Ko Dievas nori is zmogaus?

Sauliau, tai ko gi Dievas nori iš žmogaus?

Jeigu galima, aš pabandysiu atsakyti už Saulių. Jei esame krikščionys, tai turime padėti vieni kitiems pažinti Dievą.

Mano manymu VIEŠPATS visų pirma nori, kad atsakytumėm į jo meilę. Dėl to Jo pagrindinio įstatimo pirma dalis ir kalba apie tai. Dar jis nori, kad mes mylėtumem vieni kitus, apie tai kalbama antra įstatymo dalis.

Dar jis nori, kad sugrįžtumėm į jo namus. Dėl to ir žądina, sukuria mus iš naujo, atgimdo, kad pabustumėm ir suvoktumėm kokie nuodėmingi ir blogi Jo akyse esme(Romiečiams 3, 9-10). Tada Jis nori, kad mes suprastumėm kaip galime iš šitos beviltiškos padėties išsigelbėti (Jono 17,3) ir kaip turime būti dėkingi Dievui už tokį išgelbėjimą (2 Timotiejui 2, 15).

Mūsų mylintis Tėvas nori suteikti mums vienintelę paguodą gyvenant ar mirštant, KAD MES KŪNU IR SIELA, GYVI AR MIRĘ, PRIKLAUSOME NE SAU, O IŠTIKIMAJAM JĖZUI KRISTUI IR KAD JIS UŽTIKRINA MUMS AMŽINĄJĮ GYVENIMĄ."

Atsakyti į šį klausimą man padėjo HEIDELBERGO KATEKIZMAS. Tai krikščionio tikėjimo doktrinų trumpa santrauka. Labai naudinga medžiaga tikinčiajam, nes ji kaip žemėlapis padeda susigauditi Biblyjos platybėse. Rekomenduoju.

Džiugu girdėti, kad mes turime vienas kitam padėti. Atsakymo į klausimą ko Dievas nori iš mūsų turėtume ieškoti Biblijoje. Dievas žmogų sukūrė savo išraiškai ir savo valdžios atstovavimui žemėje. Žmogus buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir pavidalą, kaip pirštinė yra sukurta pagal rankos atvaizdą ir pavidalą. Pirštinė be rankos negali atlikti savo funkcijos, taip pat žmogus be Dievo negali Jo išreikšti. Dievas Edeno sode pastatė gyvybės medį tam, kad žmogus mėgautųsi Dievo gyvybe ir galop taptų Jo išraiška. Šis aspektas plėtojamas visoje Biblijoje, ir galop viršūnę pasiekia Kristaus nuotakoje ir Naujojoje Jeruzalėje. Abi šios išraiškos yra sudarytos iš daugelio tikinčiųjų, todėl kalbėti apie individualistinę krikščionybę būtų sunku. Be bažnyčios mes negalime mėgautis Kristaus pilnatve. Bažnyčia yra Kristaus kūnas, Dievo namai ir šeima, tai yra įrankis per kurį Dievas padarys Kristų visa ko galva. Iš pirmojo aspekto galime daryti praktines išvadas, jog Dievas nori, jog mes mėgautumėmės Jo gyvybe (paskutinis Adomas tapo gyvybę teikiančia Dvasia). Tai galima daryti šaukiantis Jo vardo (Paulius, dar būdamas Sauliumi, taip atskirdavo krikščionis), meldžiantis, giedant himnus (giesmes), skaitant Jo Žodį. Tačiau esminė šių praktikų reikšmė yra dvasios lavinimas. Taigi Dievas nori, kad mes taptume tobuli kaip ir mūsų Tėvas yra tobulas. Antrasis aspektas, Valdžios atstovavimo aspektas, taip pat plėtojamas nuo pradžios iki apreiškimo knygos, kur užbaigiamas Šėtono įmetimu į ugnies ežerą. Šią savo paskirtį atlikti galime tik vienu būdu: BESIMĖGAUDAMI KRISTUMI. Kristus jau nugalėjo šėtoną, mus tereikia mėgautis Juo ir Jo pergale. Kuo daugiau Kristaus mumyse, tuo daugiau pergalės prieš šėtoną. Mes turime tapti sudaryti iš Kristaus, persunkti Juo. Štai ko Dievas nori iš mūsų. Štai kur Jis mato pasimėgavimą: "Štai mano Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi". Atleiskite už išsiplėtimą. Žinau kad šiuo atsakymu pilnai į klausimą neatsakiau, bet tikiuosi, kad šis komentaras kam nors bus naudingas. Šlovė Dievui.

Sveikutis Sauliau,
kadangi tu išskyrei žodį MĖGAUTIS, tai gal nori pasakyti, kad krikščionybė tau saldi ir lengva? Ar aš teisingai supratau?

