Kas nutiko Šiluvoje prieš 400 metų?

Pradžiai mažumėlis istorijos:

"... Šiluvos bažnyčios steigimo aktą 1457-aisiais, sekmadienį po šv. Lemberto, t. y. rugsėjo 1 d., surašė ir savo antspaudu patvirtino, dalyvaujant liudininkams ir patikėtiniams, Šiluvos dvaro savininkas Petras Simonas Gedgaudas. Statomai bažnyčiai jis suteikė gana retą tais laikais Šv. Marijos Gimimo titulą. Marijos Gimimo dieną Bažnyčia švenčia rugsėjo 8-ąją. Galbūt Petras Gedgaudas Marijos Gimimo šventės datą mėgino susieti su rugsėjo 8-ąją turėjusiu įvykti Vytauto karūnavimu?

Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, ji pamažėl ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių. Į juos būriais vykdavo maldininkai ir iš Užnemunės, kur vyravo protestantai.

Maždaug po šimtmečio, 1551 m., Ragainės pastorius Martynas Mažvydas laiške Prūsų hercogui Albrechtui skundžiasi, kad jo parapijiečiai nepriprantą prie naujo tikėjimo kunigų, yra ištikimi "popiežiškiams" ir švenčių dienomis vykstą į Lietuvos bažnyčias: į Batakius, Švėkšną, Jurbarką, Tauragę, Veliuoną, taip pat ir į garbingosios Mergelės Marijos atlaidus Šiluvoje. O Šiluva nutolusi nuo Ragainės beveik šimtą kilometrų!

XVI a. reformacijos banga atsirito ir iki Šiluvos. Ją valdę dvarininkai stojo reformatų pusėn. Jonas Zaviša šalia Šiluvos pastatydino liuteronų koplyčią, jo brolis Merkelis laikomas Šiluvos kalvinų parapijos įkūrėju. Kurį laiką Šiluvoje veikė evangelikų reformatų koplyčia ir katalikų bažnyčia, tačiau 1560 m. Šiluvą ėmus valdyti ypač uoliam reformacijos skleidėjui Merkeliui Šemetai, Šiluvos katalikų bažnyčia gana greitai nustojo veikti. Sumani kalvinistė Sofija Vnučkienė pasirūpino iš tuometinių Šiluvos valdytojų perpirkti nusavintas parapijos žemes ir užrašyti jas kalvinų bendruomenei. Jos sumanymu, Šiluva turėjo tapti kalvinų centru. Joje buvo įkurta vienintelė Lietuvoje kalvinų seminarija. Katalikiškoji liaudis imta versti pereiti į naująją konfesiją.

Apie 1569 m., Šiluvoje dar šeimininkaujant Merkeliui Šemetai, paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka surinko išlikusias bažnyčios vertybes bei dokumentus ir, viską sudėjęs į geležimi kaustytą dėžę, užkasė netoli buvusios bažnyčios. Katalikų bažnyčią, manoma, buvus sudegintą ar nugriautą. Tikėtina, kad neprižiūrima ir nelankoma ji galėjo ir pati sunykti, o tada būti nugriauta. Dalis katalikų bažnyčios turto atsidūrė reformatų rankose. Daug metų kalvinų bažnyčios bokšte skambėjo iš katalikų bažnyčios paimtas varpas su užrašu: "O florens Rosa, Mater Dei speciosa" (O žydinti rože, skaisti Dievo Motina!).

Tiesa, kalvinų įsigalėjimui bandė pasipriešinti Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, pradėjęs bylas prarastoms bažnyčioms atgauti, mat Lietuvos III Statutas 1588 m. pripažino katalikų teisę atgauti nusavintus turtus. Vyskupas savo pradėtąjį darbą apie 1606-uosius pavedė uoliam kunigui Jonui Smolkai-Kazakevičiui. Tačiau laimėti bylą dėl Šiluvos bažnyčios atgavimo buvo labai sunku, nes neturėta nuosavybės dokumentų.

Čia į sunkią ir painią istoriją įsiterpė pati Švč. M. Marija. Po jos apsireiškimo (1608 m.) atradus bažnyčios fundacijos dokumentus, paskirtasis Šiluvos klebonas kun. Jonas Kazakevičius 1622 m. laimėjo bylą dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Tapęs Šiluvos klebonu senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę, atgaivino Šilinių atlaidus.

