinybe galima patekti tik itikejus i Kristu.. per Kristu veda vienintelis kelias i Amzinaja Karalyste. negi tik mano sirdziai sitie zodziai skamba per daug egoistiskai, demagogiskai? o kas laukia papuaso, kuris baltus zmones mato tik besikeisdamas savo medzio drozineliais i Coca Colos skardine? negi jie neverti Amzinosios Karalystes?
Citata "Šią visatą Jis sukūrė sau" - butent, klausantis jusu susidaro ispudis, jog Dievas yra didelis egoistiskas vaikas, kuriam buvo vienam liudna, jam stigo demesio, tam jis sukure zmones ir sukure jiems taisykles, o kas ju nesilaiko tegul dega Amzinojoj Liepsnoj

Vasara
Shedeuw,
Tu klausi:
"Dabar del nuopolio - nuo jo visi zmones tapo nuodemingais, ania? bet apie kokius zmones mes kalbam? visus kada nors gimsiancius? siela lieka neuztersta? isvis tiksliau parasykit savo pozicija del sielos - is kur ji atsirado ir ar pasikeicia jos prigimtis mums gyvenant?"
Tiesa, kad Biblijoje parašyta, jog nėra teisaus, nėra nė vieno, ir kad visi nusidėjo. Bet paanalizuokime šias eilutes - parašyta visi nusidėjo, tai rodo veiksmą, o veiksmas yra kažkas, ko prieš gimstant neatliksi. Be to, reikia prisiminti, kad Dievas nepaliko Egipte vaikų, išsivesdamas tik avinėlį valgiusius suaugusiuosius, Jis nenubaudė vaikų, kai dėl netikėjimo neleido izraelitams įžengti į Pažadėtąją žemę - tik tie, kuriems virš 20 metų, ir tik murmėjusieji, netikėjusieji, mirė dykumoje. Vaikai įžengė į pienu ir medumi tekantį kraštą.
Abraomas melavo dėl savo žmonos, sakydamas, kad ji sesuo, ir Izaokas darė tą patį. Nuodėmė prasiskverbė kiton karton, ji prasiskverbė į visus žmones.
Dėl sielos - McGee aiškina, kad žmogus yra trinarė būtybė - turi kūną, sielą ir dvasią(=protą). Dievas irgi yra trejybė - o juk Jis sukūrė žmogų, į save panašų. Ne tokį pat, bet panašų. Gal dėl to Jis mums davė kūną? Nežinau, bet žinau tai, kad Jis padarė būtent taip, kaip norėjo, ir matė, kad tai gera, o septintąją dieną ilsėjosi. Nuopolis nėra gera, o sukūręs žmogų, Dievas matė, kad tai gera, vadinasi, tikrai žmogus buvo nekaltas.
Ir nebuvom mes sukurti nuopoliui, netiesa, kad "Dievas mums nedave išminties ir kantrybės sekti jo nurodymais t.y. mes patys turim rasti isminti ir ismokti buti kantriais". Negaliu sutikti ir su tuo, kad "naudotųsi" reiškia klysti. Biblijoje parašyta, kad Dievas neduoda žmogui išmėginimų virš jo jėgų, Jis neleidžia mūsų mėginti taip, kaip mes nepajėgūs pakelti. Ir pats jis to nedaro. Priežastis, dėl ko žmonės paragavo vaisiaus, yra netikėjimas. Šėtonas juk paaiškino, kad paragavęs to vaisiaus žmogus taps lygiu Dievui, tad žmogus pasirinko tikėti Dievu ar velniu, ir žinodamas, kad teks mirti, vis tiek ragavo. Panašiai yra šiandien - žmogus žino, kad vogdamas ar žudydamas pateks į kalėjimą, bet vis tiek renkasi vogti ar žudyti. Gal neteisinga juos teisti, nes jie nturi išminties ir kantrybės taip nesielgti?
Kodėl neužteko angelų? Viešpats taip norėjo. Nepamirškime, kad tai Jam kainavo Sūnų - Golgotoje Kristus kentėjo taip, kaip mes net neįsivaizduojame, Izaijo knygoje parašyta, kad ten Jis tapo nebepanašus į žmogų. Jis galėjo sunaikinti puolusį kūrinį ir tai būtų teisinga, bet Jis nutarė atiduoti save.
Čia tinka prisiminti, kad Dievas Izaijo knygos 55 skyriuje yra pasakęs: "Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai - ne jūsų keliai, - sako Viešpats. -Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys - už jūsų mintis." Negalime mes suvokti Dievo kelių, visų Jo sprendimų, bet galime Juo tikėti ir pasitikėti.
