Pragaras

Radau tokį vieną atsakymą:

Kas įvyksta po mirties?

"Atsakymas: Į klausimą, kas įvyksta po mirties, atsakyti gana nelengva. Biblijoje nėra aiškiai pasakyta, kada žmogus pasiekia savo galutinę amžinąją vietą. Bet Biblija sako mums, kad po mirties žmogus patenka į dangų arba į pragarą – ir tai priklauso nuo to, ar jis/ji priėmė Kristų kaip savo Gelbėtoją. Tikintiesiems mirtis – tai gyvenimas nematerialiame kūne kartu su Viešpačiu (2 Korintiečiams 5:6-8; Filipiečiams 1:23). Nusidėjėliams mirtis reiškia amžiną bausmę pragare (Luko 16:22-23).

Todėl šis klausimas, kas įvyksta po mirties, visada kelia sąmyšį. Apreiškimo knygoje 20:11-15 rašoma apie tai, kad visi, kurie yra pragare, bus įmesti į ugnies ežerą. Tos pačios knygos 21-22 skyriuje aprašomi Naujas Dangus ir Nauja Žemė.Todėl panašu, kad žmogus po mirties patenka į "laikiną" dangų arba į "laikiną" pragarą – kol bus galutinis prisikėlimas ir teismas. Amžinybės aspektas nesikeičia, keičiasi tik apibrėžta "vieta", kurioje žmogus praleis amžinybę. Tam tikru metu po mirties tikintieji pateks į Naują Dangų ir Naują Žemę (Apreiškimo 21:1). Tuo pat metu nusidėjėliai bus įmesti į ugnies ežerą (Apreiškimo 20:11-15). Tai yra galutinė ir amžina visų žmonių paskyrimo vieta – visiškai priklausanti nuo to, ar žmogus tikėjo, kad tik vienas Jėzus Kristus gelbsti nuo nuodėmių."

cituoju iš: http://www.gotquestions.org/Lietuviu/ivyksta-po-mirties.html

Apie apastalo Pauliaus pateikta situacija ir ka reiskia ugnis rasiau anksciau. Taip pat reikia atsizvelgti i konteksta kur vartojasmas zodis "ugnis". Apie makabiecius ir skaistyklos mokyma, nepagrista Biblija taip pat rasiau.

Apie tavo pussesere jau rasiau. Keista, kad tu manai, jog jei vienas sapnas grazus, malonus ir pan- jis is Dievo, o blogas, nemalonus, keliantis baime- is setono. Beveik visus Dievo daromus zenklus setonas gali atkartoti, yra tik keletas kuriu jis nesugeba. Kalbant apie tavo sapnus tai yra imanomas setonui zenklas ir nesvarbu kad jie skirtingi, setonas moka puikiai manipuliuoti zmogaus jausmais, baimemis ir pan. As jau rasiau ka Biblija moko apie pomirtine busena ir mirusiuju pasirodymus.

Atsakymu is internetiniu puslapiu as tau galiu nurodyti desimtis, kurios papriestaraus tavo pateiktajam.


Apie visas tavo pateiktas eilutes daugiau ar maziau as jau rasiau anksciau. Tik tu turi talenta jas isvartyti kaip tau patogiau, arba kaip tave mokino. Tu paimi kelias eilutes, kurios nepriestarauja mano pasisakymui ir Biblijai, bet jas tinkamai isvarcius atrodys, kad priestarauja. Kaip jau minejau n kartu- nenuklysk nuo Biblijos konteksto.

Gabriele, aš tavęs neperkalbėsiu ir tu manęs taip pat

Kadangi abu teisūs negalim būti, vadinasi vienas iš mūsų esame klaidingame kelyje, ane?

Visa tai suvokdamas ir būdamas blaivaus proto, linkiu, kad tu būtum tame teisingąjame kelyje ir telaimina tave Viešpats Triasmenis Dievas!

Supranti, Jėzus juk kaip sakė - medis pažįstamas iš jo vaisių, ane, gabriuk?

"Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis – blogus." (Mt.7,17)

Aš mokiausi agronomijos, bet žmonės net nežinantys kas yra agronomija sugeba skirti medžius net stovinčius be lapų, vaismedžius su vaisiais net vaikai skiria, ane? Ką kalbėti apie stovinčius, net nupjautus medžius ir supjaustytus į dailylentes ar kt medieną žmonės sugeba atskirti kur beržas, kur ąžuolas, juk nuj?

