Ar įmanoma išpažintis Dievui

Taip. Išpažintis- kai Dievas širdyje.

Tiketoja, as tada - ispazintis tai atvirai paciam su savimi.. ok ??

Kunigas kaip patarejas ir guodejas ir tas kas parodo teisinga kelia labai pageidaujamas. Taip manyciau. Nes kai tik pats pripazisti sau savo nuodemes gali labai greitai ju visai nepastebeti. Nuosalesnis zvilgsnis padeda i dalykus paziureti kitu kampu. Beje apie citata kur parasyta kad tik kunigas atleidzia nuodemes: kam atleisite nuodemes tam jos bus atleistos kam sustabdysite tam sustabdytos ar kazkas panasaus. Cia is evangeliju kur Jezus siunte apastalus.

Volug teisybes tai per katalikishkaja ishpazhinti, kai zhmogus ishsako savo paranojishkas ir ivairiu kompleksu suspaustos sielos kliedesius, tai kunigas taria kanonizuota formule lotynu kalba ir tai reishkia: "Dievas tau atleidzhia" o ne tai, jog kunigas tau atleidzhia. Kunigas chia atlieka tik tarpininko role, kuri yra reikalinga zhmogaus pshichologinei pusiausvyrai atstatyti.

Kai Vakarai pamirsho savo krikshchionishkuosius pamatus, prigamino tokiu keistu tvariu - psichologu, psichoanalitiku, sheimos psichologu ir kt kunigu pakaitalu.

Katalikishkose kunigu seminarijose didzhiuma mokymosi laiko uzhima psichologijos studijos. Zhinoma, nepamirshtama ir oratorinio meno, bei giedojimo, tachiau tu nebusi geras kunigas, jei neishmoksi klausytis - gird4ti, ishgisti ka kitas zhmogus tau kalba.

Tachiau, net ir tarp kataliku kunigu pasitaiko tokiu variantu, pas kuriuos zhmones neina ishpazhinties. Neina, nes po ishpazhinties vis dar nesuvokia vieno esminio dalyko - ka ash padariau ne taip ir ar atleido man ar ne?

Ash, praktikuojantis katalikas, jums pslapchia rekomenduoju - kai per laidotuves ar metines ar sheip kokia proga teks eiti ishpazhinties, budami bazhnychioje apsidairykite prie kurio kunigo yra didesne eile ishpazhinties, tai pas ta ir eikite.
Zhinoma, jei turite galimybe apskritai pasirinkti

O del ishpazhinties be tarpininku, nu tipo be kunigo, ar kt nuodemklausio, tai yra toks faktas, jog Dievas zhino visas musu mintis, zhodzhiu uzhuominas ir visa kita. Jis zhino ir musu nuodemes, net pachias slapchiausias, zhino, ir atleidzhia, jei mes del ju atgailaujame-gailimes ir pasiryzhtame nebeskaudinti Dievo Dvasios savo nuodememis. Svarbiausia pasiryzhti nebenusideti ir tvirtai tiketi Dievo gailestingumu, bei MALONE!!!

Gera sita tema Zinoma, kad imanoma ispazintis Dievui. Tik Jam ji ir turi buti. Pokalbis su broliu/sese Kristuje, nesvarbu ar jis kunigas (pastorius) ar ne, labai padeda, nes kartais taip kas nors guli ant dusios, kad negali to paleisti. Tuomet bendra malda labai pravercia O del kunigu tarpininkavimo sitame procese... Na, as galiu pasakyti, kad as i baznycia (RKB) ankstyvojoj jaunystej nustojau vaikscioti butent del tos priezasties, kad per viena ispazinti buvau ne ta formaliste, kuri tik atkala ismokta tekstuka kunigui, bet istiesu troskau apvalymo nuo visu nesamoniu, kuriu buvau prisidirbusi. Ir meldziausi netradiciskai, bet is sirdies Dievui. Tada, pamenu, isejau is baznycios apsizliumbusi is laimes, kad man atleista, ir pagalvojau, kad nuodemes atleidzia ne kunigas, o Dievas (man tada buvo 17 m.) Tuomet kilo klausimas, kam reikalingi kunigai... As nenoriu nieko izeisti, ar tiesiog pradeti dar viena ginca apie konfesijas. Tiesiog ispazintis siandien man yra nuosirdus pokalbis su Dievu, savikritika ir suvokimas, kad esi dulke, kuri pasikele i aukstybes. Mano ispazintis dabar vyksta vakarais mano pacios kambarelyje, kai lieku viena su savimi ir Dievu, ir tai trunka ne 5 ar 10 minuciu, o kartais siekia net kelias valandas. Kai sunku, kalbuosi su pastoriumi, arba draugais krikscionimis, kuriuos matau gyvenant pagal Zodi. Ir kai nuosirdziai gailiesi, Viespats tikrai ateina ir apvalo. Manau, kad tikroji ispazintis ateina per baime, kad gali buti atskirtas nuo gyvybes ir meiles saltinio, kuris, bent jau man, yra gyvenimo ir veiklos varikliukas, teisingiau, jo kuras

kavute
sese, katalikai irgi taip dažnai daro.
Yra daug katalikiškų bvendruomenių, kur yra brandžių krikščionių ir sąmoningi krikščionys bendrauja, meldžiasi ir guodžia ir palaiko ir tai, kas yra negerai ant širdies padeda išspręsti.

