kunigai
Sigi_s
occultus, gi akivaizdu, jog ne sakramentinę.
Sigi_s
Na, tą ir aš pastebėjau. Turiu kompe dvi operacines įsiinstalinęs, o visgi vartoju XP o ne Vistą 

Yasu
O kitas psakys, jog XP š... ,nes naudoja Linux.O man gerai ir Vista.
Citata
occultus
Beveik visas krikščionybės paveldas stovi ant Pauliaus, o ne Jėzaus mokymo. O paulius kaip ne kaip buvo mokytas žmogus, susipažinęs ir su platonizmu ir su kitomis filosofinėmis idėjomis.
Taip Paulius buvo fariziejus ,bet atsivertė ir tapo krikščionimi tiesiogiai vadovaujant Kristui.Visą gyvenimą iki mirties Kristus jam vadovavo:
Paulių Kristus pasirinko tiesiogiai:
Apd 22,6 Man keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus
Apd 22,8 Aš paklausiau: 'Kas Tu esi, Viešpatie?' Jis man atsakė: 'Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji'
Kristus nurodydavo ką reikia daryti.
Apd 22,10 Aš dar paklausiau: 'Ką man daryti, Viešpatie?' O Viešpats man tarė: 'Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti'
Vadovavo jam ,kai jam grėsė pavojai.
Apd 22,18 ir išvydau Jėzų. Jis pasakė: 'Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane'
Apd 27,23 Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,
Apd 27,24 ir pasakė: 'Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi'
Siuntė skelbti gerąją naujieną pagonims
Apd 22,21 Bet Jis tarė man: 'Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis'
Pastiprindavo Paulių kai reikėjo liūdyti
Apd 23,11 Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: 'Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje
Ir t.t………………………………………………………………………..………
Kaip tau atrodo ar Paulius mokė ką Kristus liepė ar mokė fariziejų mokslo ar dar kokios filosofijos?
Dabar paimkime Augustiną(354-430) :
Pagal Encyclopedia Britannica, Augustinas padėjo visiškai sulieti Naujo testamento tikėjimą su platoniška Graikų filosofija ir labai sėkmingai perduoti viduramžių romos katalikų bažnyčiai.
http://www.britannica.com/EBchecked/topic/42902/Saint-Augustine
Geras dėdė Douglas Holden kuris paskyrė visą savo gyvenimą Biblijos studijoms rašė:
" Krikščioniška teologija tapo tiek susieta su Graikijos filosofija, kad taip užaugino asmenis, kurie yra susimaišę santykiu devynių dalių graikiškos filosofijos ir viena dalis krikščionško tikėjimo .
Trečiame ,penktame šimtmetyje to pasekoje atsirado filosofiniai terminai:
Helenistinis judaizmas,pakrikštytas Helenizmas, Helenistinė krikščionybė,,krikščioniška filosofija
Tos citatos nepadeda o tik trukdo. Suprantu kad jas galima įpinti karts nuo karto, bet juk nereikia jomis remti kiekvino savo pirstelėjimo (gali užsirašyti kad kitą kart nereikėtų ieškoti kai norėsi pasakyti kaip negražiai kalba occultus).
Manau tau reikėtu nustatyri forumo taisykles kuriose nebūtu galima cituoti Biblijos daugiau kaip 1 kartą pasisakant,išnaudojai limitą ir viskas- mediatoriaus (gydytojas)
.Nu geriausiu atveju santykiu 1:9. Nejaugi leisime laisvai naudotis Biblija? . O taip cituoti tavo pamėgtas dėdes, būtu galima kiek lenda,jų nenubanalinsi?
Galiu pasakyti ,kad man labiausiai patinka Biblija ir ja remiuosi savo gyvenime ir pasitikrinu pagal Biblija ką tie geri dėdės rašo .Beje ,kad Dievo žodžiu reikia ir gyventi:
Įst 6,6 Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje
Įst 6,7 mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas
O kur gi tas nežinomas pirminis šaltinis, pagal kurį parašytos trys sinoptinės Evangelijos?
Manau jau atsakė Sigi_s Šaltinis Q yra numanomas ir nežinomas. Jei būtų žinomas, turėtų kitokį pavadinimą.
Norėčiau tik pappildyti ,kad aš tikiu ,kad tas Šaltinis yra tikrai nematomas.
Taip net Jonas ir Petras buvo mažai raštingi,o gal ir neraštingi bet Dievas ir juos panaudojo savo tikslamas.
Apd 4,13 Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi
Nenorėčiau plėstis dėl apokrifų.Gal kitą kartą
Beveik visas krikščionybės paveldas stovi ant Pauliaus, o ne Jėzaus mokymo. O paulius kaip ne kaip buvo mokytas žmogus, susipažinęs ir su platonizmu ir su kitomis filosofinėmis idėjomis.
