žmogus, gamta, gyvūnai

pasidarė įdomūs keli klausimai.. jie gana platūs, tai pabandysiu suskaldyti į kelis smuklesnius. būtų smagu išgirsti jūsų nuomones

viskas susiveda į šias pradžios knygos eilutes (Pr 9): "1 Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir jiems tarė: "Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. 2 Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai – visa, kas juda žemėje, ir visos jūros žuvys. Į jūsų rankas jie yra atiduoti. 3 Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus."

1. "Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę". atrodo, kad žmonija puikiai laikosi šio paliepimo mūsų jau tuoj bus 7 milijardai. įdomu, kur yra riba? didelis žmonių skaičius kelia daugybę problemų ir gal jau mums užtenka daugintis? ką mano krikščionys?

2. " Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai – visa, kas juda žemėje, ir visos jūros žuvys"
atrodo, kad sukurta priešprieša, žmogus prieš gyvūnus padarytas kaip siaubingas padaras, o ne draugas. tačiau paskaičius paskutinių dviejų popiežių pasisakymus atrodo kitaip:
Jonas Paulius II: "gyvūnai taip pat turi sielą, žmonių pareiga mylėti bei būti solidariais su savo mažaisiais broliais"; "Gyvūnai yra Šventosios Dvasios kūrybos vaisius ir nusipelno pagarbos" bei "gyvūnai yra taip pat arti Dievo kaip ir žmogus".

Benediktas XVI" "Gyvūnai taip pat yra Dievo kūriniai... Be jokių abejonių, toks elgesys su gyvais sutvėrimais, kaip kad, žąsų šėrimas per prievartą, siekiant kuo labiau padidinti jų kepenis, ar vištų auginimas taip jas sugrūdant, kad iš jų belieka paukščių karikatūros, toks gyvų sutvėrimų sumenkinimas iki tiesiog prekės, prieštarauja Biblijoje aprašomam žmogaus ir pasaulio santykiui."

tad kaip iš tikro? turime būti gyvūnams baisūs ar su jais draugauti?

3. "Į jūsų rankas jie yra atiduoti. 3 Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui."
ar tas "į jūsų rankas atiduoti" reiškia visišką mūsų elgesio laisvę? pavyzdžiui nesenas Delfi straipsnelis apie studentą, kuris išmetė pro balkoną šunį (http://www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=13515195). komentaruose žmogus pasivadinęs "saulėtekiu" rašo: "Juk mes visi zinome, kad gyvunas neturi sielos, cia tik butu daugiau etinis sumetimas "nenaikinti to ko pats niekada nesukursi". Cia galbut eitu kalba tik apie kompensacija suns seimininkei uz patirta moraline ir materialine zala." Man toks požiūris visiškai nepriimtinas, nes net ir tai, kad gyvūnai neturi sielos nieko nesako apie tai, ar gyvūnas geba jausti skausmą ir kankintis. visgi ką mano krikščionys? ar pritariate, kad esant kitokiems keliams pasiekti tikslą, mes turime stengtis išvengti skausmo sukėlimo gyvūnams ir jų nežudyti?

ačiū už atsakymus

Reikia elgtis sąžiningai. Kaip tai padaryti, puiku aš jums pasakysiu. Jeigu nori pamatinti savo šeimą nu pirk vištą ir žmona ją iškeps, bet nepirk 2 tam kad pamaitintum šeimą ir vėliau dar godžiai kirstum įvalias vištos mėsą. Ką tuo norėjai pasakyti viskas yra Dievo sukurta ir turi pusiausvyrą. Mes žmonės esam apdovanoti galimybe rinktis ir kurti. Kuriamia meilę ir skausmą. Mes galim maitintis gamtos teikiamomis gėrybėmis, bet jomis nepiknaudžiauti. Nes godumas ir skaiko pradimas nėra gerai. Manau nudobdamas gyvūną ar kitą kokį maisto šaltinį galvoja apie tai kiek gero tai atneš, bet kai tai vardan malonumo nesveiko poreikio ir pan. taip daryti negalima.

tik bandau pasitikslinti
kaip suprantu, iš krikščioniškos pusės gamta vertinga tiek, kiek ji vertinga žmogui ir pati savaime neturi jokios vertės? tuomet ir minėtasis komentatorius delfi'je teisus, kad išmesdamas iš penkto aukšto šunį tu nusikalsti tik šuns savininkui, bet ne pačiam šuniui, nes šuo pats neturi jokios vertės?

as manau, kad kiek zmoniu, tiek ir nuomoniu; nemanau medi,kad rasi viena nuomone, kuria esa prieme krikscionys. mano nuomone gamta yra labai svarbi ir gyvunai joje yra labai svarbus. jie mums palikti priziuret ir saugot [kaip parasyta pradzios knygoje], kaip ir kiekviena gamtos dalele. taciau faktas, kad mes daznai panaudojam gamta neteisingiems dalykams; kaip siuo metu daznai kalbama, gamta yra pernaudota ar isnaudota ir jau galim jausti to pasekmes pvz. su atsilimu. tai vertinciau kaip sio pasaulio sugedima ir kad kartais mes zmones nebesuprantam kas gerai, o kas ne. taciau tuo paciu nesiimciau gamtos kelt auksciau uz Dieva, nes Jis sukure gamta, o ne atvirksciai.

niekas ir nekalba apie gamtos kėlimą virš Dievo tiesiog įdomus santykis ir praktiškoji jo pusė. štai žmogus išmetė šunį pro langą - ką apie tai mano krikščionys? kaip tai vertina? ar nusikalsta šuniui ar šuns šeimininkui? ir t.t. tas man įdomu

taip nebuvo kalbeta apie 'kelima virs Dievo' tik siaip pridejau komentara. as negirdejau,kas ten ivyko ir kodel tas zmogus taip pasielge su savo ar ne savo suniu; nezinau ir kas jam nutiko po to kai ji ismete, taciau mano nuomone tai daugiau to zmogaus nesusivokimas, kad kaip ten bebutu suo yra Dievo kurinys, kuri Dievas mums paliko saugoti ir priziureti, todel manyciau kad buvo nusikalsta pries gyvuna. tik tiek kad gyvunai nelabai turi savo teisiu Lietuvoje ir negali paduoti i teisma, bent jau kol kas.

tai, kaip suprantu, krikščionys tiesiai-šviesiai nesako, kad gyvūnai yra savaime vertingi, jaučia skausmą ir reikia su jais elgtis kaip galima švelniau?

nu kas taip stato klausima: -pries ka kaltas kai ismeti suni pro langa.. ?? nu plee.. nu nereik sunu pro langa metyt, nu kam// nu o jei dar ir neuzsimus, tai ka paliksi ar eisi su kirbuliku dabaiginet nu baikit xebra baerius ar jums sirdies neskauda sunis pro langa metyt

atrodo, kad tu labai jautriai ziuri i si klausima 'gyvunu teises'. keli klausima ar gyvunai turi jausmus ir ar jiems skauda. as tikrai manau, kad jie turi jausmus ir jiems tikrai skauda. savo pasakymu,kad Dievas mums paliko priziuret gyvunus, norejau pasakyt,kad jais reik rupintis, priziuret, i ka ieina tai, kad nereik ju musti,metyti,spardyti ir t.t.

man atrodo as myliu tave vasara