Kas nutiko Šiluvoje prieš 400 metų?

Sigi_s rašė:
"Apaštalas Petras savo rankų uždėjimu perdavė savo pareigas įpėdiniui (ne kraujo, bet tikėjimo giminystė). Ar viskas yra Biblijoj užrašyta? NE! Ir pačioje Biblijoje aiškiai apie tai parašyta:
"Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras. Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu kiekvieną atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti. " (Jn.21,24-25)"

Ar tu bent supranti ką rašai?Gal tau reiktų nuo pradžios viską pradėti aiškinti,kaip mažam vaikučiui..kas yra Biblija?Ar viskas Biblijoj užrašyta?Kas joje užrašyta,o kas neužrašyta?Kas dar Joje neužrašyta?O jei,tarkim, neužrašyta,tai kam tada pridėti savo?na,nebent norėtum užsitraukti Dievo nemalonę...Dievas juk uždraudė pridėti kažką tai prie Jo žodžio.
D.Ž.pilnas,Jis pilnai užbaigtas,viskas ,kas liečia Dievo planą,Jo sumanymą,žmogaus nuopolį,išgelbėjimą,Kristaus Bažnyčią,tūkstantmetę karalystę,naują dangų ir žemę....viskas pilnai surašyta,taip pat ir visi tarnavimai,jų paskirtys,funkcijos..ir.t.t.Nieko nei pridėti,nei atimti žmogus negali,nes jam tai neduota....

Dabar, dėl tų neužrašytų DALYKŲ:
"Tai ir yra mokinys, kuris liudija apie tuos dalykus ir juos aprašė, ir mes žinome, kad jo liudijimas tikras. Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu kiekvieną atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti. " (Jn.21,24-25)

Taip,Jėzus padarė daug stebūklų ir ženklų,kurie nėra surašyti Biblijoje.Tie ,neužrašyti dalykai,-tai ne mokymas,ar tai kažkokie tai konkretūs pavedimai/paliepimai konkretiems asmenims...-tai,tik stebūklai,bei ženklai...dar viena,to pačio mokinio eilutė duoda aiškiai tai suprasti:
Jn 20,30: Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė ir daug kitų ženklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje..
Mums užtenka tiek,kiek jų yra surašyta,tam,kad TIKĖTUME,jog Jėzus yra Kristus,Dievo Sūnus...
(31 eil.)
Taigi,Sigi_s,pirma aiškiai supraskite,kas dar neušrašyta,tada ir nenusišnekėsite....

Biblija yra pilna ir užbaigta, tas yr neginčytinas faktas. Ne apie tai ir šnekta juk gi.

Aš tau sakau, jog ne viskas yra Biblijoje. Nereikia būti teologu, kad suprastum, jog ne viskas Biblijoje surašyta ir nereikia Biblijos supaprastint, paverčiant vadovėliu. Biblija, arba Šventasis Raštas yra Dievo Laiškas savąjai tautai ir viskas, kas svarbu yra joje (aš neketinu nieko pridėt ar atimt).

Ir reikia nepamiršt, jog Dievas nepriklauso nuo mūsų, ir nepriklauso nuo mūsų Biblijos supratimo - interpretavimo. Tai liečia ir privačius, bei viešus apreiškimus, ėjimą šventumo keliu, pamaldumą, galų gale net buitį!

Apreiškimas Šiluvoje yra kruopščiai katalikų ištirtas ir pripažintas, nes tas apsireiškimas yra Biblijos mokymo rėmuose, ko nepasakytume apie Medžiugorjės apreiškimus, kurie vis dar vyksta ir yra studijuojami RK Bažnyčios, nes ten Marija apsireiškia viena, be Jėzaus. Nors piligrimai ten vyksta dideliais srautais ir pasakoja apie stebuklingus pagijimus (iš mano bendruomenės viena moteris buvo pagydyta), bet oficialiai ta vieta neskubama pripažint.

