Ar įmanoma išpažintis Dievui

Ar įmanoma išpažintis Dievui be tarpininko kunigo?

Manau ir katalikai supras, kad nera logikos ispazintis per kuniga. Tokiu atveju, jei Dievas gali atleisti mums musu nuodemes tik per kuniga, vadinasi Jis girdi tik tais juos. Tada kam reikia melstis Dievui, jeigu Jis musu vistiek negirdi? Ar girdi, bet atleisti negali, nes to uz mus nepaprase kunigas? Ir ar imanoma visas savo nuodemes issakyti kunigui? Kodel aplomai kataliku baznyciose yra tokia sistema: kad nuodemes atleidziamos per kunigus. Nes anksciau, uz monetas buvo galima viska atleisti. Ir kataliku baznyciose buvo sarasas kiek uz kokia nuodeme reikia sumoketi, kad ji tau butu atleista. Ir zmonems buvo gerai, ir baznyciai. Vieni dare ka norejo, nes sekancia diena uz kelias monetas buvo atleistos ju nuodemes, kiti tapo labai turtingi. Ir jeigu neklystu, pirmasis buvo Martin'as Liuteris, kuris paskelbe sawo teorija, kuri yra mano manymu teisingesne, nei kataliku baznycios.

Pats Dievas Jezus Kristus isteige atgailos sakramenta. Per pacia ispazinti mes nuodemes sakom ne kunigui, o Dievui per kunigo ausis. T.y. kunigas kaip laidininkas. Po to Dievas kunigo lupomis duoda isrisima, atgaila.
Taigi nieko nera baisaus. O Dievas mus visada! girdi. Tik mes ne visada girdim. Cia ir yra problema. Kai mes negirdim Dievo, liekam tik patys sau-ego. O ego ir sako: kam tau eiti ispazinties? juk kunigas tave nuteis! Jis taves nesupras, kaip tu pries ji atrodysi?
Isnyksta ispazinties sventumas, bendryste su Visagaliu.

taip, ispazinti nuodemes Dievui, bet jokio tarpininko yra imanoma ir normalu. ir nors esu protestantas ir mano supratimas apie kunigyste gerokai skiriasi nuo populiaraus suvokimo kataliku tarpe, bet matau labai didele prasme ir kunigo funkcijoje. bet kaip gerai jau buvo pastebeta, kunigas juk negali atleisti to, ka tu padarei Dievui, tad kunigas yra tas kuris gali tau padeti issinarplioti is nuodemes ir, jei yra gerai suprantantis zmogaus siela, gali patarti ir tokiu budu atnesti tave pries Dieva.

ir dar vienas klausymas: kaip Jezus isteige atgailos sakramenta? kazkaip man dabar niekaip neiseina isgalvoti....

Ačiū už nuomones, klausiu todėl, kad tarp manes ir kunigo yra barieras negaliu aš kažkaip viską taip imti ir pasakyti. Bet atvirkščiai jaučuosi maldoje ar atvirai kreipdamasis į Dievą. Aš tiesiog jaučiu, Dievas yra gerio šaltinis kuris atleidžia, nes jis yra gailestingas. Dar vadovaujuosi atleisk ir tau bus atleista. Su išpažintim man liūdma. Anksčiau maniau, kad be jos neįmanoma gauti atleidimo. Supratau jog jei aš tikrai gailuosi stenguosi ištaisyti savo nuodėmes. Tai geriau už nuodėmes kurias pasakai ir tiki, kad tau atleista. Manau jei nori, kad tau būtų atleista turi atgailoti ir pasitaisyti. Skaičiau apie tokia išpažintį Dievui be kunigo jei galimybių nėra jos atlikti per kunigą gali atvirai Dievui tai atlikti.

Naujokele> As visada maniau, jog laidininkas yra MALDA...

ir tiksliau, Biblijoje minimas tik vienas laidininkas - Jezus Kristus, tarp Dievo ir zmoniu!

1. Ne laidininkas, o tarpininkas. Laidininkas yra varinė viela, ji pralaidi elektrai ir šilumai.
2. Jėzus yra vienintelis tarpininkas tarp žmogaus ir Dievo.
3. Kunigas yra patarnaujantis nusidėjėliui momentas. Kai žmogus nusideda (o nusidedame mes VISI), žmogus praranda tą malonės stovį ir tarp jo ir Dievo atsiranda nuodėmės siena, todėl gailestingumas ir malonė iš Dievo, kas rytą vis nauja, nebepasiekia žmogaus. kunigas padeda žmogui išvysti savo purvinumą-nusidėjimą ir paskatina atgailauti išpažįstant, kad įskaudinome jį savo nuodėmėmis.
4. Išdidus (puikybės apimtas) žmogus visada pykstasi su kunigais, nepatinka išpažintis Dievui padedant patarnaujančiam dvasininkui. Išpažintys yra praktikuojamos tiek katalikų, tiek pravoslavų, tiek anglikonų.
5 Jėzus Eucharistijos sakramentą įsteigė, pagal RKB mokymą savo paskutinės vakarienės metu, sakydamas žodžius "štai mano kūnas" , "štai mano kraujas". Protestantai nutolo nuo šio sakramentinio supratimo, pradedant Calvino mokymu apie Eucharistijos šventimą tik kaip simbolį.
6. Liuteris ne pirmasis buvo, kuris pradėjo kalbėti apie RKB išsigimimą, o būtent apie nuperkamą nuodėmių atleidimą, vadinamą indulgencijomis. Prieš Liuterį buvo čekas Janas Husas, kurį inkvizicija sėkmingai sudegino ant inkvizicijos teismo laužo. Iš tiesų šis teologijos magistras buvo teisus, ką po kelių šimtmečių pripažino pati RKB.
Liuteris tiesiog iškvietė į diskusiją, net nenumanydamas kur jį tai nuves, ką pradės (ačiū Dievui, antraip gal būtų ir neprikalęs tų tezių)



PS: išpažintis Dievui be kunigo yra įmanoma ir tai yra praktikuojama tos pačios RKB Mišių pradžioje, kai visi kartu sako: " prisipažįstu Visagaliui Dievui ... ir jums, broliai ir sesės, kad nusidėjau ... esu kaltas, esu kaltas, esu kaltas..."

Taip sigi tą ir turiu uomenyje man tai labai padeda mišių pradžioje aš pasijaučiu daug geriau.

Bet sunkias nuodemes vis tiek turi ispazinti per ispazinti...Misiu pradzioje atgailos aktu atleidziamos tik lengvos nuodemes.