Į atgaivintus atlaidus suplaukdavo gausybė žmonių. 1629-aisiais atlaidų dienomis išdalyta 11 tūkst. komunikantų. Todėl apie 1641-uosius pastatyta gerokai didesnė kryžiaus formos medinė bažnyčia. Po šimtmečio vysk. Antanas Tiškevičius ėmėsi rūpinti pastatydinti naują mūrinę bažnyčią Šiluvoje, nes sena darėsi per menka, mat per Marijos Apsilankymo ir Gimimo šventes čionai susirinkdavo minios žmonių, atvykdavo net iš Vilniaus vyskupijos. 1760 m. pradėta statyti mūrinė Šiluvos bažnyčia..."

***

"Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens Mergaitę iššukuotais plaukais, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Kai jie pamatė šį vaizdą, vienas iš jų nubėgo pas Šiluvos kalvinų katechetą ir pranešė, ką matę. Katechetas, pasikvietęs bakalaurą, vardu Saliamoną, prisiartino prie akmens ir taip pat pamatė verkiančią Mergelę, kaip buvo matę piemenėliai. Įsidrąsinęs jis kreipėsi į ją: "Mergaite, ko verki?" Mergaitė atsakė: "Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama". Tai tarusi ji pranyko. Katechetas su bakalauru, kaip klaidatikiai, paniekino tą regėjimą laikydami jį piktosios dvasios padaru.

Piemenėliai, grįžę su banda į namus, tą dalyką ėmė skleisti tarp savųjų. Vienas senas ūkininkas, daugiau kaip šimto metų amžiaus, iš senatvės beveik apakęs, tarė savo kaimynams: "Mieli kaimynai, sakykit ką norit, bet aš jus tikinu, kad ant to akmens buvo ne koks gundymas, bet pasirodė toji Mergelė su savo sūneliu, kurio garbei anoje vietoje stovėjo senovinė katalikų bažnyčia. Kiek aš atsimenu, prieš aštuoniasdešimt metų mūsų ponai sugriovė ją ir panaikino".

citatos iš http://www.siluva.lt


TAI KAS GI TEN TĄSYK NUTIKO???

mergele sako garbinti jos Sunu. O ka jus katalikai darot? Garbinat ja!! kaip jums negeda... ji liudi del to,klaidatikiai jus vargsieji...

Šiluvos paveiksle nutapyta Marija su Kūdikėliu ant rankų - Jėzus ir jo mama neatskiriami Romos Katalikų Bažnyčios mokyme.
Leviticus, neatsakei į klausimą - kas gi tąsyk Šiluvoje nutiko???

Kaip ten buvo iš tiesų, tai tik viena iš versijų.
Gal geriau, įvertinant šiuolaikines istorines tendencijas, pabandykime pasvarstyti kas gali atsitikti ateityje.
Įvertinant Vatikano apetitus, visai tikėtina, kad neužilgo Lietuvoje apsireikš dar ir Marija Magdalena, paverkšlens, kad ji buvo Kristaus pusseserė, labai Jam artima, o jos niekas neprisimena. Kadangi ji verkė prie Kristaus kryžiaus, bus pakankamai pagrindo ją garbinti. Bus drožiamos naujos skulptūros, pardavinėjami šventi paveikslai, tyliai masiškai meldžiamasi kitoje Šiluvoje. Taika ir ramybė Lietuvos žemėje.
Ir visai nepastebėsime, kaip Lietuvos parlamente jau bus ne viena sopulingoji motina Inga Renau, net neketinanti pripažinti valstybės įstatymų, jau nekalbant apie tai, kad ir Dievas tokius "išleido". Visiems aplinkui sakysime niekas, niekas nesvarbu, svarbiausia MEILĖ. O tada brangūs Marijos žemės gyventojai galės lieti ašaras ir aimanuoti, kodėl Dievo apvaizda tokia mums nemaloninga, nes pagonių darbams atėjo galas.