Taip Paulius buvo fariziejus ,bet atsivertė ir tapo krikščionimi tiesiogiai vadovaujant Kristui.Visą gyvenimą iki mirties Kristus jam vadovavo:
Paulių Kristus pasirinko tiesiogiai:
Apd 22,6 Man keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus
Apd 22,8 Aš paklausiau: 'Kas Tu esi, Viešpatie?' Jis man atsakė: 'Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji'
Kristus nurodydavo ką reikia daryti.
Apd 22,10 Aš dar paklausiau: 'Ką man daryti, Viešpatie?' O Viešpats man tarė: 'Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti'
Vadovavo jam ,kai jam grėsė pavojai.
Apd 22,18 ir išvydau Jėzų. Jis pasakė: 'Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane'
Apd 27,23 Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,
Apd 27,24 ir pasakė: 'Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi'
Siuntė skelbti gerąją naujieną pagonims
Apd 22,21 Bet Jis tarė man: 'Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis'
Pastiprindavo Paulių kai reikėjo liūdyti
Apd 23,11 Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: 'Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje
Ir t.t………………………………………………………………………..………
Kaip tau atrodo ar Paulius mokė ką Kristus liepė ar mokė fariziejų mokslo ar dar kokios filosofijos?
Dabar paimkime Augustiną(354-430) :
Pagal Encyclopedia Britannica, Augustinas padėjo visiškai sulieti Naujo testamento tikėjimą su platoniška Graikų filosofija ir labai sėkmingai perduoti viduramžių romos katalikų bažnyčiai.
http://www.britannica.com/EBchecked/topic/42902/Saint-Augustine
Geras dėdė Douglas Holden kuris paskyrė visą savo gyvenimą Biblijos studijoms rašė:
" Krikščioniška teologija tapo tiek susieta su Graikijos filosofija, kad taip užaugino asmenis, kurie yra susimaišę santykiu devynių dalių graikiškos filosofijos ir viena dalis krikščionško tikėjimo .
Trečiame ,penktame šimtmetyje to pasekoje atsirado filosofiniai terminai:
Helenistinis judaizmas,pakrikštytas Helenizmas, Helenistinė krikščionybė,,krikščioniška filosofija
Tos citatos nepadeda o tik trukdo. Suprantu kad jas galima įpinti karts nuo karto, bet juk nereikia jomis remti kiekvino savo pirstelėjimo (gali užsirašyti kad kitą kart nereikėtų ieškoti kai norėsi pasakyti kaip negražiai kalba occultus).
Manau tau reikėtu nustatyri forumo taisykles kuriose nebūtu galima cituoti Biblijos daugiau kaip 1 kartą pasisakant,išnaudojai limitą ir viskas- mediatoriaus (gydytojas)
.Nu geriausiu atveju santykiu 1:9. Nejaugi leisime laisvai naudotis Biblija? . O taip cituoti tavo pamėgtas dėdes, būtu galima kiek lenda,jų nenubanalinsi?
Galiu pasakyti ,kad man labiausiai patinka Biblija ir ja remiuosi savo gyvenime ir pasitikrinu pagal Biblija ką tie geri dėdės rašo .Beje ,kad Dievo žodžiu reikia ir gyventi:
Įst 6,6 Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje
Įst 6,7 mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk, sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas
O kur gi tas nežinomas pirminis šaltinis, pagal kurį parašytos trys sinoptinės Evangelijos?
Manau jau atsakė Sigi_s Šaltinis Q yra numanomas ir nežinomas. Jei būtų žinomas, turėtų kitokį pavadinimą.
Norėčiau tik pappildyti ,kad aš tikiu ,kad tas Šaltinis yra tikrai nematomas.
Taip net Jonas ir Petras buvo mažai raštingi,o gal ir neraštingi bet Dievas ir juos panaudojo savo tikslamas.
Apd 4,13 Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi
Nenorėčiau plėstis dėl apokrifų.Gal kitą kartą
Sigi_s
Citata rašė, cituoju:
"Paulių Kristus pasirinko tiesiogiai:
Apd 22,6 Man keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus
Apd 22,8 Aš paklausiau: 'Kas Tu esi, Viešpatie?' Jis man atsakė: 'Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji'
Kristus nurodydavo ką reikia daryti.
Apd 22,10 Aš dar paklausiau: 'Ką man daryti, Viešpatie?' O Viešpats man tarė: 'Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti'
Vadovavo jam ,kai jam grėsė pavojai.
