ar reikia mums buti apologetais?

as nebuciau linkes pristatyti apologetikos, kaip sistematiskos. kaip ir visuose dalykuose, taip ir apologetikoje yra pastovus virsmas ir mes tai labai gerai matome kulturos ir zmoniu mastymo kitime. pats zodis \'apologia\' reiska formalus ar sistematiskas paaiskinimas ar gynimas tikejimo sistemos, ypac tos kuri yra nepopuliari (Kembridzo zodynas). taigi, jau is karto turime bent du faktorius, kurie yra sudedamosios apologetikos dalys: (1) gynimas savo tikejimo sistemos ir (2) pristatymas savo tikejimos sistemos (siuo atveju evangelijos zinios). taip pat galima butu pasakyti, kad gindamas savo tikejima nori nenori meis issuki kitam, taves besiklausanciam, ginti savo (t.y. jo) tikejima. tad galima butu prideti ir dar viena faktoriu (3) pakviesti kita zmogu ginti savo tikejima.



kadangi apologetika as priskirciau ir teologijai, tai tuo paciu galima daryti isvada, kad kokia teologija tu vadovaujiesi, tokia bus ir tavo apologine israiska. pvz. jei busi katalikas, sakysi, kad isgelbejimui reikia ir darbu; jei busi evangelikalas, tai sakysi, kad isgelbejimas tik per malone. labai paprasta, sakyciau.

kaip jau galima buvo suprasti apologetikos objektas yra evangelijos zinia laike ir erdveje, t.y. kaip mes pristatysime ir apginsime evangelija esant tam tikram istoriniam laikotarpiui, tam tikroje visuomeneje, besivadovaujancioje tam tikromis kulturinemis ir tradicinemis vertybemis. paziurekim i istorija: Paulius gyncijosi su zydais,kurie niekaip negalejo suprasti kryziaus reiksmes, veliau krikscionys turejo ginti ne tik krikscionybe, bet ir save pacius nuo kaltinimu kanibalizmu ir ateizmu. veliau visas demesys buvo sutelktas judazmo ir islamo klausimams, moderniztineje visuomeneje demesys buvo sutelktas ties moksliniu racionalizmu. siandien, jau doktrininis klausimas nebera toks svarbus, bet pagrindinis issukis krikscionybei yra del pareiskimo, kad krikscionybe yra tiesa t.y. absoliuti teisa.

siandienine visuomene jau nebeturi supratimo, kad yra absoliuti teisa. viskas priklauso nuo interpretacijos, tai asmeniskas - zmogiskas faktorius nukreiptas i perspektyva (teisa jau yra kuriama, o ne atrandama!!!)



ar jus galvojate, kad jusu amzininkai rimtai ziures i mus, jei mes negyvensime tiesa? ar jus tikrai galvojate, kad amziuje, kuriame netikima, kad tiesa egzistuoja, i mus bus ziurima su pasitikejimu jei mes nepraktikuosime tos tiesos? FRANCIS SHAEFFER

Man patiko gale pateikti klausimai.

Tikrai, jei nepraktikuosi tiesos, tai kaip ji gales but apginta tik teoriskai? Panasiai kaip teorija, be irodymo.Tiesiog teiginys ir viskas.

Apginti Dievo egzistavimo fakta loginiais argumentais turetu buti aukshchiausiasis pilotazhas... Norechiau tai pamatyti