Šiluvos apreiškimas davė gerą vaisių. Ne tą, jog tenais per atlaidus gausybė žmonių suvažiuoja, kaip ir prieš tą vietą užkariaujant kalvinistams, bet geras vaisius yra tame, jog buvo rasti paslėpti Šiluvos bažnyčios dokumentai ir liturginiai rakandai. Niekas iš žmonių to nežinojo, nes antraip būtų senai iškasę ir tuos paauksuotus rakandus kam nors pardavę.

O Dievas yra garbinamas dvasioje ir tiesoje tiek Šiluvoje, tiek Klaipėdoje, tiek Varėnoje, tiek Kaune, bei visose kitose Lietuvos vietovėse, kur tik susirenka bent du ar trys Jėzaus vardu.

Sigi_s rašė:
Kartu su Marija buvo ir Jėzus Kristus. Taigi, Jėzus ten apsireiškė, kaip ir apaštalui Pauliui, kai šis vyko į Damaską persekioti ir suiminėti krikščionių.

Tai ar buvo Jėzus Kristus,kartu su Marija apsireiškęs,ar tik Marija apsireiškė, su kūdikėliu ant rankų?
O gal tik MERGAITĖ apsireiškė (graudžiai beverkianti) ,su iššukuotais plaukais, ant rankų laikanti vaikelį...
Šiaip,gali tikėti,šia pasaka,nors yra ir gražesnių....bet kai šią pasaką bando įteisinti kaip biblišką tiesą,-tai jau yra blogai...bet čia, tikriausiai galioja tas atvejis,(katalikams)kad ne viskas juk Biblijoje surašyta....

"Vienas senas ūkininkas, daugiau kaip šimto metų amžiaus, iš senatvės beveik apakęs, tarė savo kaimynams: "Mieli kaimynai, sakykit ką norit, bet aš jus tikinu, kad ant to akmens buvo ne koks gundymas, bet pasirodė toji Mergelė su savo sūneliu, kurio garbei anoje vietoje stovėjo senovinė katalikų bažnyčia. Kiek aš atsimenu, prieš aštuoniasdešimt metų mūsų ponai sugriovė ją ir panaikino".

"... Šiluvos bažnyčios steigimo aktą 1457-aisiais, sekmadienį po šv. Lemberto, t. y. rugsėjo 1 d., surašė ir savo antspaudu patvirtino, dalyvaujant liudininkams ir patikėtiniams, Šiluvos dvaro savininkas Petras Simonas Gedgaudas. Statomai bažnyčiai jis suteikė gana retą tais laikais Šv. Marijos Gimimo titulą. Marijos Gimimo dieną Bažnyčia švenčia rugsėjo 8-ąją. Galbūt Petras Gedgaudas Marijos Gimimo šventės datą mėgino susieti su rugsėjo 8-ąją turėjusiu įvykti Vytauto karūnavimu?

Statytojo valia suteikus bažnyčiai Marijos Gimimo vardą ir išrūpinus titulinius atlaidus, ji pamažėl ėmė garsėti. Į šiuos atlaidus traukdavo minios maldininkų iš atokiausių Lietuvos kampelių. Į juos būriais vykdavo maldininkai ir iš Užnemunės, kur vyravo protestantai.

Maždaug po šimtmečio, 1551 m., Ragainės pastorius Martynas Mažvydas laiške Prūsų hercogui Albrechtui skundžiasi, kad jo parapijiečiai nepriprantą prie naujo tikėjimo kunigų, yra ištikimi "popiežiškiams" ir švenčių dienomis vykstą į Lietuvos bažnyčias: į Batakius, Švėkšną, Jurbarką, Tauragę, Veliuoną, taip pat ir į garbingosios Mergelės Marijos atlaidus Šiluvoje. O Šiluva nutolusi nuo Ragainės beveik šimtą kilometrų!