Apd 22,18 ir išvydau Jėzų. Jis pasakė: 'Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane'
Apd 27,23 Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,
Apd 27,24 ir pasakė: 'Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi'
Siuntė skelbti gerąją naujieną pagonims
Apd 22,21 Bet Jis tarė man: 'Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis'
Pastiprindavo Paulių kai reikėjo liūdyti
Apd 23,11 Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: 'Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje
Ir t.t………………………………………………………………………..………"
AR KARTAIS PAGALVOJI, JOG MES TAI ŽINOME? KAM VISA TAI CITUOT? BEREIKALINGAI UŽIMI VIETĄ. Mes gi ne kokie žaliūkai, jog reiktų mums aiškint kas ten ėvyko kelyje į Damaską ir kaip ten po to Saulius, pervadintas į Paulių, pasikeitė, ką veikė ir kas jam rodė kelią, kas uždraudė eiti į Aziją ir t.t.
Occultus savo pasisakymuose nei vieno dėdės necitavo kol kas, nebent kokį vieną kartą, o tu, Citata, elgiesi tarsi su kokiais mažvaikiais, tarsi su tais, kuriuos reikia evangelizuoti. Daugiau pagarbos kitam asmeniui, sese!
"Paulių Kristus pasirinko tiesiogiai:
Apd 22,6 Man keliaujant ir artinantis prie Damasko, apie vidurdienį staiga mane apšvietė ryški šviesa iš dangaus
Apd 22,8 Aš paklausiau: 'Kas Tu esi, Viešpatie?' Jis man atsakė: 'Aš esu Jėzus iš Nazareto, kurį tu persekioji'
Kristus nurodydavo ką reikia daryti.
Apd 22,10 Aš dar paklausiau: 'Ką man daryti, Viešpatie?' O Viešpats man tarė: 'Kelkis, eik į Damaską, tenai tau bus pasakyta visa, ką tau reikia daryti'
Vadovavo jam ,kai jam grėsė pavojai.
Apd 22,18 ir išvydau Jėzų. Jis pasakė: 'Skubiai pasitrauk iš Jeruzalės, nes jie nepriims tavo liudijimo apie mane'
Apd 27,23 Šią naktį mane aplankė angelas Dievo, kuriam aš priklausau ir tarnauju,
Apd 27,24 ir pasakė: 'Nebijok, Pauliau! Tu privalai stoti prieš ciesorių. Ir štai Dievas tau dovanoja visus, plaukiančius su tavimi'
Siuntė skelbti gerąją naujieną pagonims
Apd 22,21 Bet Jis tarė man: 'Eik, nes Aš siųsiu tave toli, pas pagonis'
Pastiprindavo Paulių kai reikėjo liūdyti
Apd 23,11 Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: 'Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje
Ir t.t………………………………………………………………………..………"
AR KARTAIS PAGALVOJI, JOG MES TAI ŽINOME? KAM VISA TAI CITUOT? BEREIKALINGAI UŽIMI VIETĄ. Mes gi ne kokie žaliūkai, jog reiktų mums aiškint kas ten ėvyko kelyje į Damaską ir kaip ten po to Saulius, pervadintas į Paulių, pasikeitė, ką veikė ir kas jam rodė kelią, kas uždraudė eiti į Aziją ir t.t.
Occultus savo pasisakymuose nei vieno dėdės necitavo kol kas, nebent kokį vieną kartą, o tu, Citata, elgiesi tarsi su kokiais mažvaikiais, tarsi su tais, kuriuos reikia evangelizuoti. Daugiau pagarbos kitam asmeniui, sese!
Citata
Taip aš galiu dėl Dievo žodžio būti ir fanatikas ir tuščias ir nemastantis ir pan. Paulių vadino sektantu dėl Dievo žodžio. Apd 28,22
Bet man iš tikrųjų gaila yra ir occultus ir Sigio ,nes abudu esate dvasingi žmonės.(Jei nebūtumėte dvasingi nesėdėtumėte tiek ilgai šiame forume).Paskaičiau jūsų pasisakymus forume ir matau kiek jums reikia sugerti visokio pykčio,šio pasaulio įvairiausių filosofijos mokytojų išvedžiojimų ,net kaltinimus tų kurie iš viso netiki Dievo egzistavimu.Ir taip pat kiek reikia pačiam išlieti pykčio ,nepasitenkinimo kitaminčiais. Bet ar jūs patys gerai jaučiatės ar tai nežeidžia jūsų pačių dvasingumo?Jūs patys gerai žinote kokie yra dvasios vaisiai :
Gal 5,22,23 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.
Ir kaip jie skiriasi nuo kūniškų darbų:
Gal 5,19,21,22 Kūno darbai aiškūs - tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymas, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai.
