Ar įmanoma išpažintis Dievui

man atrodo, kad ispazinties per kuniga esme yra pasirizimo ir drasos simbolis - issakyti slegiancius dalykus kitam zmogui.
kiek zinau pas pravoslavus tai galima ispazintis ir pries visus esancius cerkveje, garsiai issakant nuodemes.

Pas Ortodoksus Pravoslavus taip pat egzistuoja nuodėmklausiai. Tik, atminkit - pravoslavas, ruošdamasis išpažinčiai, turi sąvaitę pasninkauti, visą parą nieko nevalgyti ir pas nuodėmklausį ateiti ne kelioms minutėms išbarškint savo prisimintas nuodėmes, o geram pusdieniui, kad galėtų tinkamai pasiruošti išpažinčiai ir atlikti atgailą už nuodėmes, o po to eis į Mišias, kurios pas Ortodoksus Pravoslavos užtrunka apie tris valandas ir tikrai nėra kur atsisėsti - visą laiką stačiomis, kokį vieną kitą kartą atsiklaupt. Pravoslaviškasis žegnojimąsis nuolatos ir lenkimąsis su žodžiais "gospodi pomiluj" kone visas pamaldas... Tikrai tvirtos fizinės sveikatos reikia būti
Tą žinau iš savo patirties

sita savo fraze norejau pasakyti, kad Jezus nemoke mus eiti pas kazka, isskyrus Dieva, ispazinti nuodemes. nemoke nei savo pavyzdziu, nei patarimais kitiems. atsiprasau, kad nemokejau tiksliai isreiksti savo minties.
Dabar laisvai galeciau prisikabinti prie tavo pasakytos frazes ir pavadinti tave vaiku ir nusisneketoju "katalikai, kaip ir visi kiti krikščionys, taip pat išpažįsta nuodėmes tiesiog kreipdamiesi į Triasmenį Dievą, be tarpininkų", nes kai kuriu krikscioniu konfesijose yra einama ispazinciu, ir uztenka sukalbeti kelis "Teve musu", ar "sveika marija" ir tavo nuodemes bus atleistos. Cia be tarpininku?
Bet as manau, kad tu turejai omeny, kad ir su tarpininkais, ir be tarpininku. Nors to neparasei ir atrodo kaip nusisnekejimas, bet as ant taves nepykstu

Taip, katalikai, kaip ir visi krikščionys, be nuodėmklausio - kunigo, išpažįsta nusidėję - nuklydę nuo tiesos kelio tiesiog pačiam Dievui, vienam iš Trejybės asmenų, dažniausia Tėvui ar Jėzui Kristui. Šventoji Dvasia visados ragina negadinti santykio su Tėvu, o tam nutikus, kad ir menkiausiai nuodėmei, kuri "popieriniui" katalikui visai ne nuodėmė, pvz gąšli mintis, skatina atgailauti ir vėl susitaikyti su Viešpačiu.

Kaip tai vyksta? dažniausia to koks pašalietis net nepastebi, pakanka dievobaimingam žmogui susimąstyti, susivokti ir leisti Dvasiai viską padaryti. Būna, kad žmogus pašaliečiui nesuprantant kodėl, apsiverkia, ar tik parausta... visa tai dažniausia nutinka tam tikroje dvasingoje aplinkoje, kuri pati skatina žmogų pamąstyti, bet būna ir važiuojant autobusu, dirbant darbą, valgant, bet kur...

"Tėve Mūsų" iš tiesų Viešpaties perduota mums malda, kurią nėra lengva kalbėi-melstis, nes ten gi yra tokie žodžiai, kaip antai:

"Tėve mūsų, kuris esi danguje,
teesie šventas tavo vardas,
teateinie tavo karalystė,
teesie tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje.
Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
Ir neleisk mūsų gundyti,
bet gelbėk mus nuo pikto". (Mt.6,9b-13)

Ir kas gali abejingai tuos žodžius tarti???

Jok 5,16 Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda.
Apd 19,18 Daug įtikėjusiųjų ateidavo išpažinti ir pasisakyti, ką buvo darę.
1 Jn 1,9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.
Mk 1,5 Pas jį traukė visa Judėjos šalis ir visi Jeruzalės gyventojai. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

Taigi, išpažintis kitam broliui nėra iš piršto laužtas dalykas. Jei tas brolis dar ir kunigas, pasišventęs save Dievui nepadalyta širdimi (nevedęs) tiktais dar geriau

"Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo. Antai ūkininkas laukia brangaus žemės vaisiaus, kantriai jį globodamas, kol sulaukia ankstyvojo ir vėlyvojo lietaus. Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti. Nemurmėkite, broliai, vieni prieš kitus, kad nebūtumėte teisiami. Štai teisėjas jau stovi prie slenksčio. Imkite, broliai, vargų pakentimo ir kantrybės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. Štai mes šloviname ištverminguosius. Jūs girdėjote apie Jobo ištvermę ir matėte, kokia buvo jam Viešpaties skirta pabaiga, nes Viešpats kupinas užuojautos ir gailestingumo.

Bet pirmiausia, mano broliai, neprisiekinėkite nei dangumi, nei žeme, nei kitokia priesaika. Tebūnie jūsų "taip" – taip ir "ne" – ne, kad nepakliūtumėte į teismą.

Ištiko ką iš jūsų nelaimė? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda. Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista. Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda. Elijas buvo vargo žmogus kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.