Ar keičiasi prigimtis mums gyvenant?
Jono evangelijoje, 3 skyriaus 5 eilutėje parašyta: "Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir dvasios, neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš dvasios, yra dvasia." Dievas neketina taisyti mūsų senosios prigimties, Jis duoda naują - Jis mus atgimdo iš Dvasios. Ir "Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą"(Jn1,12).
Dėl papuasų - sunkus tai klausimas, negaliu atsakyti į jį. bet žinau, kad Dievas pažadėjo pažadinti Abraomui palkuonių iš visų tautų, taigi išeina, kad ir iš papuasų.
Dėl polinkių - nežinau, ar mes gimstame su jais, bet žinau, nieko nėra Dievui neįmanomo, ir Dievas kiekvieną įtikėjusįjį perkeis, ištobulins iki Kristaus Jėzaus atėjimo dienos. O dėl to, kad nemokė tramdyti ir teisingumo - Lk 12, 47-48 parašyta taip: "Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. Kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota".
O žmonėms, kurie nesilaiko taisyklių ir yra verti amžinos liepsnos, Jis vietoj jos atsiuntė Kristų, "Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo."
Dievas nėra egoistiškas. Nejaugi tai, kad Dievas, norėdamas, kad mes gyventume su Juo, pats prisiėmė bausmę už mūsų kaltes, kad jos kęsti nereiktų mums, yra egoizmas?
Tu klausi:
"Dabar del nuopolio - nuo jo visi zmones tapo nuodemingais, ania? bet apie kokius zmones mes kalbam? visus kada nors gimsiancius? siela lieka neuztersta? isvis tiksliau parasykit savo pozicija del sielos - is kur ji atsirado ir ar pasikeicia jos prigimtis mums gyvenant?"
Tiesa, kad Biblijoje parašyta, jog nėra teisaus, nėra nė vieno, ir kad visi nusidėjo. Bet paanalizuokime šias eilutes - parašyta visi nusidėjo, tai rodo veiksmą, o veiksmas yra kažkas, ko prieš gimstant neatliksi. Be to, reikia prisiminti, kad Dievas nepaliko Egipte vaikų, išsivesdamas tik avinėlį valgiusius suaugusiuosius, Jis nenubaudė vaikų, kai dėl netikėjimo neleido izraelitams įžengti į Pažadėtąją žemę - tik tie, kuriems virš 20 metų, ir tik murmėjusieji, netikėjusieji, mirė dykumoje. Vaikai įžengė į pienu ir medumi tekantį kraštą.
Abraomas melavo dėl savo žmonos, sakydamas, kad ji sesuo, ir Izaokas darė tą patį. Nuodėmė prasiskverbė kiton karton, ji prasiskverbė į visus žmones.
Dėl sielos - McGee aiškina, kad žmogus yra trinarė būtybė - turi kūną, sielą ir dvasią(=protą). Dievas irgi yra trejybė - o juk Jis sukūrė žmogų, į save panašų. Ne tokį pat, bet panašų. Gal dėl to Jis mums davė kūną? Nežinau, bet žinau tai, kad Jis padarė būtent taip, kaip norėjo, ir matė, kad tai gera, o septintąją dieną ilsėjosi. Nuopolis nėra gera, o sukūręs žmogų, Dievas matė, kad tai gera, vadinasi, tikrai žmogus buvo nekaltas.
Ir nebuvom mes sukurti nuopoliui, netiesa, kad "Dievas mums nedave išminties ir kantrybės sekti jo nurodymais t.y. mes patys turim rasti isminti ir ismokti buti kantriais". Negaliu sutikti ir su tuo, kad "naudotųsi" reiškia klysti. Biblijoje parašyta, kad Dievas neduoda žmogui išmėginimų virš jo jėgų, Jis neleidžia mūsų mėginti taip, kaip mes nepajėgūs pakelti. Ir pats jis to nedaro. Priežastis, dėl ko žmonės paragavo vaisiaus, yra netikėjimas. Šėtonas juk paaiškino, kad paragavęs to vaisiaus žmogus taps lygiu Dievui, tad žmogus pasirinko tikėti Dievu ar velniu, ir žinodamas, kad teks mirti, vis tiek ragavo. Panašiai yra šiandien - žmogus žino, kad vogdamas ar žudydamas pateks į kalėjimą, bet vis tiek renkasi vogti ar žudyti. Gal neteisinga juos teisti, nes jie nturi išminties ir kantrybės taip nesielgti?