Ir kuriuos iš jų reikėtu ugdytis.Galvoju ,kad jūsų širdys trokšta bendrminčių ,kad galėtumėte patraukti Dievo tiesa ir savo meile.Bet ar tai įmanoma ,kai tiek daug yra prirašyta teologijos ,bei filosofijos knygelių ir kiekvienas dar turi savo įsivaizdavimą ?Labai puiki mintis dėl jūsų asmeninio evangelizavimo ,bet jūs to tikrai nedarysite ,nes to Dievo kuris liepė tai daryti jūs nepažystate.Tarnaujauti šiam Dievui reikia nuolankumo,kad gautumėt Jo dvasios. O kas dėl Dievo žodžio kurį taip dažnai vartoju .Pats occultus neseniai sakei ,kad dažnai pats vartojai ,bet atsisakei, nes nesigavo apginti savo tikėjimo,nes jis ir nėra paremtas Biblija.Dievo žodis tai ir yra Dievo ,o ne žmonių ir jis yra nepalyginamai veiksmingesnis už žmogaus žodį.Bažnyčioje filosofija jau pasklidusi nuo trečio šimtmečio ir labai išpuoselėta. Remiantis filosofija galima ką tik nori priderinti ,pritaikyti ,pateisinti aišku ir tą patį Dievo žodį.Bet pats Dievo žodis kalba už save.
Bet man iš tikrųjų gaila yra ir occultus ir Sigio ,nes abudu esate dvasingi žmonės.(Jei nebūtumėte dvasingi nesėdėtumėte tiek ilgai šiame forume).Paskaičiau jūsų pasisakymus forume ir matau kiek jums reikia sugerti visokio pykčio,šio pasaulio įvairiausių filosofijos mokytojų išvedžiojimų ,net kaltinimus tų kurie iš viso netiki Dievo egzistavimu.Ir taip pat kiek reikia pačiam išlieti pykčio ,nepasitenkinimo kitaminčiais. Bet ar jūs patys gerai jaučiatės ar tai nežeidžia jūsų pačių dvasingumo?Jūs patys gerai žinote kokie yra dvasios vaisiai :
Gal 5,22,23 Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas.
Ir kaip jie skiriasi nuo kūniškų darbų:
Gal 5,19,21,22 Kūno darbai aiškūs - tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymas, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai.
Ir kuriuos iš jų reikėtu ugdytis.Galvoju ,kad jūsų širdys trokšta bendrminčių ,kad galėtumėte patraukti Dievo tiesa ir savo meile.Bet ar tai įmanoma ,kai tiek daug yra prirašyta teologijos ,bei filosofijos knygelių ir kiekvienas dar turi savo įsivaizdavimą ?Labai puiki mintis dėl jūsų asmeninio evangelizavimo ,bet jūs to tikrai nedarysite ,nes to Dievo kuris liepė tai daryti jūs nepažystate.Tarnaujauti šiam Dievui reikia nuolankumo,kad gautumėt Jo dvasios. O kas dėl Dievo žodžio kurį taip dažnai vartoju .Pats occultus neseniai sakei ,kad dažnai pats vartojai ,bet atsisakei, nes nesigavo apginti savo tikėjimo,nes jis ir nėra paremtas Biblija.Dievo žodis tai ir yra Dievo ,o ne žmonių ir jis yra nepalyginamai veiksmingesnis už žmogaus žodį.Bažnyčioje filosofija jau pasklidusi nuo trečio šimtmečio ir labai išpuoselėta. Remiantis filosofija galima ką tik nori priderinti ,pritaikyti ,pateisinti aišku ir tą patį Dievo žodį.Bet pats Dievo žodis kalba už save.
Sigi_s
Ačiū sesei Citatai už išsisakymą ir palinkėjimus ir pamokymus ir už drąsą!
Dėl kūniškų darbų:
Gal 5,19,21,22 "Kūno darbai aiškūs - tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymas, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai."
Paleistuvavimas svetimas, ištvirkavimas ir netyrumas taip pat, gšlavimas (Viešpats tą paėmė), stabmeldystė (nebent kas pamaldumą Jėzaus mamai laiko stabmeldyste), burtininkavimo atsisakiau kai tik įtikėjau, priešiškumai, vaidai, nesutarimas ir nesantaikos pasitaiko, susiskaldymas ne (nebent aš nežinau ką tai reiškia), pavydai - čia su klaustuku, bet Dievas gydo mane, žmogžudystės net mintyse nėra, girtavimai - sunku likt blaiviam, kai aplink kone visi girtuokliauja, bet kadangi dažniausia esu pijokų išvežiotojas, o prie vairo nesėdu išgėręs tai ir net taurelės neimu. Orgijos? nu čia įdomu įdomu, duokit pavyzdį! Praktiškai po to, kai 1995m. išsiskyriau su žmona, gyvenu be jokių lytinių santykių, nebent sapnuose ką pasapnuoju..., panašūs dalykai - labai abstraktu, todėl neįmanoma pasakyti ar pasitaiko mano gyvenime.
