žmogus

Temoje apie pragarą tarp manęs ir gabriuko kilo klausimas kokia yra žmogaus "anatomija" - kas sudaro žmogų???
Nusprendžiau šia tema padiskutuoti atskiroje, tam skirtoje temoje.
Pradžiai nukopijavau gabriukas pasisakymą:

gabriukas
2008-08-30 | atsakyti

Citata: "siela+dvasia po kūniškos mirties atsiskiria nuo kūno "
"Siela ir dvasia tarpusavy yra glaudžiau susijusios, nei su fiziniu kūnu, todėl po mirties lengvai atsiskiria nuo fizinio kūno."

"Komentaras: Vat i tai man ir neatsakei. Teisingiau atsakei kaip tave moke...Butent del tokio pomirtinio atsiskyrimo mokymo ir susiformavo teorija apie pomirtini gyvenima. Na jie tarpusavyje labai glaudziai siejasi.
O as Biblijoj randu kitka:
Pr 2,7 Ir Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė į jo šnerves gyvybės kvapą. Taip žmogus tapo gyva siela.
Reiskia: žemės dulkes + gyvybės alsavimas (dvasia) = gyva butybe (siela)
o tu sakai: zemes dulkes + gyvybes alsavimas + siela(ar dusele) = gyva butybe (siela)

GYVYBES ALSAVIMAS (DVASIA): Hebr. "ruach" arba "n'sama" - kvapas, vejas, gyvenimo dvasia. ST "ruach" vartojama 379 k, bet niekur nepasakyta, kad "ruach" nuo zmogaus atskirtas tas "kazkas", kuris galetu galvoti, veikti, jausti.
Ps 104,30 Atsiunti Tu savo dvasią [ruach], sukuri juos ir atnaujini žemės veidą.
Mok 3,19 Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja [ruach].
Pr 7,15 suėjo į Nojaus arką, po du visų kūnų, turinčių gyvybės kvapą [ruach]
Pr 35,18 Kai jos siela [n'sama] buvo beatsiskirianti, nes ji buvo prie mirties, ji pavadino jį Benoni, bet tėvas jį pavadino Benjaminu.
Gr. "pneuma" - gyvybe, dvasia, kvapas, judantis oras, vejas. NT "pneuma" vartojama 385 k. Mt 27,50 Tada Jėzus, dar kartą sušukęs garsiu balsu, atidavė dvasią [pneuma].

GYVA BUTYBE (SIELA): Hebr. "nefes"- siela, gyvybe, asmuo, dvasia, sirdis, butybe. ST vartojama 745k. Jam galima pritaikyti daugiau kaip 40 vertimu atspalviu!
Ez 18,4 Visi žmonės yra mano: ir tėvas, ir sūnus. Siela [nefes], kuri nusikalsta, mirs
Ps 7,2 kad manęs [nefes] jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.
Apd 2,41 Kurie mielai priėmė jo žodį, buvo pakrikštyti, ir tą dieną prisidėjo prie jų apie tris tūkstančius sielų [nefes]
Gr. "psyche" - siela, gyvybe, sirdis, drasa. NT vartojama 105 k. Apd 20,10 Nulipęs žemyn, Paulius pasilenkė ir, apglėbęs jį, tarė: 'Nekelkite triukšmo, gyvybė [psyche] tebėra jame' (ta prasme, kad jis dar buvo gyvas)
"Nefes" ar "psyche" minima ten, kur kalbma apie zmogaus kuna.
Pasak Biblijos nera zmogaus sielos be kuno. Bet butent siuo klausimu esama tiek daug mokymu, prietaraujanciu Biblijai. Paklydimu pradininkas- setonas.
Pirmieji krikscionys visada teisingai suprato reiksme:
Apd 7,59 Taip jie mušė akmenimis Steponą, o jis šaukė: 'Viešpatie Jėzau, priimk mano dvasią [pneuma]!'
Lk 8,54 Bet Jėzus juos visus išvarė, ir, paėmęs ją už rankos, sušuko: 'Mergaite, kelkis!' Lk 8,55 Jos dvasia [pneuma] sugrįžo, ir ji tuojau atsikėlė. Jėzus liepė duoti jai valgyti.

Kas atsitinka su zmogum kai jis mirsta?:
Mok 12,7 Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia [ruach] - pas Dievą, kuris ją davė.
Ps 104,29 Tau paslėpus nuo jų veidą, jie išsigąsta. Tu atimi iš jų kvapą [ruach], ir jie miršta, dulkėmis virsta.
Ps 146,4 Kai dvasia jų iškeliauja, jie sugrįžta į žemę; tą pačią dieną jų sumanymai žūva.
Reiskia: žemės dulkes - gyvybės alsavimas (dvasia) = mires zmogus (mirusi siela)
Siela- gyvastis, gyvoji butybe Biblijoj minima daugiau nei 1600 k, bet niekur nesako, kad ji nemirtinga, kad gali egzistuoti be kuno. Per visa Biblija "nemirtingas" zodis pavartotas tik 3k.
Tik Dievas yra nemirtingas: 1 Tim 6,16 vienintelis Nemirtingasis, gyvenantis neprieinamoje šviesoje, kurio joks žmogus neregėjo ir negali regėti. Jam šlovė ir amžinoji valdžia! Amen."