Išpažintis juk ankstyvojoje krikščionybėje buvo vieša, vykdavo per bendruomenės susirinkimą visiems girdint, tik vėliau tai priskirta kunigo ir tikinčiojo privačiam susitikimui. Išpažintis įvyksta per intymų susitikimą krikščionio su Dievu. Kai žmogus artėja prie Dievo, Jo šviesoje žmogus suvokia koks jis yra visas "purvinas", taip, kaip ap. Petras:
"Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: "Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!" (Lk.5,8)
Akistatoje su Šviesa ir Tiesa kiekvienas žmogus suvokia koks yra iš tikrųjų ir pamato savo nuodėmes, kurios trukdo mūsų dialogui su Kūrėju, su Meile, su mūsų Tėveliu, kurį Jėzaus Kristaus aukos dėka galime "regėti" Šventojoje Dvasioje. Iš tiesų gi vien Jėzus Kristus yra tarpininkas tarp žmogaus ir Dievo. Taip parašyta Biblijoje, taip parašyta RKB katekizme, taip ir yra gyvenime. Todėl tikras, nuoširdus, dialogas žmogaus su Dievu yra neįmanomas, jei žmogus yra bent su kokia dėme širdy. Nuoširdus, dievotas žmogus iš karto atgailauja, vyksta susitaikinimas su Dievu akimirksniu. Šventoji Dvasia išlieja Tėvo malonę ir tada jau nelieka jokių kliūčių tam labai intymiam išgyvenimui, patyrimui, kuris labai dažnai perkeičia žmogaus gyvenimą, apverčia viską aukštinelkais ir vėl pastato žmogų į Tiesos kelią.

Parašiau iš širdies, stengiaus nenuklyst nuo temos. Išpažintis Dievui - gan sudėtinga rašyti apie tai tiems, kurie to nesupranta...

ispazinti, galima atlikti ir paciam, tiesiogiai pries Dieva, bet jei esi perdaug uzsiskleides, uzsiblokaves, geriau kad kazkas padetu, tai gali padaryti ir kunigas

ispazintis per kunigus yra isgalvota nesamone. Ar Jezus eidavo pas rabinus ispazinti kazka ar prasyti patarimo ar pan? Jis gi visada kreipdavosi TIESIOGIAI i Dieva. Ar tu eisi pas kuniga ar ne, Dievas geriau nei kas kitas mato tavo sirdi, jausmus, ketinimus ir nuo Jo nei nuslepsi nei apgausi Jo. Prisiminkit kiek zmoniu buvo iszudyta del kunigu kaltes per nuodemiu ispazinima... Maziau ar daugiau esi susitepes, Dievas visada taves isklausys ir atleis, jei tik tu kreipsiesi i Ji su nuosirdzia atgaila. Dievas nori isgelbeti kiekviena nusidejeli, kad ir ka ziauriaus jis butu prisidirbes. Mes Dievui esam kaip vaikai, kuriuos Jis vienodai myli ir visi Jam vienodai brangus.

Jezus Biblijoje pasake: niekas nenueina pas teva KITAIP KAIP TIK PER MANE. parasyta: JEZUS yra zmogaus bendravimo tiltas pas Dieva,

gabriuk, nesuprantu kuo tu tiki? Jei esi krikščionis, tai nusišneki:
"Ar Jezus eidavo pas rabinus ispazinti kazka ar prasyti patarimo ar pan?"
nusišnekėti nieko tokio, žogiškumas tai ir tiek. Bet jei tu iš tikro taip manai, tada tave pats laikas sustabdyti ir paprotyti!

Jei skaitei viską, kas šioje temoje yra parašyta, tai turėjai rasti mano parašymą, jog katalikai, kaip ir visi kiti krikščionys, taip pat išpažįsta nuodėmes tiesiog kreipdamiesi į Triasmenį Dievą, be tarpininkų. O Jėzus Kristus yra Dievas, jis toksai pat buvo ir kai vaikščiojo žeme. Jis vienintelis iš visų, turėjusių ar turėsiančių, turinčių fizinį kūną žmonių yra be nuodėmės. Taip pat Jėzus laisvas ir nuo gimtosios nuodėmės!

gabriuk, atsakyk, ką Jėzus turėtų išpažinti kaip nuodėmę savo Tėvui?

nepykstu ant tavęs už paprasčiausią nusišnekėjimą, nebent tai būtų neišmanymas, o jei tai neišmanymas, tada tu tebeesi vaikas, o ant vaikų pykti sudėtinga