Gal 5,22,23 "Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas."
Taip, pagaliau malonioji dalis - dvasios vaisiai!
Meilė - Dievo meilė yra saldesnė už saldžiausią chiupa-chiups ir gaivesnė už gaiviausią spraitą! Tai yra tai, kas laiko mane šaime pasaulyje!
Džiaugsmas - ar įmanoma be jo gyventi? Mane kartais apima toks nepagrįsto džiaugsmo "priepuolis" ir tai yra tas džiaugsmans, jog Jėzus savo Prisikėlimu nugalėjo mirtį, nugalėjo Šėtoną, nugalėjo baimę (mano gyvenime tai yra išgijimo nuo visokių baimių komplekso pagrindas). Netgi turėjau baimę jog mane paliko, bet Viešpats ir iš to išgydė!
Ramybė - šio pasaulio triukšmas, skubėjimas ir kt dalykai kartias išmuša iš tos ramybės, tačiau kai pabūnu su Viešpačiu vienumoje, tai tokia gili ir tikra ramybė pareina, kad tiesiog gera! (čia kaip tas Petras pamatęs apreiškimą, sakė - gera būti, davaj statom palapines
).
Kantrybė - esu žvejas nuo vaikystės. Mėgiamiausia meškerė - plūdinė. Sėdi ir kantriai lauki, pakol suvirpės plūdė... o Dievas mane kantrybės mokė kitaip - teko kelis metus po įtikėjimo gyventi kaime su seneliais. senelis visiškai nepritarė mano ir močiutės tikėjimui Dievu. Daug teko iškentėti, kad likti krikščionim.
Malonumas (maloningumas, būti maloniam) Sunku ką pasakyti. Argi įmanoma likti abejingam, kai pats Dievas iš širdies ragina tave veikti padedant kitiems, daryti gera? Esu savanoris gyvenime. Nu tipo savanoris kai reikia kam padėti. Kiek mano jėgos, sugebėjimai, pinigai ir kūnas leidžia, tiek padedu.
Gerumas ir susivaldymas būna, kai pavargęs esu, ištariu kokį žodį kitą piktesnį. Iš ties sunku susivaldyti, kai nuolatos skauda kojas, o kiti knisa protą... čia, šiame arime dar yra Dievui daug darbo ir su plūgais ir su kultivatorium ir akėčiom reik da pravažiuot, pasėt sėklą ir užvoluot, suvagot, išravėt piktžoles, laistyt... net šiame forume būna iš nesusivaldymo prirašau ką, o po to ištrinu ar tik pakoreguoju. Gyvenime sunkiau - žodis ne žvirblis, ištarei ir nebepagausi! taip esu praradęs net tris man patikusius darbus (tame tarpe ir tikybos mokytojo darbą pagrindinėje mokykloje
)... Manau, jog esu geras, bent jau stengiuosi taip elgtis. Būna, kai per tingumą ir piktumą net su Dievu prarandu ryšį, tada atgailauju, atsiprašinėju žmonių ir Dievo. Tačiau turiu viltį, jog Dievas mane myli ir tokį
Niu atsiprašau už šią tokią savotišką išpažintį. Jei kam tai kažką užgavo - atsiprašau, o jei sugebėjau bent vieną papiktinti mažutėlį - praneškit, ištrinsiu viską ar tik kurią tais dalį. Aš nebijau būti atviras - mane iš to išgydė Viešpats, bet jei kas čia įžvelgė kokį pasipuikavimą, tuomet atsiprašau, nenorėjau.
Va, radau pabaigai:
"Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais." (Gal.5,24) <-ABSOLIUTI TIESA!
Dėl kūniškų darbų:
Gal 5,19,21,22 "Kūno darbai aiškūs - tai paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymas, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai."
Paleistuvavimas svetimas, ištvirkavimas ir netyrumas taip pat, gšlavimas (Viešpats tą paėmė), stabmeldystė (nebent kas pamaldumą Jėzaus mamai laiko stabmeldyste), burtininkavimo atsisakiau kai tik įtikėjau, priešiškumai, vaidai, nesutarimas ir nesantaikos pasitaiko, susiskaldymas ne (nebent aš nežinau ką tai reiškia), pavydai - čia su klaustuku, bet Dievas gydo mane, žmogžudystės net mintyse nėra, girtavimai - sunku likt blaiviam, kai aplink kone visi girtuokliauja, bet kadangi dažniausia esu pijokų išvežiotojas, o prie vairo nesėdu išgėręs tai ir net taurelės neimu. Orgijos? nu čia įdomu įdomu, duokit pavyzdį! Praktiškai po to, kai 1995m. išsiskyriau su žmona, gyvenu be jokių lytinių santykių, nebent sapnuose ką pasapnuoju..., panašūs dalykai - labai abstraktu, todėl neįmanoma pasakyti ar pasitaiko mano gyvenime.