Zinai as paimsiu kokia pazistama moteriske su sunumi kudikeliu ir pastatysiu ja savo kieme ir sakysiu sakyk kad tu marija su kudikeliu. Ir paskelbciau viesai kad mano kieme marija apsireiske. speju butu taip kad mano namu kiemas taptu piligrimine vieta nes cia as pamaciau mergele su kudikeliu kuri apie Jezu kalbejo. Ar ne absurdiskai skamba? zinoma kad taip. Ta daro katalikai kad plistu ju neteisybe ir kuo daugiau zmoniu butu suvedzioti su sitais demonu mokymais... ir dar. Tu parasei - "Jėzus ir jo mama neatskiriami Romos Katalikų Bažnyčios mokyme". Taip,nesiginciju del to. BET. Noriu pasakyti kad krikscionybe skelbia Kristu. Viskas, kas yra KRISTUS + KAZKAS = nebe krikscionybe. ir gali nesigincyt. Nes man Biblija skelbia VIENINTELI KRISTU , KAIP VIESPATI. Visa kas prie jo pridedama yra nebe krikscionybe o kazkokia pseudo krikscionybe, kaip kad kokia yra mormonai ar jehovos liudytojai. katalikai stoja i ta pacia eile kartu su siais keistu sugalvotu kultu ispazinejais. Juk istorijos nesuklastosi,kaip sake senyvas ponas is dviracio ziniu. Ir jis buvo teisus Kataliku baznycia yra ne kas kita kaip pagonybe,vyravusi romos imperijoj,kuri buvo ivilkta i krikscionybes rubus. Ir nieko daugiau.

Šaipotės? vadinasi negerbiate savęs!

Ar skaitėte tą trumpą apsireiškimo istorijėlę, kurią nukopijavau? Ten toji mergaitė sušukuotais plaukais verkė! Ir ją verkiančią visų pirma pamatė piemenys, kurie atvedė protestantų katechetą, kad tas, būdams tikėjimo mokytoju, pamatytų ir paaiškintų nieko nesusivokusiems piemenims. Jie matė "Mergaitę iššukuotais plaukais, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią" taigi ji verkė, o tu, LeviticuS, savo kieme statytum mariją iš karto su karūnomis, ane?

"Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: "Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose" (Lk.2,8-13).

Taigi, šaipydamiesi jūs elgiatės kaip Senojo Testamento fariziejai, Rašto žinovai, sadukiejai ir kt to meto pranašų žudikai.

Kad ten tąsyk buvo ne demono gundymas, o Dievo siųstas Apreiškimas įrodo po to sekę įvykiai - atrasta užkastoji skrynia su katalikiškosios bažnyčios dokumentais ir visais bažnytiniais rakandais ir Marijos paveikslu, laimėtas teismas prieš kalvinistus, atstatyta bažnyčia, į kurią ir vėl traukė didžiulės minios žmonių net iš labai toli...

Istoriškai tai buvo pirmasis Dievo Apsireiškimas, dabar mes jau žinome daugybę panašių apreiškimų visoje Europoje ir ne tik. Kiekvienas toksai įvykis yra atidžiai ištiriamas. Pavyždžiui Apsireiškimas Medžiugorjėje vis dar tebėra tiriamas, o Keturnaujienos Apreiškimas ko gero taip ir nebus pripažintas.

Aš labai gerbiu teologą Holger Lahayne už jo evangelizacinį ir švietėjišką darbą Lietuvoje. Ačiū jam už tai. Taip pat esu sužavėta, kad išspausdinote jo straipsnį "Žymūs lietuviai evangelikai". Aš norėčiau kiek papildyti informacijos apie A.Kulvietį ir kaip jis buvo nutildytas . Informacija iš http://lt.wikipedia.org/wiki/Abraomas_Kulvietis

Abraomas Kulvietis gimė apie 1500 m....
Mokėsi Krokuvoje, paskui iškeliavo į Vakarų Europą. Studijavo Liuveno universitete, domėjosi senovės kalbomis (lotynų, graikų, hebrajų).
Vėliau grįžo į Lietuvą, kur pagarsėjo mokytumu. Įgijęs Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio Albrechto Goštauto palankumą, gavo leidimą vykti į Italiją. Su A. Goštauto laišku pakeliui užsuko į Karaliaučių pas kunigaikštį Albrechtą, o šis įkalbėjo Kulvietį sustoti Vitenberge, kur tuo metu dėstė Martynas Liuteris ir F. Melanchtonas. Pastarasis jam turėjo daugiausia įtakos. Jo vadovaujamas, Kulvietis studijavo Aristotelį.

