Kaip jūs tikite Dievą?

Kaip? Vieniems tai tik ėjimas į bažnyčią, kitiems tai skaitymas biblijos, tretiems malda, kitiems dar kas nors.
Man asmeniškai- viskas, o svarbiausia tikrasis tikėjimas, malda, skaitymas biblijos, skelbimas Dievo žodžio, padėjimas kitiems. O jums?

Tikejimas i Dieva... vien sitas issireiskimas... nesamoningas.
Mano poziuris:
Kurejas-ji jauciu su kiekvienu maloniu mylimosios prisilietimu, su kiekvienu saules spinduliu ir prazydusiu augaliuku. Gamtoj budamas supranti kaip viskas kompleksiska: matai kaip skruzdelyte tempia koki sapaliuka i skruzdelyna, girdi kaip genys kala medi, kaip pauksciai ciulba.Tai didele kuryba.

Biblija? Baznycia?
Na tai tik zmogaus ismyslai... atmaskes uzkariaut tautas... Kryziaus karai, nukryziavimai, paskelbimai demonais ar raganomis, deginimai ant lauzo, davimas kazkam statusa-Dievo atstovas zemeje.. tikrai protinga taktika tamsos amziuje. o dabar? negi kasnors dar tiki situo?

as ir panasiai Dieva suprantu, manau kad viskas yra Dievas, ko gero net ir Biblijos skaitymas

Tiketoja
[tikėjimas - tik ėjimas]

Žodyje tikėjimas yra jau užkoduotas atsakymas į tavo klausimą.

krikščionys , o aš manau, jog Tikėtoja kalbino TIKTAIS Jėzaus mokinius, tiki , kad ir kaip tai bebūtų paradoksalu ar kvaila neopagonims, pasauliečiams, laisvamaniams, ar lasviems new age išpažinėjams.

Tikėdamas į Jėzų Kristų - Viengimį Dievo Sūnų, žmogus negali pasilikti vien sau tą laimę, tą džiaugsmą ir ramybę bei gailestingumą ir malonę, gaunamą kiekvieną dieną, todėl mes ieškome sau bendruomenės - tokių pat tikinčiųjų ratelio, kur galėtumei dalintis džiaugsmais ir rūpęsčiais, bei įvairiausiais liudijimais ir Dievo dovanomis. Tikėdamas žmogus eina ir skelbia tą Gerąją, Linksmąją, Nuostabiąją Naujieną visiems.

Tai ir yra esminiai krikščionio gyvenimo punktai:
TIKĖJIMAS,
PRAKTIKAVIMAS,
SKELBIMAS.
Tikėjimo praktikavimas yra dalyvavimas bendruomenės gyvenime: pamaldos, Biblijos studijavimas, įvairus tarnavimas.

Kai įtikėjęs žmogus ateina į benmdruomenę, jis turi begalę neatsakytų klausimų, kurie, gal būt, kankino jį didžiumą gyvenimo metų. Čia jis gauna iš Dievo atsakymus, jo siela nurimsta, atranda save bendruomenės gyvenime ir tada jau jis gali eiti ir skelbti svetimiems žmonėms tai, ką Dievas jam padarė gera, kokių nuostabių dalykų Dievas padarė dėl jo, kai šis dar tebebuvo nuodėmės pančiuose.

"Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė." (1Kor.13,13)

katalikams kiek sunkiau dėl bendruomenės...
Juk to, kas vyksta įprasdtoje bažnyčioje Mišių metu tikrai nepavadintume bendruomene

Tačiau nereikia pulti į neviltį - jau yra įvairių bendruomenių kone visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Yra jau nusistovėjusių ir solidžių bendruomenių, yra besikuriančių bendruomenių, yra ir tokių bendruomenėlių, kurios primena tik gerą "būrelį" ir yra tokių bendruomenių, kurių ribas sunku nusakytitiek dalyvių skaičiumi, tiek tikėjimo praktikavimu...