Kodėl neužteko angelų? Viešpats taip norėjo. Nepamirškime, kad tai Jam kainavo Sūnų - Golgotoje Kristus kentėjo taip, kaip mes net neįsivaizduojame, Izaijo knygoje parašyta, kad ten Jis tapo nebepanašus į žmogų. Jis galėjo sunaikinti puolusį kūrinį ir tai būtų teisinga, bet Jis nutarė atiduoti save.
Čia tinka prisiminti, kad Dievas Izaijo knygos 55 skyriuje yra pasakęs: "Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai - ne jūsų keliai, - sako Viešpats. -Nes kiek dangūs yra aukščiau už žemę, tiek mano keliai aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys - už jūsų mintis." Negalime mes suvokti Dievo kelių, visų Jo sprendimų, bet galime Juo tikėti ir pasitikėti.
Ar keičiasi prigimtis mums gyvenant?
Jono evangelijoje, 3 skyriaus 5 eilutėje parašyta: "Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kas negims iš vandens ir dvasios, neįeis į Dievo karalystę. Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš dvasios, yra dvasia." Dievas neketina taisyti mūsų senosios prigimties, Jis duoda naują - Jis mus atgimdo iš Dvasios. Ir "Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą"(Jn1,12).
Dėl papuasų - sunkus tai klausimas, negaliu atsakyti į jį. bet žinau, kad Dievas pažadėjo pažadinti Abraomui palkuonių iš visų tautų, taigi išeina, kad ir iš papuasų.
Dėl polinkių - nežinau, ar mes gimstame su jais, bet žinau, nieko nėra Dievui neįmanomo, ir Dievas kiekvieną įtikėjusįjį perkeis, ištobulins iki Kristaus Jėzaus atėjimo dienos. O dėl to, kad nemokė tramdyti ir teisingumo - Lk 12, 47-48 parašyta taip: "Tarnas, kuris žino savo šeimininko valią, bet nėra pasiruošęs ir pagal jo valią nedaro, bus smarkiai nuplaktas. Kuris nežino ir baustinai elgiasi, bus mažai plakamas. Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota".
O žmonėms, kurie nesilaiko taisyklių ir yra verti amžinos liepsnos, Jis vietoj jos atsiuntė Kristų, "Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas. Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo."
Dievas nėra egoistiškas. Nejaugi tai, kad Dievas, norėdamas, kad mes gyventume su Juo, pats prisiėmė bausmę už mūsų kaltes, kad jos kęsti nereiktų mums, yra egoizmas?
shedeuw
Vasara,
dar karta - Dievas numato ateiti? niu jei pranasai galejo, tai manyciau Dievui tai tikra nera problema. taigi pries kiekviena mums atsiusta isbandyma, Jis jau turi zinoti, ar mes ji pakelsime, ar nea? bet juk yra palink mums tokiu, kurie nuskendo nuodemese ir niekada nebepakils - tai reiskia Dievas dave jiems toki issuki, kurio jie nepakele? reiskia pagal tavo Biblijos interpretacija, Jis SPECIALIAI siuncia dali is musu i pragaro ugni..
taip ir nepaaiskinai, kodel mes turim kuna ir kodel neuzteko angelu.. taip Dievas norejo? juk jei jis numate ateiti, reiskia Jis zinojo, jog uz mus teks paaukoti savo Sunu - taigi, jis specialiai padare taip, jog jo Sunui tektu kenteti?
Svarbiausia ne patys papuasai - bet milijonai zmoniu, kuriems niekada neateis i galva pasidometi krikscionybe, o pagal tave, jie vien del to yr verti Amzinosios Ugnies? vien del to, jog laikosi tradiciju, klauso savo tevu..? ar tau neskamba tai absurdiskai?
dar karta - Dievas numato ateiti? niu jei pranasai galejo, tai manyciau Dievui tai tikra nera problema. taigi pries kiekviena mums atsiusta isbandyma, Jis jau turi zinoti, ar mes ji pakelsime, ar nea? bet juk yra palink mums tokiu, kurie nuskendo nuodemese ir niekada nebepakils - tai reiskia Dievas dave jiems toki issuki, kurio jie nepakele? reiskia pagal tavo Biblijos interpretacija, Jis SPECIALIAI siuncia dali is musu i pragaro ugni..
taip ir nepaaiskinai, kodel mes turim kuna ir kodel neuzteko angelu.. taip Dievas norejo? juk jei jis numate ateiti, reiskia Jis zinojo, jog uz mus teks paaukoti savo Sunu - taigi, jis specialiai padare taip, jog jo Sunui tektu kenteti?