Kadangi lietuviams buvo uždrausta studijuoti "eretikų" miestuose, Kulvietis įsitaisė Leipcige, bet studijas tęsė Vitenberge. Leipcige jis susipažino su lenkų reformatų veikėju Janu Sekliucjanu (Jan Seklucjan). Po to studijavo Italijoje, Sienos universitete, kur gavo teisės daktaro laipsnį. Iš Italijos vėl grįžo į Vitenbergą, kur sužinojo, kad jo tėvai uždaryti į kalėjimą už tai, jog jų sūnus studijuoja nekatalikiškame mieste.
Kulvietis parvyko į Lietuvą, ir jo tėvai buvo išvaduoti. Kulvietis pats prisistatė karalienei Bonai ir nusipelnė jos palankumą. Karalienės globojamas, Kulvietis 1539 m. įsteigė Vilniuje aukštesniąją mokyklą, kurioje mokėsi apie 60 jaunuolių. Mokykloje drauge su Kulviečiu dirbo magistras Jurgis Zablockis (Užubališkis), kilęs nuo Eišiškių, taip pat spėjama, kad ir Martynas Mažvydas, galbūt ir Stanislovas Rapolionis. Joje ne tik buvo mokoma įprastų dalykų, antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos.

Skleisdamas Vilniuje reformatų pažiūras, Kulvietis užsitraukė katalikų nemalonę.

1542 m. karalienė Bona iškeliavo į Italiją, ir tuo pasinaudojo Kulviečio priešai. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis išgavo iš karaliaus ediktą patraukti A. Kulvietį vyskupo teisman. Tačiau Kulvietis į teismą nestojo ir, magistro J. Zablockio lydimas, pabėgo į Prūsiją, išsiveždamas savo turtingą biblioteką.
1542 m. Prūsijoje buvo Albrechto su džiaugsmu priimtas, paskirtas Karaliaučiaus partikuliaro vadovu (vicerektoriumi; rektoriaus tuo metu nebuvo) ir kunigaikščio patarėju. Sužinojęs apie sūnaus persekiojimą, Kulviečio tėvas iš sielvarto mirė. Motina vėl buvo uždaryta į kalėjimą, tačiau Kulviečio globėjai pažadėjo ją išvaduoti.
1544 m. partikuliarą pavertus universitetu, Kulvietis buvo pirmasis graikų kalbos profesorius. Čia jis taip pat dėstė hebrajų kalbą, aiškino psalmes.
1544 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą perėmė Žygimantas Augustas. Šis valdovas, auklėtas kalvinistų, buvo tolerantiškas ir palankus reformatams. Todėl 1545 m. pradžioje Kulvietis atvyko į Vilnių ir su didžiuliu užsidegimu bei uolumu pradėjo skelbti reformacijos idėjas. Tačiau po kelių mėnesių, pasijutęs ligotu, išvyko į tėviškę – Kulvą. Kulvietis sirgo džiova, o tų laikų gydymas mirtį galėjo pagreitinti. 1545 m. birželio 6 d. Kulvoje Kulvietis mirė ant motinos rankų, nesulaukęs nė 40 metų amžiaus. Čia ir palaidotas.
Kulvietis palaikė ryšius su garsiais pasaulio mokslininkais. Yra išlikęs jo bibliotekos sąrašas, kuris duoda pakankamai aiškų supratimą apie jo išsilavinimą. Be antikinės grožinės literatūros klasikų – Homero, Ezopo, Sofoklio, Euripido, Vergilijaus ir kitų leidinių, joje buvo Platono, Aristotelio, Ptolomėjaus, Plutarcho, Cicerono veikalų, "Civilinės teisės" 4 tomai, nemaža kalbos mokslo, taip pat religinių protestantiškų knygų. Tai rodo, kad Kulvietis buvo didžiausias ano meto eruditas lietuvis.

Jūs Sigitai sakote, kad mes savęs negerbiame? O Jūs? Vienoje rubrikoje talpinete staripsnį apie nusipelniusius Lietuvai reformatus, o APOLOGETIKOJE pilate tokias pamazgas ant kalvinistų ir reformatų, kad gėda skaityti. Iš istorijos matome, kad tuo metu vyko arši kova tarp katalikų ir reformatų. Nugalėjo katalikai, jų dabar didžioji dauguma Lietuvoje ir jie diktuoja sąlygas. Ir kokią istorinę situaciją dabar turim?