Mano broliai, jeigu kas iš jūsų nuklystų nuo tiesos ir kas nors jį atverstų, – težino, kad, sugrąžindamas nusidėjėlį iš klystkelio, išgelbės jo sielą nuo mirties ir uždengs daugybę nuodėmių." (Jok.5,7-20)

Taigi, apaštalas ne tik ragina, bet ir įpareigoja išpažinti vieni kitiems nuodėmes ir melstis vieniems už kitus, nes "daug gali karšta teisiojo malda"!

Ir tie, kurie teisia katalikų kunigus nuodėmklausius, lai atsiprašo, ir bus jiems atleista

keisciausia yra tai, kad jei sigi tavo nuomone nesutampa su kitu, tai tu pradedi varyt ant ju, kabinetis prie zodziu kaip pasielgei su Arivi. nemanai, kad del tokio tavo elgesio zmones nebenores cia lankytis? nemanau, kad tai krikscioniska. Cia yra forumas ir kiekvienas gali pasisakyti, o jei nepatinka nereikia varyti ant konfesijos, kuriam priklauso pasisakes asmuo. as visiskai sutinku su arivi. kavute irgi gerai pasisake. kazkodel susidaro vaizdas, kad tu sigi nori primesti visiems savo nuomone.Ar vaidini viska zinas. Ar, kad tavo supratimas teisingiausias. Cia vienas Dievas geriau zino. Tolerancijos siek tiek truksta.
PS: neteisiu ir nesmerkiu kunigu, tik vat sistema, kuri propaguoja ispazintis per kunigus, nelogiska.
Tai ar tada neteisia kunigas ispazystanciojo nuodemes nuspresdamas, kad vieno nuodeme sunkesne, o kito lengvesne?
Gali sigi neatsakineti.

Atsiprašau.
Nuodėmės aprašomos Biblijoje, ne kunigas sprendžia. Priedo dar nuo žmogaus priklauso...
Išpažintis tarpininkaujant kunigui yra dalis sielovados; lygiai kaip ir kiti sakramentai. Ir visi sakramentai yra pagrįsti Biblija.

Nesu visažinis, esu klystantis, dažnai persistengiantis žmogus. Atsiprašau.

Ir as noriu pasisakyt
Buvo laikas kai sakiau, kad kunigo nereik, kad galima ispazinti tiesiog Dievui viska, ir kaip klimpau taip klimpau, o siena tarp manes ir Dievo maloniu augo ir augo. Ir kai gavau gerokai per galva, pradejo lysti tos visos nuodemes, visokios zaizdos ir kiti isgyvenimai ir jau taip suspaude, kad nebegalejau ir begau tada ispazinties ir kartais kelis kartus per savaite Nezinau kaip sita paslapti paaiskint, bet viena karta atejo mintis, kad kai susipykstame su savo tevais, tai juk tevai atleidzia mums net ju neatsiprasius, ir jie zino, kad gal but uzsidare gailimes ir net atsiprasom ju mintyse, bet tikrasis susitaikymas ivyksta kai vaikas ateina ir akis i aki papraso atleidimo, o kas idomiausia sito zingsnio reikia ne tevams, bet paciam vaikui. Tai bent taip jauciu ir su Dievu, jis visu pirma Tevas, ir ispazintis tai zingsnis realus, ne mintimis, o net darbu isreikstas noras susitaikyti. Kas keisciausia, kad kai suvokiau, jog ispazintis ne siaip sau sumastyta, o tai galingas plaktukas griaunantis siena tarp Dievo malones ir manes, maza to kad tai pats galingiausias ginklas nuo setono tai kai patyriau visa sita savo kailiu... o buvo labai sunku as net per asaras cirez nixaciu ejau ispazinties, visa tai valo valo ir valo, o poto zinoma seka atgaila. Tai vat as didziausia Dievo meile pajutau butent per teikiama isrisima. Ir lenkiuosi iki pat zemes dekodama, kad esu kudykis, kuri Dangiskasis Tevelis taip svelniai pervysto. Ir ginsiu kunigus, nes nera nieko sunkiau kaip girdeti Dievo vaiku klystkelius ir islikti neteisianciam, sutikit, jog tai zmogui labai sunku, zinoma nieko kito taip nepuola setonas kaip kunigus, tas tiesa, bet ir joks kitas zmogus neturi tokios Dievo patiketos malones. Kaip mes dirbdami savo kasdienius darbus kartais nesuprantam ju reiksmes, kartais nejauciam atsakomybes ar kaip tik persitempiam ant savo kupros ne tik saves auklejima, bet ir kaimynu ir bendradarbiu ir va vienas kito, tai kunigas juk irgi zmogus ir jis klysta, o galvojat kunigai neina ispazinties? Tikrai eina, todel ir lenkiu galva pries juos, nes buti kunigu - tai neapsakoma Dievo dovana, malone ir atsakomybe. Todel ir reik melstis uz kunigus, kad patys pamatytu savo pasaukima naujomis akimis ir kaskart vis karstesne sirdimi tarnautu.

oj nesusilaikiau

Anekdotas prie ispazinties temos:
Kunigas klausia atliekanciojo ispazinti:
- ar geri?
- ne, -atsako sis.
- ar rukai?
- Ne, - pakartoja.
- Ar pas svetimas moteris vaikstai?
- Ne.
- nejau neturi nuodemiu?
- turiu. As meluoju.

na kadangi turiu uzdelsto veikimo supratima, tai neiskart pagavau "kampa" bet kai supratau tai juokinga pasidare pasidalint norejau