XVI a. reformacijos banga atsirito ir iki Šiluvos. Ją valdę dvarininkai stojo reformatų pusėn. Jonas Zaviša šalia Šiluvos pastatydino liuteronų koplyčią, jo brolis Merkelis laikomas Šiluvos kalvinų parapijos įkūrėju. Kurį laiką Šiluvoje veikė evangelikų reformatų koplyčia ir katalikų bažnyčia, tačiau 1560 m. Šiluvą ėmus valdyti ypač uoliam reformacijos skleidėjui Merkeliui Šemetai, Šiluvos katalikų bažnyčia gana greitai nustojo veikti. Sumani kalvinistė Sofija Vnučkienė pasirūpino iš tuometinių Šiluvos valdytojų perpirkti nusavintas parapijos žemes ir užrašyti jas kalvinų bendruomenei . Jos sumanymu, Šiluva turėjo tapti kalvinų centru. Joje buvo įkurta vienintelė Lietuvoje kalvinų seminarija. Katalikiškoji liaudis imta versti pereiti į naująją konfesiją.

Apie 1569 m., Šiluvoje dar šeimininkaujant Merkeliui Šemetai, paskutinis Šiluvos klebonas Jonas Holubka surinko išlikusias bažnyčios vertybes bei dokumentus ir, viską sudėjęs į geležimi kaustytą dėžę, užkasė netoli buvusios bažnyčios. Katalikų bažnyčią, manoma, buvus sudegintą ar nugriautą . Tikėtina, kad neprižiūrima ir nelankoma ji galėjo ir pati sunykti, o tada būti nugriauta. Dalis katalikų bažnyčios turto atsidūrė reformatų rankose. Daug metų kalvinų bažnyčios bokšte skambėjo iš katalikų bažnyčios paimtas varpas su užrašu: "O florens Rosa, Mater Dei speciosa" (O žydinti rože, skaisti Dievo Motina!) .

Tiesa, kalvinų įsigalėjimui bandė pasipriešinti Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, pradėjęs bylas prarastoms bažnyčioms atgauti, mat Lietuvos III Statutas 1588 m. pripažino katalikų teisę atgauti nusavintus turtus. Vyskupas savo pradėtąjį darbą apie 1606-uosius pavedė uoliam kunigui Jonui Smolkai-Kazakevičiui. Tačiau laimėti bylą dėl Šiluvos bažnyčios atgavimo buvo labai sunku, nes neturėta nuosavybės dokumentų.

Čia į sunkią ir painią istoriją įsiterpė pati Švč. M. Marija. Po jos apsireiškimo (1608 m.) atradus bažnyčios fundacijos dokumentus, paskirtasis Šiluvos klebonas kun. Jonas Kazakevičius 1622 m. laimėjo bylą dėl nuosavybės grąžinimo katalikams. Tapęs Šiluvos klebonu senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę, atgaivino Šilinių atlaidus."

Visą,ką čia nukopinai,ką riebiai paryškinai ,-dabar paeiliui patvirtink Dievo Žodžiu,o tai tik ir liks,bei ir lieka seno ūkininko pasakojimai ...
Beveik visos religijos turi dievo motinas,katalikų bažnyčia tai pat pasisąvino šį stabą,kad daugiau pritraukti pagonių į savo gretas...katalikų bažnyčia pilna stabų,sunku tame stabyne net įžvelgti rūpintojėlio drožinį,nes viskas užgožta Marijos paveikslais...
Tad,nieko nuostabaus,kad tik katalikams "apsireiškia Marija"...
Biblijoje,nėra jokio pagrindo, tokiems Marijos apsireiškimams.

Sigi rasei: "Juk ne Jonui ar Jokūbui pavedė ganyti aveles, o tik Petrui. Jis savo rankų uždėjimu šį reikalą pavedė savo įpėdiniui, tuometiniam Romos vyskupui, o šis kitam ir taip nenutrūkstamai iki šių dienų"

Na nutrukstamai nenutrukstamai, o kur imperatorius Konstantinas, kuris savo galia pakeite sabatos sventima i sekmadieni? jis juk nebuvo vyskupas ar baznycios vyresnysis.
Ir as tikrai nesiruosiu klausytis vyskupu ar popieziu kurie priestarauja Svantajam Rastui: parasyta- svesk septinta diena, o ne sekmadieni. O be to, gal girdejai, o gal ne, kad paskutiniaisiais laikais kataliku baznycia nores padaryti referenduma ir su valstybiu galinguju pritarimu priimti privaloma sekmadienio sventima, kas akivaizdziai priestarauja Biblijia. sis reikalas jau pradetas ir pries metus jau uzsimezge uzuomazgos. tai kodel as tureciau klausyti tokiu tipo Dievo siustuju, kurie priestarauja Dievo zodziui?????