Svarbiausia ne patys papuasai - bet milijonai zmoniu, kuriems niekada neateis i galva pasidometi krikscionybe, o pagal tave, jie vien del to yr verti Amzinosios Ugnies? vien del to, jog laikosi tradiciju, klauso savo tevu..? ar tau neskamba tai absurdiskai?
Vasara
Išties Dievas numato ateiti. Ir Dievas, siųsdamas išbandymą, žino, ar mes jį pakelsime, ir nesiunčia tokio, kurio nepakeltume. Tiesa, kad aplink mus daug tokių, kurie nuskendo nuodėmėse ir niekada nebepakils. Tačiau netiesa, kad Dievas davė jiems tokį iššūkį, kurio jie nepakėlė.
Pavyzdžiui, juk žinai, kad elgetaut nėra lengva. Tačiau kiek žmonių, kuriems pasiūlomas darbas, jo neima, ir piktinasi, kad jiems trukdo elgetaut? Buvo žmogus, kuris, nešinas vaiku, užėjo į kiemą, paprašė paremti. Savininkas pažadėjo kelis litus, bet už tai paprašė iššluoti kiemą. Atrodo, kad vyras turėjo sutikti - vaikas ant rankų, o uždirbtas pinigas yra oriau nei išmelstas. Tačiau jis atsisakė ir išėjo.
Žmonės gali gydytis - vaistai palengvina skausmą, naikina ligą, tačiau yra žmonių, kurie serga, bet nesigydo, ir ne dėl to, kad yra pernelyg užimti ar vaistai brangūs, o dėl to, kad tiesiog nenori. Jų teisė.
Klausimas - ar tas vyras ir tas ligonis yra aukos, nepakėlę jiems siųsto išbandymo? Vienam duodamas darbas, kitam - vaistai, bet nė vienas neima. Taip ir su nuodėmėmis - Dievas mums duoda pagalbą, Savo galybę, bet mes pernelyg išdidūs, kad imtume. Mums nesinori, kad dovanai, Jo galia būtų išspręsta nuodėmės problema, nes tuomet ne sau, o Jam teks dėkoti, nes manome esantys pakankamai geri. Dievas neduoda išbandymų, kurių negalime pakelti. Jei siunčia išbandymą, siunčia ir kelią iš jo, būdą jį įveikti.
Jis nesiunčia nė vieno į pragaro ugnį, Jis kiekvienam siūlo patikėti Jėzumi ir atleidimu, kurį Jis atnešė. Bet mes pernelyg išdidūs, kad imtume... Juk esame tokie geri, kad dangun turime patekti už nuopelnus... Bet Kristus yra vienintelis kelias, tiesa ir gyvenimas, ir niekas nebus nuteisintas darbais.
Kodėl mes turime kūną, kodėl neužteko angelų? Izaijo knygos 45.9 parašyta: "Argi molis sako puodžiui: 'Ką tu iš manęs darai?' arba 'Tavo dirbinys neturi ąsos'?"
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3,16). Mintis, kad Dievas specialiai padarė taip, jog jo Sūnui tektų kentėti, panaši į mintį, kad motina, žinojusi, kad dėl sveikatos būklės neišgyvens, jei ryšis gimdyti, nusižudė, pasirinkdama kūdikio gyvybę, o ne savo. Dievas pasirinko išgelbėti mus, kad nežūtume. Pagalvokime - Kristus ištiesė rankas ant kryžiaus, nors nuo Jo vieno žodžio Visata būtų pranykusi! Kristus savo valia sutiko už mus mirti, nes mus mylėjo, Dievas mus pamilo dar prieš sukurdamas.
Ne vien milijonams žmonių neateis į galvą pasidomėti krikščionybe. Tai neateina labai daug kam, daugiau nei milijonams. Aš pati neieškojau Dievo, nesupratau, kokia išties yra atpirkimo dovana, nesuvokiau, kad man Jo reikia. Tai Dievas ieškojo manęs. Biblijoje parašyta, kad "nėra, kas Dievo ieškotų". Edeno sode taipogi ne Adomas su Ieva ėjo ieškoti Dievo, o Dievas atėjo į sodą ieškoti žmogaus. Šiandien Dievas lygiai taip pat ieško žmogaus, ieško kiekvieno iš mūsų. Ir tai man neskamba absurdiškai. Jei žmogus pražūva, tai pražūva dėl to, kad atstumia Dievą, o ne dėl to, kad klauso tėvų ar laikos tradicijų.