Gal 5,22,23 "Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas."
Taip, pagaliau malonioji dalis - dvasios vaisiai!
Meilė - Dievo meilė yra saldesnė už saldžiausią chiupa-chiups ir gaivesnė už gaiviausią spraitą! Tai yra tai, kas laiko mane šaime pasaulyje!
Džiaugsmas - ar įmanoma be jo gyventi? Mane kartais apima toks nepagrįsto džiaugsmo "priepuolis" ir tai yra tas džiaugsmans, jog Jėzus savo Prisikėlimu nugalėjo mirtį, nugalėjo Šėtoną, nugalėjo baimę (mano gyvenime tai yra išgijimo nuo visokių baimių komplekso pagrindas). Netgi turėjau baimę jog mane paliko, bet Viešpats ir iš to išgydė!
Ramybė - šio pasaulio triukšmas, skubėjimas ir kt dalykai kartias išmuša iš tos ramybės, tačiau kai pabūnu su Viešpačiu vienumoje, tai tokia gili ir tikra ramybė pareina, kad tiesiog gera! (čia kaip tas Petras pamatęs apreiškimą, sakė - gera būti, davaj statom palapines
).
Kantrybė - esu žvejas nuo vaikystės. Mėgiamiausia meškerė - plūdinė. Sėdi ir kantriai lauki, pakol suvirpės plūdė... o Dievas mane kantrybės mokė kitaip - teko kelis metus po įtikėjimo gyventi kaime su seneliais. senelis visiškai nepritarė mano ir močiutės tikėjimui Dievu. Daug teko iškentėti, kad likti krikščionim.
Malonumas (maloningumas, būti maloniam) Sunku ką pasakyti. Argi įmanoma likti abejingam, kai pats Dievas iš širdies ragina tave veikti padedant kitiems, daryti gera? Esu savanoris gyvenime. Nu tipo savanoris kai reikia kam padėti. Kiek mano jėgos, sugebėjimai, pinigai ir kūnas leidžia, tiek padedu.
Gerumas ir susivaldymas būna, kai pavargęs esu, ištariu kokį žodį kitą piktesnį. Iš ties sunku susivaldyti, kai nuolatos skauda kojas, o kiti knisa protą... čia, šiame arime dar yra Dievui daug darbo ir su plūgais ir su kultivatorium ir akėčiom reik da pravažiuot, pasėt sėklą ir užvoluot, suvagot, išravėt piktžoles, laistyt... net šiame forume būna iš nesusivaldymo prirašau ką, o po to ištrinu ar tik pakoreguoju. Gyvenime sunkiau - žodis ne žvirblis, ištarei ir nebepagausi! taip esu praradęs net tris man patikusius darbus (tame tarpe ir tikybos mokytojo darbą pagrindinėje mokykloje
)... Manau, jog esu geras, bent jau stengiuosi taip elgtis. Būna, kai per tingumą ir piktumą net su Dievu prarandu ryšį, tada atgailauju, atsiprašinėju žmonių ir Dievo. Tačiau turiu viltį, jog Dievas mane myli ir tokį
Niu atsiprašau už šią tokią savotišką išpažintį. Jei kam tai kažką užgavo - atsiprašau, o jei sugebėjau bent vieną papiktinti mažutėlį - praneškit, ištrinsiu viską ar tik kurią tais dalį. Aš nebijau būti atviras - mane iš to išgydė Viešpats, bet jei kas čia įžvelgė kokį pasipuikavimą, tuomet atsiprašau, nenorėjau.
Va, radau pabaigai:
"Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais." (Gal.5,24) <-ABSOLIUTI TIESA!