Sigi, tu dažnai remiesi katalikų bažnyčios nutarimais, kaip neginčytinais faktais, bet kaip jau esu minėjęs, katalikų bažnyčios nariai yra tokie patys žmonės kaip tu ir aš (klaidų faktoriaus atžvilgiu). Mes visi darome klaidas. Tokiu atveju mums reikėtų žinoti kada vyresnieji klysta, ir kada yra teisūs. Kaip tai padaryti? Šiuo klausimu turime nurodymų iš mūsų brolių: "Patepimas, kurį iš Jo esate gavę, pasilieka jumyse,
ir nereikia, kad jus kas nors pamokytų,
nes pats jo Patepimas moko jus visko,
ir jis yra tiesa, o ne melas."
Taigi būdas patikrinti vieną ar kitą teiginį, yra sutikrinti jį su Biblija ir gyva sąžine, Viešpaties gyvybe, esančia tavyje. Jei nerandi jokių prieštaravimų Biblijoje, ir jei šiluvos apsireiškimas pripildo tave Kristaus gyvybe, ir tavo dvasia šaukia aleliuja!, žmonių nuomonės bus beprasmės, bet jei jis tau neduoda jokio dvasinio peno, ir tampa dar viena katalikų ir protestantų ginčų tema, tai manau mums verta temą keisti.

Ir kaip Jis jus pamokė, taip jame ir laikykitės.

gabriuk, sekmadienį švenčia ne vien katalikai, pravoslavai, liuteronai ir reformatai, tai švenčia ir kone visos man žinomos protestantų bendruomenės. Lygiai taip pat būtent sekmadienį švenčia ir LKSB, bei motininė tarptautinė-tarpkonfesinė organizacija IFES, aš dalyvavau IFES konferencijoje Vokietijoje ir ten šventėme būtent ne šeštadienį, o sekmadienį - Jėzaus Prisikėlimo dieną.

naujas, Romos Katalikų Bažnyčia (RKB) neturi nei vieno stabo. stabus mato tik trumparegiai prašaliečiai, matantys vien išorę ir nesigilinantys į to, ką regi, esmę - gyvojo Dievo garbinimą ir šlovinimą bei aukštinimą.

Saulius rašė, cituoju:

"Šiuo klausimu turime nurodymų iš mūsų brolių: "Patepimas, kurį iš Jo esate gavę, pasilieka jumyse,
ir nereikia, kad jus kas nors pamokytų,
nes pats jo Patepimas moko jus visko,
ir jis yra tiesa, o ne melas"."

Taip. Taip ir yra. Šventoji Dievo Dvasia - Trečiasis dieviškasis Asmuo yra ir Patepimas ir Patepėjas ir patepimo Aliejus, todėl kiekvienas, gavęs Dievo Dvasią, turi savy tą dvasinį kompasą kuris neleidžia paklyst.

Aš visad sakau, jog RKB yra pridariusi klaidų, tai neginčytina. Popiežius Jonas Paulius II kur nenuvykdamas visą laiką atsiprašinėjo, oficialiai, visos Bažnyčios vardu, atsiprašinėjo už padarytas klaidas, už nekaltai sudegintus žmones, už buvusius parduodamus atlaidus, už kryžiaus žygius, už persekiojimus ir kankinimus...

Dabar RKB gręžiasi atgal į pradžią, į tą pirmąją meilę, nuo kurios atšalo. Dievas yra kur kas gailestingesnis ir maloningesnis už žmones, todėl ne žmonėse yra ieškoma pagalba, bet Dieve.