Pavyzdžiui, juk žinai, kad elgetaut nėra lengva. Tačiau kiek žmonių, kuriems pasiūlomas darbas, jo neima, ir piktinasi, kad jiems trukdo elgetaut? Buvo žmogus, kuris, nešinas vaiku, užėjo į kiemą, paprašė paremti. Savininkas pažadėjo kelis litus, bet už tai paprašė iššluoti kiemą. Atrodo, kad vyras turėjo sutikti - vaikas ant rankų, o uždirbtas pinigas yra oriau nei išmelstas. Tačiau jis atsisakė ir išėjo.
Žmonės gali gydytis - vaistai palengvina skausmą, naikina ligą, tačiau yra žmonių, kurie serga, bet nesigydo, ir ne dėl to, kad yra pernelyg užimti ar vaistai brangūs, o dėl to, kad tiesiog nenori. Jų teisė.
Klausimas - ar tas vyras ir tas ligonis yra aukos, nepakėlę jiems siųsto išbandymo? Vienam duodamas darbas, kitam - vaistai, bet nė vienas neima. Taip ir su nuodėmėmis - Dievas mums duoda pagalbą, Savo galybę, bet mes pernelyg išdidūs, kad imtume. Mums nesinori, kad dovanai, Jo galia būtų išspręsta nuodėmės problema, nes tuomet ne sau, o Jam teks dėkoti, nes manome esantys pakankamai geri. Dievas neduoda išbandymų, kurių negalime pakelti. Jei siunčia išbandymą, siunčia ir kelią iš jo, būdą jį įveikti.
Jis nesiunčia nė vieno į pragaro ugnį, Jis kiekvienam siūlo patikėti Jėzumi ir atleidimu, kurį Jis atnešė. Bet mes pernelyg išdidūs, kad imtume... Juk esame tokie geri, kad dangun turime patekti už nuopelnus... Bet Kristus yra vienintelis kelias, tiesa ir gyvenimas, ir niekas nebus nuteisintas darbais.
Kodėl mes turime kūną, kodėl neužteko angelų? Izaijo knygos 45.9 parašyta: "Argi molis sako puodžiui: 'Ką tu iš manęs darai?' arba 'Tavo dirbinys neturi ąsos'?"
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Jn 3,16). Mintis, kad Dievas specialiai padarė taip, jog jo Sūnui tektų kentėti, panaši į mintį, kad motina, žinojusi, kad dėl sveikatos būklės neišgyvens, jei ryšis gimdyti, nusižudė, pasirinkdama kūdikio gyvybę, o ne savo. Dievas pasirinko išgelbėti mus, kad nežūtume. Pagalvokime - Kristus ištiesė rankas ant kryžiaus, nors nuo Jo vieno žodžio Visata būtų pranykusi! Kristus savo valia sutiko už mus mirti, nes mus mylėjo, Dievas mus pamilo dar prieš sukurdamas.
Ne vien milijonams žmonių neateis į galvą pasidomėti krikščionybe. Tai neateina labai daug kam, daugiau nei milijonams. Aš pati neieškojau Dievo, nesupratau, kokia išties yra atpirkimo dovana, nesuvokiau, kad man Jo reikia. Tai Dievas ieškojo manęs. Biblijoje parašyta, kad "nėra, kas Dievo ieškotų". Edeno sode taipogi ne Adomas su Ieva ėjo ieškoti Dievo, o Dievas atėjo į sodą ieškoti žmogaus. Šiandien Dievas lygiai taip pat ieško žmogaus, ieško kiekvieno iš mūsų. Ir tai man neskamba absurdiškai. Jei žmogus pražūva, tai pražūva dėl to, kad atstumia Dievą, o ne dėl to, kad klauso tėvų ar laikos tradicijų.
kavute
Sakes, Vasara, tokio faino paaiskinimo dar negirdejau
Ir kas dar idomu, tai, kad pastaruoju metu si tema man nuolat iskyla pokalbiuose su ivairiais zmogiukais
Nu, bet fainas atsakymas. Slove Viespaciui uz tavo galvele

Ir kas dar idomu, tai, kad pastaruoju metu si tema man nuolat iskyla pokalbiuose su ivairiais zmogiukais
Nu, bet fainas atsakymas. Slove Viespaciui uz tavo galvele


Forumas uždarytas!
© Lietuvos krikščionių studentų bendrija | Kontaktai: info@lksb.lt