Sveikas Gyti. Neturėjau to omenyje. Turėjau omenyje Kristų. Krikščionio gyvenime suspaudimai neišvengiami, tačiau ir tokiose situacijose reikia mėgautis Kristumi, šlovinti Jį, mėgautis neišsemiamais Jo turtais, mėgautis Jo aprūpinimu. Brangaakmeniai formuojasi dideliam slėgyje, taip ir krikščionio gyvenime turi būti sunkumų ir suspaudimų, kad jis būtų tinkamas Dievo namų statybai. Ačiū Viešpačiui už aplinkybes, kuriose mes pasitikime Juo. Jei šiuo atveju sąvoką krikščionybė interpretavau ne taip, atsiprašau. būtinai atsakysiu į klausimą jei jį patikslinsi.

Pasakyti daug neturiu ko. Tik norėjau parašyti, jog kol kas pritariu Sauliaus žodžiams. Mėgautis visu tuo, ką Jėzus mums suteikia - tai yra fantastiška!!! Net ir kryžiumi, t.y. Jėzaus jungu mėgautis

O man kažkaip rūpi pridurti. Nepamirškime mėgautis tikėjimo VAISIAIS. Be darbų ir meilės artimui tikėjimas negyvas. Leisiu sau pacituoti ištrauką iš grožinės literatūros - turtuolis pamato savo dukterėčia dideliame skurde. Jis gali jai padėti, bet nueidamas pasako "Dievas su tavimi", o ji sau pagalvoja -"tarytum vien Dievas galėtų man padėti".

Manau, kad čia įsivėlė nesusipratimas. Sakydamas Mėgavimasis Kristumi, omenyje turiu mėgavimąsi Jo asmeniu, kuriame yra visos Dievo dorybės, o ne mėgavimąsi savo Dievo vaiko statusu. Kalbant apie darbus, Kristus yra visko šaltinis, Jis yra visa apimantis Asmuo, visko centras. Jis atėjo įvykdyti įstatymą, nes, akivaizdu, mes to nepajėgiame. Tik per Jį mes galime įvykdyti Dievo valią. Jis yra tas kuris įrašo Dievo įstatymą mūsų širdyse. Tai yra mėgavimosi Kristumi rezultatas. Vykdyti Dievo valią mums tampa natūralus gyvenimo būdas, kuris teikia pasimėgavimą. Mūsų pastangos patiems iš savęs vykdyti Dievo reikalavimus yra bergždžios. Visada atsiras dalykas, kurio tu negalėsi. Todėl mes ir esam nukryžiuoti su Kristumi. Šlovė Dievui už Jo nuosprendį mums. Ačiū Dievui, kad Jis yra visagalis. Jis duoda ir norą ir įvykdymą.

[turtuolis pamato savo dukterėčia dideliame skurde. Jis gali jai padėti, bet nueidamas pasako "Dievas su tavimi", o ji sau pagalvoja -"tarytum vien Dievas galėtų man padėti".]

Juk Biblijoje rašoma kitaip:

Jok 2,16 ir kas nors iš jūsų jiems tartų: "Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite", o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!
http://www.biblija.lt

Viena iš priežąsčių kodėl mes nelabai supranatam vieni kitų, manyčiau yra terminai. Jei kalbėdami apie Dievo žodį vartotumėm tuos pačius terminus, kurie naudojami ir Biblijoje, susikalbėtumėm kur kas geriau. Pabandysiu paaisškinti.

Šnekamojoje kalboje mes dažnai naudojame žodį MĖGTI, MĖGAUTIS. Aš mėgstu cepelinus, mėgstu vairuoti automobilį, mėgaujuosi gamta. Man patinka tai daryti ir suteikia man malonumą.
Kai kalbame apie mylimus arba gerbiamus asmenis, mes jiems nesakome, kad aš tave mėgstu arba tavimi mėgaujuosi. Ko gero jie mūsų nesuprastų, o jei tai būtų ypač respektabilus asmuo, tai tikėtina ir įsižeistų.
Dievo žodyje, kai nusakomas mūsų santykis su Švenčiausiaja Trejybe - Dievu Tėvu, Jėzumi Kristumi ir Šventąja dvasia (norėčiau pabrėžt, kad Ji nedaloma ir kalba eina ne vien apie Dievo sūnų) sutinkame žodžius GARBINIMAS, ŠLOVINIMAS ir pan. Šiuo atveju norėčiau pabrėžti žodį GARBINIMAS, nes nė vienas asmuo nei žemėje nei danguje neturi tokios privilegijos. Visą kitą galime ir turime GERBTI.
Dar pridursiu, kad kalbėdami apie Aukščiausąjį asmenį turime ir manyčiau privalome iš didžiausios pagarbos laikytis ETIKETO. Juk net pas prezidentą eidami geriau apsirengiame ir neplojame jam per petį, sakydami, kad ei, bičas, tu man patinki ir aš tavimi mėgaujuosi. Kad ir kaip terminas MĖGAUTIS skambėtų "šiuolaikiškai" noriu iškelti mintį, kad toks etiketas gali būtų nepriimtinas VIEŠPAČIUI.
O gal aš ką nors praleidau Biblijoje? Iki tobulybės dar toli