Ar Dievas yra?

Perkeliu Nuolankioje temą:
Parašyta 2007-06-22
Koks yra trecias mokslinis irodymas kad Dievas yra?
Ateistai tiki kad Dievo nera o as (manau kad) zinau kad Dievo nera nors ir zinau 2 irodymus kad Dievas yra.Nors jie tvirti kaip akmuo realybe man yra tikresne nei tie 2 irodymai

Sigis_ atrašė:
Parašyta 2007-06-25
Apkabinimas

www.god.lt

idomus puslapiuks as manau norint atsakyt i temos klausima reik prieit sutarimo kas Dievas yra..

kazkas nepagailejo pinigu kad ispirkti adresa. labai turiningas ir itikinantis portalas

beje, pries kokius gerus 10 metu skaiciau jei neklystu, prancuzu vienuolio Lelote (vardo nepamenu) knyga "Gyvenimo problemos sprendimas". Ji isversta i lietuviu kalba ir rasoma tenai butenta apie Dievo buvimo/nebuvimo irodymus. Istrigo atminty kaip labai daug aspektu ir labai issamiai analizuojantis tekstas, taigi galiu parekomenduoti.
Is esmes - kaip ir daug kur gyvenime - vieni ta pati fakta aiskina vienaip, o kiti kitaip. Priklauso nuo to ka norima matyti. Tikintysis vienur mato aisku Dievo buvimo yrodyma, o netikintis ten pat izvelgia aiskius Jo nebuvimo pozymius. Nepriklausomai nuo to kuri teigini norima irodyti, diskusija yra prasminga, kadangi ilgainiui zmogus visvien priartes prie Tiesos (jei tik pakankamai ilgai ieskos). Jau vien klausimo iskelimas rodo, kad zmogui ji svarbi.

aš pvz Dievu galiu vadinti tai ko aš dar nežinau, nepažįstu, gal ne tiek aš, kiek mokslas negali paaiškint, žmogaus protas suvokti. bet tikiu,kad, gal būt laikui bėgant daugas bus perprasta ir paaiškinta. bet Dievo tikrai neisivaizduoju, kaip mistinės būtybės, juo labiau kaip objekto. iš esmės, panašiai parašė ir Chaosas: "Nepriklausomai nuo to kuri teigini norima irodyti, diskusija yra prasminga, kadangi ilgainiui zmogus visvien priartes prie Tiesos", tik vieni artėdami prie tiesos tikisi ją būsiant su barzda ir Dievo karūna, kiti galbūt nieko nesitiki, nes nesvarbu ko tikėsies, kokia tiesa yra tokią ją ir surasi.
bet jeigu keliamas klausimas ar egzistuoja biblijinis Dievas, tai gal galit primint pirmus du Dievo įrodymus, o Dievo nebuvimo įrodymus tai būtų sunku pateikti, įrodymo našta visuomet gula ant kažką tvirtinančios pusės pečių.

pagal mane dievas yra viskas kas yra ir ko nera ir apie tai mes zinome pvz kokiu 10 minus trisdesimt septintam laipsni ar pvz pazinimui ribu nera

nu jo Dievą reikia pažinti, bet tai čia jau gali būti tada ir nebe Dievas, o gamta, materija, visata. o biblijoj butent Dievas , kaip objektas kūrė pasaulį, poto dalino patarimus Mozei.

norėtūsi daugiau konkretumo. kaip konkrečiai, kokiu keliu, kokia seka ateina pažinimas supratimas apie Dievo egzistavimą. pasakymas, kad pažinimas ateina per jo kūrybą kažkoks nekorektiškas, mes dar tik bandom išsiaiškint ar Dievas išvis yra, gal čia ne jo kūryba. kaip jį galima pajust per Šventąjį Raštą, per šlovinimo giesmėmes ir per kokius, tavo pastebėtus, konkrečius stebuklus. kas vyksta tavyje ar kaip keičiasi aplinka ar dar kas, kai tu pažįsti Dievą. kodėl kažką pajutęs kažką naujo negu prieš tai, nusprendiai, kad tai ką jauti yra būtent Dievas?
gyvasis Dievas- kas tai? ar yra tada negyvasis Dievas, kiek jų yra, ar jis vienas , bet keičia formas, gali tapti tiek objektu, tiek subjektu? ar tai įmanoma? Karlas Jaspersas (beja, jis buvo giliai tikintis) knygoje "filosofijos įvadas" , manrods, įrodinėjo, kad Dievą galima pažiti tik kaip subjektą, nes bandant pažinti, kaip objektą, anot jo, gaunasi objekto-subjekto skilimas (nepaaiškinsiu dabar kaip). bet čia tu sakai, kad yra ir gyvasis Dievas, kaip objektas ir dar trijuose asmenyse, kas yra tie Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. kaip tu juos pažįsti, iš kur žinai, kad jie tikrai tokie yra. atsakymas- "taip Šventam rašte parašyta", manau netiks, nes mes, vėlgi, bandom išsiaiškint ar egzistuoja Dievas, kuris diktavo viską Mozei.

Neįmanoma paneigti Dievo egzistavimo. Tad pabandykime objektyviai pasvarstyti ar įmanoma prieiti išvados, kad Jis yra. Šiuo atveju siekiame ne subjektyvaus Jo kaip Asmens pažinimo, bet objektyvaus žinojimo, kad Jis yra. Paulius pateikia kūriniją kaip Kūrėjo įrodymą. Be Kūrėjo nėra kūrinijos. Visata ir atomai turi tvarką. Pažindami tvarką žemėje darome išvadą, kad tvarka negali būti chaoso pasekmė. Tuomet kyla klausimas kas įveda tvarką. Jei mes neigiame Dievą, turime atsakomybę dėl šios tvarkos prisiimti sau. Tačiau nė vienas iš mūsų be Dievo negali suvokti savo egzistavimo, jau nekalbant apie aplinkos egzistavimą ir jos tarpusavio ryšius. Viskas turi turėti priežastį, ir niekas negali sąlygoti kažko. Niekas lieka nieku. Chaosas negali kurti tobulos tvarkos. Jei žmogus negali prisiimti atsakomybės už savo sutvėrimą motinos įsčiose ar juo labiau visatos sutvėrimą, turi būti kažkas kitas atsakingas už visatą. Čia iškyla aukštesnės substancijos, visuotinio proto, arba tieiog Dievo egzistavimo prielaida. Tada kyla subjektyvaus pažinumo klausimas. Ar Dievas yra pažinus, ir ar nori būti pažintas? Čia jau derėtų ieškoti šaltinių, atitinkančių logiškus reikalavimus dieviškumo sąvokai. Galiu drąsiai ir ramia sąžine priš Viešpatį teigti, jog vienintelė knyga atitinkanti šiuos reikalavimus yra Biblija. Ji buvo užrašyta daugelio autorių kurie gyveno skirtingais laiko tarpsniais, turėjo skirtingą išsilavinimą, tačiau viskas iki paskutinio kablelio yra susieta tobulais ryšiais ir tobula logika. Šioje knygoje daug kartų išdrįstama teigti jog joje cituojamas Dievas. Šios knygos originalus tekstas atlaiko istorinės tiesos išbandymą ir net jį viršija atsakydamas į istorijai nepažinius klausimus. Todėl Paulius laiške Timotiejui paskelbia jog visa Biblija yra Dievo iškvėpta. Šioje knygoje ir atsakomas Dievo noro būti pažintam klausimas.