Aš toj pačioj Biblijoje ( http://www.biblija.lt ) randu kitaip parašyta:

"Visagali Viešpatie, Izraelio Dieve, siela, prislėgta sielvarto, ir dvasia, prislėgta baimės, šaukiasi tavęs!" (Bar 3,1)
"Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju..." (Lk 1,47)
"Kas iš žmonių pažįsta žmogaus mintis, jei ne paties žmogaus dvasia? Taip ir Dievo minčių nežino niekas, tik Dievo Dvasia." (1 Kor 2,11)
"Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko tobulą bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui" (1 Tes 5,23)
"Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare" (Mt 10,28)

Iš šių citatų aš suvokiu, jog siela ir dvasia nėra viena ir tas pat, kaip ir žmogaus dvasia ir Dievo Dvasia nėra viena ir tas pats; kaip ir kūnas, dvasia bei siela nėra tas pats, o atskiri, nors ir viename. Nu kažkas panašaus į jauną šeimą, susilaukusią pirmgimio - tryse viename bute

Sigi, o tu gali imt parasyt temos klausimu savais zodziais: as manau kad.. nes.., ir pan.. ?? butu 2-3kvadratu + saknis is tryju.. : /
??
vat be citatu. kaip manai?

emPC, nesuprantu, ko klausi? tingi skaityti visko, ką rašė gabriukas? Ar nori, kad rašyčiau be citatų, o vėliau man priekaištaus, kad aš nesiremiu Biblija?

P.S. ačiū už aktyvumą, aš tik ką pradėjau šią temą ir vis dar redaguoju savo pasisakymus

as ir..
ne dwj nekritikuosiu kad be rasto

kartą vienas gydytojas labai rimtu veidu tarė savo susijaudinusiai pacientei: "jūsų psichosomatinis sutrikimas yra nervinio pobūdžio" ir išrašė vaistukų...

Jei jums teks kada iš gydytojo išgirsti panašią diagnozę, žinokit, jog daktaras visiškai nesupranta kas jums nutiko ir kaip tai gydyti! Psyho-soma kūno ir sielos(psichikos) sutrikimas? nervinio pobūdžio? Jūs turėtumėte atrodyti maždaug taip: o elgtis maždaug šitaip:

Psichiatrai ir psichologai studijuoja žmogaus elgseną (siela), chirurgai pjausto mūsų kūną, o dvasininkai užsiima sielovada - rūpinasi mūsų dvasios sveikata, ragina gyventi dorai ir Dievobaimingai.
Elementaru, paprasta, nebežinau ką bepridėti.

visiskai su Jumis sutinku

Tai ka tu pateikei savo pasisakyme nepriestarauja mano pasisakymui. Skirtumas tik tas, kad tu visa tai isvartai kaip tau patogiau, o ne ziuri i bendra Biblijos konteksta. Tai pastebejau jau per pirmaji musu pasnekesi.

Apie mirti, busena po mirties, prisikelimus, bedieviu sunaikinima ir pragara rasiau: http://www.lksb.lt/forumas/apologetika/tema380/4.htm
Apie zmogaus sandara, kas su juo atsitinka po mirties ir "nemirtingas" sielas taip pat rasiau.
Taigi nesikartosiu.
Pagal tave Sigi tos eilutes abejotinos. Kodel? Todel, kad jos priestarauja mokymui apie pomirtini gyvenima.
Grimzdimas i nebuti zmonems buvo paslaptinga ir sunkiai suvokiama mintis. Todel buvo vel ir vel bandoma susvelninti paskutine isvada- mirties siauba.
Mokymas apie sielos nemirtinguma nekilo nei is zydu religijos, nei is Kristaus. Sis mokymas yra pagonybes kudikis, patobulintas graiku filosofijos. Pvz: kai susilieja 2 upes: viena svari, kita- murzina. Juk ne purvinas vanduo lieka svariu, o svarus- murzinu.
Beveik iki zmonijos istorijos pradzios atsekami speliojimai, kad mires zmogus is tikruju nera negyvas: Babilonija, Senoves Egiptas, Persija, Indija,Graikija; Sokratas, Platonas, Aristotelis...
Laikui begant vis daugiau to meto pagoniu filosofu pripazino krikscionybe: Atenagoras, Tertuljonas, Klemansas Aleksandrietis, Origenas.
Augustinas suformavo baznycios mokyma siuo klausimu. Tomas Akvinietis suteike galutine forma siam mokymui., o Laterano Susirinkimo posedyje 1513m. popiezius Leonas X sielos nemirtinguma oficialiai paverte dogma