Tačiau viskas yra mūsų mylimojo Dievo valioje, todėl jei nerandi bendruomenės, Tikėtoja, netylėk, pasiklausinėk pažįstamų krikščionių. Surasi savo bendruomenę ir pasiklaiudama širdies balsu - Dievo kuždėjimu, jei liksi Jam atvira

jei žinotum, kiek aš metų blaškiausi, pakol Dievas "pasodino" vienoje konkrečioje bendruomenėje, nors bendruomene to daugelis krikščionių net nepavadintų

Sigi,

pritariu, kad esminiai krikščionio gyvenimo punktai yra tikėjimas, praktikavimas bei skelbimas, tačiau nenorėčiau sutikti, kad praktikavimas - tai dalyvavimas bendruomenės gyvenime, pamaldos, įvairūs tarnavimai... Man tai daugiau panašu į bandymą pasirodyti, kad va, žiūrėkite į mane, aš tikiu... Ar tai nėra pirmas žingsnis fariziejaus link, kuris širdyje visu tuo netiki?

Manyčiau, kad praktikavimas - tai leidimas Dievo žodžiui, t.y. Kristui gyventi mumyse, t.y. gyvenimas pagal tai, ką sako Dievo žodis - patinka tau tai ar ne, ta ištvermė, kantrybė ir romumas, kuris mums, skirtingai nuo netikinčiųjų kelia aplinkiniams klausimus, iš kur mumyse ta ramybė, kai aplinkui siaučia audros...

Zinai,pasakysiu tau,kas buna,kai tu praktikuojiesi gyventi Kristu,-tiesiog ateina troskimas rinktis su kitais.Tai ne tik mano patyrimas,tai daugelio tikinciuju patyrimas,kurie siekia daugiau pazinti Viespati.
Siandiena Viespaciui reikalinga Baznycia,o ne atskiri,issibarste pavieniui krikscionys..Jis atejo pastatyti Baznycia Mat.16:18,ir mes,kaip gyvieji akmenys turime statydintis i dvasinius namus(Baznycia) 1Ptr.2:5.
Toks Jezaus troskimas ,kad mes v i s i butume v i e n a.Jon.17:20,21

mieli tautieciai,

o Jus pastebite toki niuansa.. kad baznycioje susirinkusieji dazniausia buna liudni arba rimti ir juokas yra itin retai pastebetinas : /

naujas,
aš ir nesakau, kad mes turime kaip kokie atsiskyrėliai vaikščioti po vieną. Dalinimasis Gerąją naujiena bei mums patikėtos sutaikymo tarnystės (2 Kor. 5:18) vykdymas būtų kitaip neįmanomas. Tačiau tai, ką parašė Sigis, nepykit, bet man pasirodė labai jau paviršutiniški tikėjimo praktikavimo rodikliai... Jei tik vaikščiosim i susitikimus ir susitikę nieko daugiau nedarysim, kaip tik džiaugsimės atseit vai vai, kaip gerai, ir daugiau nieko nedarysim, nelabai turbūt kuo Dievui pasitarnausime, kuris nori, kad kiekvienas būtų išgelbėtas ir ateitų į tiesos pažinimą. (1 Tim. 2:4)
O jei nori dalintis su kitu pažinimu, turbūt ir pats tą pažinimą turi turėti, tiesa?

sutinku,kad kiekvienas turi kazka tureti,kai eina i susirinkimus.Musu tikinciuju kelias ,tai diena is dienos atsinaujinti,tai reiskia diena is dienos patirti Kristu naujai.Kristus su visais Jo turtais yra beribis,ir Jis turtingas kiekvienam Jo ieskanciam,ieskanciam Jo tiesoje.Jis turtingas gyvybe,dziaugsmu,meile,ramybe,istverme,susilaikymu,ir t.t. ir t.t.
Mums dar turteti ir turteti Kristuje,todel ismintinga yra leisti laika "kasant" tuos turtus.

Ka norejau tuo pasakyti,...ogi tai,kad jei esi turtingas paciu Kristumi,-tada gali ir kitiems dalinti tuos turtus,ir juos daryti turtingais paciu Kristumi.

Bites renka medu ir ji nesa i avili,taip ir mes,"renkam" Kristu savo patyrimais,ir nesam visa tai i Baznycia,ir taip mes ugdom vieni kitus,kad butu pastatyta Baznycia!