Tai ten, kur Jėzus Kristus savo mokiniams apaštalams ir kitiems, sekantiems jį, kalbėjo ne apie medžius ar medieną ane? Jėzus Kristus pats buvo dailidė, išmoko to amato iš savo patėvio. Jis medžį mylėjo ir tikrai gebėjo atskirti net supjaustytą ar sukapotą į smulkius gabalėlius.

prie ko aš suku?

"Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?!" (Mt 7,16)

Kaip manai, kodėl aš tau rašiau apie tuos savo patyrimus?
JIE NEŠĖ SKIRTINGĄ VAISIŲ!

PIRMASIS MANE PASKATINO IEŠKOTI DIEVO, NES ĮRODĖ, JOG SU MIRTIM NIEKAS NESIBAIGIA

ANTRASIS SĖJO NEREGĖTĄ BAIMĘ, KOKIOS NIEKAD IKI TO NEPATYRIAU IR PO TO TAIP PAT NEPATIRIU IR KAD TOS BAIMĖS PRAEITŲ BENDRUOMENĖ MELDĖSI UŽ MANE.

Pati pagalvok - argi nelabąjam buvo naudinga mane prarasti?

"Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų." (Mt 7,18)

Dievas Tevas siunte savo Sunu i zeme, kad padetu zmogams susimastyti. Tiek daug gero padare zmogams Jezus, bet kai kale prie kryziaus Jezu, jis pasake"kas uz mane tegu pakelia rankas" ... NIEKAS nepakele. Tai galvojate kad Dievas Tevas atleis tai zmogams?
juk Dievas nestovi su beisbolke prie kiekvieno ir nebaudzia uz kiekviena nuodeme, Jis kantrus. Zydams dave Hitleri tik po 1939 metu po Kr.
kaip Jus mastote, ar yra pragaras ar bus... aisku kad BUS kai Kristus sugrys teisti. Daugiau Dievas Tevas nebeaukos nei saves nei Sunaus, ateis bausti zmogus.
Ir as Ji suprantu, jis ne Motina Terese , kad visiems atleistu, jis Dievas kuris sukure viska kas yra dabar ir manau jo kantrybes taure persipilde...kentes ir geri ir blogi.

"... Žmogaus Sūnus atėjo (...) savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį" (Mk.10,45)

Ką sužinom? Jėzus mirė ne už visus, o "už daugelį" - už tuos, kurie priėmė jo auką - įtikėjo ir atgimė iš aukšto.

Taigi, pragaras bus pilnas ir dangus bus pilnas. pragaras ir dabar egzistuoja ir egzistuos iki pakol egzistuos melo tėvas, senoji Gyvatė.

Apie pragarą ir pomirtinį gyvenimą yra labai ne daug žinoma.Nėra nieko aiškaus pasakyta, tik iš tam tikrų metaforų, užuominų galima susidaryti šiokį tokį vaizdą, kad ir kaip bebūtų pragaras manau yra ne vieta,o būsena.
Kartais man atrodo, kad mes klaidingai suprantama demonus ir panašiai.Neseniai skaičiau viename straipsnyje, kad velniai ir visa kita, nėra tai ką žmonės įsivaizduoja, tai yra mūsų trūkumai, mūsų ydos, kurios mus įrėmina ir neleidžia keliauti link Dievo.Galbūt klystu.
Sigis_ o gal nebus pilnas pragaras?Gal bus, kaip F.Dostojevskis rašė, kad Dievas priims ir tuos, kurie netikėjo ir nevykdė Jo įsakymų-iš meilės, dėl to, kad jie netikėjo, kad tai jiems bus staigmena, dėl to ir priims, juk niekas nežino Dievo gailestingumo, jeigu Jis yra toks, koks sako Raštas, tai Dievo gailestingumas neišsemiamas ir aš dėl šito nedrįstu teigti nei kiek bus pragare nei danguje, nes man Dievo planas ir gailestingumas yra paslaptis.

Yasu, duok Dieve, kad taip būtų, kaip kad filosofavo įžvalgusis Fiodoras Dostojevskis!

Belieka tik pritarti:
"Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas." (1Kor.13,12)