Citata
Sigi_s
Taip aiškiai mtosi kokie yra dvasios vaisiai ir kaip jie skiriasi nuo kūniškų ir kaip puikiai apibudinai tuos vaisius . Ir manau kaip savarbu yra ugdytis tuos dvasinius vaisius ir iš tikrųjų po truputi tampame kitais žmonėmis.Man tai irgi reikia nemažai pastangų ugdantis šiuos vaisius ,o ypač susivaldymą ,bei kantrybę neatsakyti tuo pačiu ,jei esi koliojamas,nors anksčiau tai ne mano harakteriui buvo.Mano požiūris dabar į susivaldymą gal truputį kitoks aš mėgstu daugiau pasverti ,apgalvoti ,o tik po to pasakyti,kad nereiktu gailėtis ir atsiprašinėti.Nors visko pasitaiko
.Kiekvienas žmogus turi savo įsivaizdavimą apie juos.Bet tik vienas žmogus stengiasi traukti iš savo širdies vienokius ,o kitas kitokius vaisius .Kaip tu galvoji ar be tikėjimo ir darbų ar imanoma išsiugdyti dvasios vaisius?.Bet be Dievo pažinimo ar galima išsiugdyti tikėjimą?Mano gyvenime didelę vietą užima Dievo pažinimas.Kaip gali mylėti ir aklai tikėti jei nepažysti ,nežinai Jo savybių .Manau ne be reikalo Jėzus yra pasakęs ,kas gi toks yra amžinasis gyvenimas:
Jn 17,3 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų
Ar imanoma be Dievo žodžio(Biblijos) gauti pažinimą .Aš visiškai nepasitikiu tom teologinėm ir filosofinėm knygutėm,nes jos tesiog persmelktos filosofijos dvasia ir skaitydamas jas pasitikrinu ar taip yra ir Rašte.Sutinku dėl tavo parašytos citatos Gal 5,24Tik dar norėčiau papildyti ,kad kaip Jono laiške parašyta ,kad nereikia mylėti šio pasaulio ta prasme,kad iš šio pasaulio išeina kūno darbai:1 Jn 2,16 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.
Taip aiškiai mtosi kokie yra dvasios vaisiai ir kaip jie skiriasi nuo kūniškų ir kaip puikiai apibudinai tuos vaisius . Ir manau kaip savarbu yra ugdytis tuos dvasinius vaisius ir iš tikrųjų po truputi tampame kitais žmonėmis.Man tai irgi reikia nemažai pastangų ugdantis šiuos vaisius ,o ypač susivaldymą ,bei kantrybę neatsakyti tuo pačiu ,jei esi koliojamas,nors anksčiau tai ne mano harakteriui buvo.Mano požiūris dabar į susivaldymą gal truputį kitoks aš mėgstu daugiau pasverti ,apgalvoti ,o tik po to pasakyti,kad nereiktu gailėtis ir atsiprašinėti.Nors visko pasitaiko
.Kiekvienas žmogus turi savo įsivaizdavimą apie juos.Bet tik vienas žmogus stengiasi traukti iš savo širdies vienokius ,o kitas kitokius vaisius .Kaip tu galvoji ar be tikėjimo ir darbų ar imanoma išsiugdyti dvasios vaisius?.Bet be Dievo pažinimo ar galima išsiugdyti tikėjimą?Mano gyvenime didelę vietą užima Dievo pažinimas.Kaip gali mylėti ir aklai tikėti jei nepažysti ,nežinai Jo savybių .Manau ne be reikalo Jėzus yra pasakęs ,kas gi toks yra amžinasis gyvenimas:
Jn 17,3 Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų Tave, vienintelį tikrąjį Dievą ir Tavo siųstąjį Jėzų Kristų
Ar imanoma be Dievo žodžio(Biblijos) gauti pažinimą .Aš visiškai nepasitikiu tom teologinėm ir filosofinėm knygutėm,nes jos tesiog persmelktos filosofijos dvasia ir skaitydamas jas pasitikrinu ar taip yra ir Rašte.Sutinku dėl tavo parašytos citatos Gal 5,24Tik dar norėčiau papildyti ,kad kaip Jono laiške parašyta ,kad nereikia mylėti šio pasaulio ta prasme,kad iš šio pasaulio išeina kūno darbai:1 Jn 2,16 nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.

Sigi_s
Sutinku su tavim, sese Citata!
Aš asmeniškai nuo pat vaikystės dienų labai myliu gamtą. Na ją visą tokią, kokia ji yra: ir augalus ir gyvūnus ir stichijas ir jūrą ir žaibus ir netgi tuos kraujasiurbius
. Patinka būti lietuje, patinka išeit pauogaut ar pagrybaut, taip pat nuo mažų dienų žvejoju. Neesu vegetaras, nors ir mėginau šį gyvenimo būdą. Na, esu natūralistas, stengiusi kuo daugiau sužinoti apie supantį pasaulį. Jei negaliu išvykti pats į gamtą, tai su didžiausiu džiaugsmu žiūriu visokias laidas ir filmus apie gyvūniją, gamtą. Nemėgstu to dabartinio JAV persistengimo, perdėto ir netgi pseudo humanizmo, pvz: dažnai žiūriu kanalą "Animal planet" ir ten yra laida apie tipo gyvūnų apsaugos policija. Tai tie iš kokios ten skylės ištraukę sužalotus tiek psichiškai tiek kūniškai tuos gyvūnus gydo, eikvoja daugybę pinigų, vietoj to, kad elementariai užbaigtų jų kančias vienu šūviu ar kokioj tais dujų kameroj, ar tiesiog nusukę sprandą. Juk tuos vaistus ir pinigus galima panaudoti žmonėms, pvz Afrikos ligoniams.