O Marija yra kiekvienam krikščioniui pavyzdys - kokia meilė! koks nuolankumas! koks klusnumas! kokia širdis! koks skausmas! Kas esate tėvas ar mama, pamėginkite bent įsivaizduoti savo sūnų ar dukrą neteisingai apkaltintą ir pasmerktą žiauriai, kankinančiai mirčiai! Žinoma, Dievas ją apdovanojo įvairiomis dovanomis, todėl mums niekad iki galo nesuprast to, ką iškentė Mergelės Marijos, švenčiausios iš visų šventųjų, širdis! Ir argi po viso to Dievas jos neprikeltų, argi neišaukštintų??? O ji ten, danguje, užtaria mus visus, kurie tik prašo jos pagalbos - kaip žemėje ji elgėsi, taip ir danguje elgiasi. prisiminkite Jn.2,1 - vestuvės Galilėjos Kanoje - Marija pastebėjo, kad pasibaigė vynas ir paprašė savo sūnaus, o tarnams nurodė klausyti jo ir daryti visa, ką jos sūnus lieps. Argi ji nenumanė kas bus? Argi ji savim užgožė Jėzų? Ji liepė klausyti Jėzaus. Taip ir dabar yra: Marija apsireiškime verkė, nes jos Sūnus buvo garbinamas, o tuomet ten ganė galvijus... Marijos atvaizde verkė pats Dievas, nes buvo užmiršta ir nugriauta toje vietoje stovėjusi bažnyčia, Marijos gimimui pašvęsta katalikų bažnyčia. Dievui juk tas pats ką pasiųst, argi jis ne visagalis? Pasiuntė Mergaitę, dailiai sušukuotais plaukais - argi ne tokia buvo Marija, kai pagimdė Jėzų? Mergaitė, nepilnametė dar, apie 16-17 metų (jei ne jaunesnė).

Ir nereikia iškraipyti faktų - Dievas siuntė savo Sūnaus Motiną ne katalikams, o kitatikiams, neskaitant piemenų (piemenys, kas jiems galvoje?).

Atmeskite savo stereotipus ir išankstines nuostatas, leiskite Dievui už jus nuspręst kas ten buvo - gundymas ar apreiškimas.

Kai skaitau tokius pasisakymus,mano dvasia priešinasi tokiems mokymams,-Marijos garbinimams,maldoms į Mariją..absurdas.
Vienas vardas duotas po Dangumi,ir Žemėje,Kuriuo žmogus gali būti išgelbėtas,TIK vienas Vardas,kuriuo meldžiamės,kreipiamės į Tėvą:"ko tik prašysite mano Vardu,-Tėvas jums duos",taip pat ,turim TIK VIENĄ Užtarėją,teisųjį Jėzų Kristų,Kuris yra permaldavimas už mūsų nuodėmes....(1Jn.1,2)
Jokių maldų į Mariją,garbinimo,-Rašte nėra,-tai erezinis RKB mokymas,kuris kaip gangrena plinta ir toliau...

Sigi_s rašė;
"O ji ten, danguje, užtaria mus visus, kurie tik prašo jos pagalbos - kaip žemėje ji elgėsi, taip ir danguje elgiasi. prisiminkite Jn.2,1 - vestuvės Galilėjos Kanoje - Marija pastebėjo, kad pasibaigė vynas ir paprašė savo sūnaus, o tarnams nurodė klausyti jo ir daryti visa, ką jos sūnus lieps. Argi ji nenumanė kas bus? Argi ji savim užgožė Jėzų? Ji liepė klausyti Jėzaus."