Mt 10,28 Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.
Siame skyriuje nuo 16 skirsnelio Jezus kalba apie kancias, kurios laukia jo pasekeju. Kalba apie tai, kad zmones gali naudotis siuo gyvenimu, bet kad ju galia ribota. Jezus tai daro noredamas parodyti skirtuma tarp kuno zudymo ir prazudymo pragare Dievo valia. Ta pati ka raso Matas , Lukas pateikia [...] nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau nieko padaryti. Aš parodysiu jums, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs, turi galią įmesti į pragarą. [...](apie pragaro reiksme krikscionybeje taip pat rasiau)
Jezus cia atskiria mirti, kuri laukia visu zmoniu, nuo prazudymo pragare, kai mirs neatgailaujantieji. Tikintieji gali patirti tik viena mirti, tuo tarpu bedieviai - dvi.
Mt 5: 29-30: [...]. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.[...] Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą'. Kalbama apie visa kuna, visa neatgailaujanti nusidejeli, o ne vien apie nemirtinga siela.
"Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko tobulą bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui" (1 Tes 5,23)
o kas cia tau neaisku? Tobula ir nepeiktina musu dvasinguma, kad galetume buti pavyzdziu kitiems. Kuna, kad butu sveikas, stiprus, neapnuodytas ir pan. Siela, kad butu harmonija tarp dvasios ir kuno. Tarkim tu busi labai dvasingas narkomas. Ar tai imanoma? Ne. Reiskia jei tu esi dvasingas, pamaldus ir pan. ir tavo kunas turi tai atspindeti. Negali kunas buti vienoks, o dvasia kitokia, kad vadintumeisi dvasingu zmogumi ir butum pavyzdziu kitiems.
Teisingai Sigi: Psichiatrai ir psichologai studijuoja žmogaus elgseną (siela). O zmogaus elgsena priklauso nuo zmogaus dvasines bukles, kuri itakoja musu elgesi. Teisingai pasakei, nes dvasia itakoja musu kuna. Jie yra tarpusayje susije. Chirurgai pjausto mūsų kūną, o dvasininkai užsiima sielovada - rūpinasi mūsų dvasios sveikata, ragina gyventi dorai ir Dievobaimingai.

Man elementariai keista, kodėl kiti krikščionys tyli šiose temose, nes aš asmeniškai esu mokęsis Didesnės Malonės bažnyčios Biblijos institute ir ten buvo visai kitaip tos eilutės aiškinamos.

Daug kam patogu tiesiog patylėti

Kai studijavau universitete (penkerius metus) dalyvaudavau LKSB rengiamose Biblijos studijose, ten buvo ir tomis temomis (pragaras, dvasia-siela-kūnas ir kt, pan) kalbama. Man visa tai buvo itin įdomu (tiesa, tais laikais man viskas buvo įdomu). ir man tikrai nesinori aštrinti "spyglių", bet kad jau pradėjau, tenka šią košę ir srėbti...

Aš gal ką ir esu neteisingai supratęs, todėl ir noriu pasiaiškint, išsiaiškint... juk neesu koks kietakaktis užsispyrėlis, stengiuos rasti tikrąją TIESĄ, todėl būna, kad suklumpu, atgailauju ir vėl ieškau Jėzaus Kristaus, kad sekti juo toliau...

Ačiū Dievui už Kristaus kūno funkcionavimą. Biblijoje aiškiai išskirti žmogaus kūnas, siela ir dvasia. Žmogaus dvasia mirė žmogaus nuopuolio metu (Dievas nėra melagis, todėl valgymas nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio atnešė žmogui mirtį, ir užkirto kelią mėgautis Dievo gyvybe (Priėjimą prie gyvybės medžio)), todėl nėra nė vieno neatgimusio dvasingo žmogaus. Dvasia yra organas arba sfera kurioje žmogus gali susiliesti su Dievu (Dievas garbinamas ne ant vieno ar kito kalno, bet dvasioje ir tiesoje). Sakyti, kad neatgimę žmonės yra kūnai būtų nekorektiška, nes jie turi sielą. Ir būtent žmogaus siela yra Dievo išgelbėjimo tikslas. Nepakanka žmogui atgimti, jo siela turi būti persunkta dieviškumu, kuris teka per žmogaus dvasią. Visi žinome kad esame viena dvasia su Juo, tačiau palyginimas apie išmintingas ir kvailas mergaites parodo, jog nepakanka turėti žibintą. reikia turėti ir aliejaus indą, už kurį tenka sumokėti kainą Jo sugrįžimo belaukiant. Ir nors atgimimas garantuoja išgelbėjimą nuo amžinos mirties, Dievo tikslas (o tai manau yra svarbiausia mums visiems) yra sielų išgelbėjimas (Kai siela tampa tapati dvasiai (persunkta ja)). Viešpaties malonė tebūna su jūsų dvasia.