Šiuo savo nukrypimu norėjau pasakyti, jog Dievą galima rasti ne vien skaitant Bibliją - tiesioginį Dievo laišką savo mylimąjai išrinktąjai tautai, bet ir per visą kūriniją.
Dievas pažinus, na jis duodasi pažinomas per kitus žmones, per gamtą ir, be abejo, per Šventąjį Raštą. O taip pat mes Dievą galime "pamatyti" žvelgdami į tikinčio žmogaus gyvenimo bėgį, kaip jo gyvenimas keitėsi nuo to startinio šūvio, kai pradedame bėgti link savo tikrojo "aš" - Jėzaus Kristaus, sekdami jo pėdomis ir leisdamiesi būti jo keičiami, gydomi, tapdami Kristocentriški. Tai yra procesas, ko gero užimantis visą žemiškąjį gyvenimą.
Pabaigai:
mėgstu kreiptis į Viešpatį Jėzų Kristų žvelgdamas pro langą į tolį. Jei miesto horizonte matau bent vieną medį, paukštį ar saulę ar mėnulį, ar žvaigždutę, kreipiuos į Viešpatį žvelgdamas tenais, nes per tai matau (stengiuosi įžvelgt) patį Dievą. Taip atsigauna mano siela, taip Gyvenu.
Aš asmeniškai nuo pat vaikystės dienų labai myliu gamtą. Na ją visą tokią, kokia ji yra: ir augalus ir gyvūnus ir stichijas ir jūrą ir žaibus ir netgi tuos kraujasiurbius
. Patinka būti lietuje, patinka išeit pauogaut ar pagrybaut, taip pat nuo mažų dienų žvejoju. Neesu vegetaras, nors ir mėginau šį gyvenimo būdą. Na, esu natūralistas, stengiusi kuo daugiau sužinoti apie supantį pasaulį. Jei negaliu išvykti pats į gamtą, tai su didžiausiu džiaugsmu žiūriu visokias laidas ir filmus apie gyvūniją, gamtą. Nemėgstu to dabartinio JAV persistengimo, perdėto ir netgi pseudo humanizmo, pvz: dažnai žiūriu kanalą "Animal planet" ir ten yra laida apie tipo gyvūnų apsaugos policija. Tai tie iš kokios ten skylės ištraukę sužalotus tiek psichiškai tiek kūniškai tuos gyvūnus gydo, eikvoja daugybę pinigų, vietoj to, kad elementariai užbaigtų jų kančias vienu šūviu ar kokioj tais dujų kameroj, ar tiesiog nusukę sprandą. Juk tuos vaistus ir pinigus galima panaudoti žmonėms, pvz Afrikos ligoniams.
Šiuo savo nukrypimu norėjau pasakyti, jog Dievą galima rasti ne vien skaitant Bibliją - tiesioginį Dievo laišką savo mylimąjai išrinktąjai tautai, bet ir per visą kūriniją.
Dievas pažinus, na jis duodasi pažinomas per kitus žmones, per gamtą ir, be abejo, per Šventąjį Raštą. O taip pat mes Dievą galime "pamatyti" žvelgdami į tikinčio žmogaus gyvenimo bėgį, kaip jo gyvenimas keitėsi nuo to startinio šūvio, kai pradedame bėgti link savo tikrojo "aš" - Jėzaus Kristaus, sekdami jo pėdomis ir leisdamiesi būti jo keičiami, gydomi, tapdami Kristocentriški. Tai yra procesas, ko gero užimantis visą žemiškąjį gyvenimą.
Pabaigai:
mėgstu kreiptis į Viešpatį Jėzų Kristų žvelgdamas pro langą į tolį. Jei miesto horizonte matau bent vieną medį, paukštį ar saulę ar mėnulį, ar žvaigždutę, kreipiuos į Viešpatį žvelgdamas tenais, nes per tai matau (stengiuosi įžvelgt) patį Dievą. Taip atsigauna mano siela, taip Gyvenu.
Forumas uždarytas!
© Lietuvos krikščionių studentų bendrija | Kontaktai: info@lksb.lt