Liūdniausia man dabartinėje Lietuvoje yra tai, kad susidaro įspūdis, kad visų žymiųjų Lietuvos evangelikų M.Mažvydas, A. Kulvietis, Radvilos, A.Volanas ir K.Donelaitis evangelizacija nepaliko jokio pėdsako. Panašu, kad viduramžiais buvome labiau išprusę ir kultūringi.

Meldžiu Dievą, Sigitai, iš pagarbos Holgeriui Lahaynui ir M.Mažvydui paskaitykite ištraukas iš jo katekizmo: / Visas velniuvas, deives apleiskit - / Tos deivės negal jums nieko gero duoti, / Bet tur visus amžinai prapuldyti. / ir dar "… rūpintis daugybės sielų reikalais. Būtent jums paskutiniajame teisme reikės atsakyti už visą būrį ir kiekvieną atskirai..."

Tikra evangelizacija givybiškai reikalinga Lietuvoje. Dar kartą mano pagarba H.Lahaynui ir žymiems Lietuvos evangelikams.

Atsimenu savo nuostabą, kai pirmą kartą, būdamas miestelyje prie Neries, sužinojau apie Kulvietį, o vėliau ir jo tėviškės vietas teko aplankyti. Tada niekaip negalėjau suprasti, kodėl apie šį tautietį visiškai nieko iki tol nežinojau

Kai mokiausi mokykloje, tais tarybiniais laikais, Lietuvos istorijos knygelė buvo mažesnė už pusstorį sąsiuvinį, o apie Lietuvą apskritai net iš geografijos kone nieko neaiškindavo... Vos tik Lietuva atgavo nepriklausomybę gavau Šapokos Lietuvos istorijos knygą, visą perskaičiau... vėliau irgi vos ką pamatydavau apie Lietuvos istoriją knygas pirkdavau arba bent paskaitinėdavau knygyne...

Abraomas Kulvietis iš tiesų buvo didis Dievo vyras, bet kažkodėl vien Mažvydas žinomas... Mažvydo katekizmą skaičiau ir džiaugiausi, kad jis ne katalikas.

Holgeris yra Dievo dovana visai LKSB! Visad skaitau jo straipsnius ir parašau komentarą

Tačiau nenukrypkim nuo temos - Dievo Apsireiškimas Šiluvoje yra nenuginčyjamas ir istoriškai patvirtintas. Ką su tuo padarė RKB - jau kita tema

Jeigu Jūs norite išgirsti mano atsakymą ar aš asmeniškai tikiu, kad Šiluvoje pasirodė Mergelė Marija – atsakau, kad gali būti kad taip ir buvo. Tačiau kadangi esu kalvinistė, o mūsų konfesija tik gerbia Mariją, bet jos negarbina, todėl šią istoriją aš vertinu skeptiškai. Mane neramina kas kita, Sigitai. Noriu Jums užduoti keletą klausimų į kuriuos tikiuosi gauti atsakymus:

1. Kokį tikslą Jūs turite keldamas šią diskusiją? Tie kas tiki į Mariją, jų įtikinėti nebereikia, o protestantą priversti melstis mergelei, neturite jokių šansų.
2. Ar ši diskusija turi ekumeninių tikslų? Jūsų papasakota Šiluvos istorija yra pasakojimas apie istorinį kontrreformacijos laikotarpį. Išsilavinusiam krikščioniui dera žinoti, kad ir Lietuvoje buvo toks Katalikų Bažnyčios judėjimas, siekęs sustabdyti protestantizmo plitimą. Ar nemanote, kad šios temos eskalavimas veda į susiskaldymą?
3. Kaip manote ar kontrreformacija Lietuvoje jau baigėsi?
4. Kaip galvojate ar vyriausia VISUOTINĖS BAŽNYČIOS galva KRISTUS pritaria pastarajai Jūsų iniciatyvai?
5. Ką apie Šiluvą mano mūsų gerbiamas H.Lahayne?
6. Kai studijavote Universitete religinį ugdymą, ar turėjote discipliną etika?

reikia Kristaus paklausti ar jis pritaria.