Visų pirma,Marija ne danguje,o Rojuje,-Abraomo slėnyje,antra, ji niekaip negali mums užtarti,nes ji nestovi Dievo Tėvo dešinėje, tik Jėzus gali mus užtarti,Jis pragyveno žemišką gyvenimą,žino visus įmanomus žmogaus sunkumus,TIK JIS,iškentęs įvairiausius gundymus gali padėti tiems,kurie yra gundomi...
Mes tikime Jėzumi, Jis nuostabi Asmenybe,mūsų tikėjimas remiasi tik Juo ir į Jį... Jis yra mums viskas,ko mums reikia,Jis -AŠ ESU,Jis,yra Tas,ko reikia kiekvienam žmogui,konkrečiai,konkrečioje situacijoje...
Mes visi,tikintieji,šiandieną turime atvirą,tiesiogį priėjimą prie Jo,galime ateiti tokie ,kokie esame (nors ir su sunkiausiomis nuodėmėmis),ir nereikia mums eiti pas Mariją,kad jos prašyti,kad ji mus užtartų prieš Jėzų,lygtai ji, savo užtarimu, suminkština Jėzaus širdį mūsų atžvilgiu,-RAŠTAS TO NEMOKO...
Toks RKB erezinis mokymas izoliuoja net tikinčiuosius,nuo tiesiogio bendravimo su DIEVO SŪNUMI,jie (RKB),kaip tik,nors jie tai neigia,užgožia su Marija aukštinimu Jėzų,Jėzaus mokymą...
Pagal juos (RKB),išeina taip:Jėzus,gali būti ne nuotaikoj,arba tavo nuodėmės tokios didelės,kad tau,visų pirma reikia pas Marija eiti, melsti užtarimo,prašyti,kad ji užtartų tave prieš Jėzų !!!Koks absurdas!!!
Aš įsitikinęs,kad Dievas nekenčia tokio melo,Jis nekenčia religijos!!!

naujas, ko toks aršus? Gal užkabino kas tavo skaudžią vietą?
Nurimk. Ar kas liepia tau kęsti religiją? ar tau gyvent neleidžia Marija? Gal skauda ką? Nusiramink.

Ką sako Dievas? Antai laiškai septynioms bendrijoms:

"Aš žinau tavo darbus, tavo triūsą ir tavo ištvermę. Žinau, kad tu negali pakęsti piktųjų ir ištyrei tuos, kurie sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra, ir radai juos esant melagius. Žinau, kad esi ištvermingas, kad dėl mano vardo nenuilsdamas kentėjai vargus. Bet aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, – jei neatsiversi, – tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą. Savo naudai tu turi, kad nekenti nikolaitų darbų, kurių ir aš nekenčiu!"

"Aš žinau tavo priespaudą ir tavo neturtą, – o vis dėlto tu turtingas! – ir kaip tau piktžodžiauja tie, kurie sakosi esą žydai, bet nėra tokie, o tik šėtono sinagoga. Nebijok būsimųjų kentėjimų! Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir aš tau duosiu gyvenimo vainiką!"

"Tai sako tas, kuris turi aštrų dviašmenį kalaviją. Aš žinau, kur tu gyveni: ten, kur šėtono sostas. Bet tu tvirtai laikaisi mano vardo ir neišsigynei mano tikėjimo net ir tomis dienomis, kada pas jus, – kur gyvena šėtonas, – buvo nužudytas mano ištikimasis liudytojas Antipas. Vis dėlto aš turiu šį tą prieš tave: tu tenai turi besilaikančių mokslo Balaamo, kuris yra mokęs Balaką viešai suvedžioti Izraelio sūnus, kad šie valgytų stabams aukojamą mėsą ir ištvirkautų. Ir tu turi panašiai besilaikančių nikolaitų mokslo. Tad atsiversk! O jeigu ne, aš greitai ateisiu ir kovosiu su jais savo burnos kalaviju"

"Tai skelbia Dievo Sūnus, kuris turi akis tarytum ugnies liepsną ir kurio kojos panašios į skaistvarį. Žinau tavo darbus, tavo meilę, tikėjimą, tarnavimą, ištvermę ir kad tavo paskutinieji darbai didesni už pirmuosius. Bet turiu prieš tave, kad leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų ir valgytų stabams skirtą mėsą. Aš jai daviau laiko atsiversti, bet ji nenori nusigręžti nuo savo ištvirkavimo. Štai aš ją nublokšiu į ligos patalą, o ištvirkavusius su ja – į didį vargą, jeigu jie nenusigręš nuo jos darbų. Jos vaikus aš išžudysiu, ir visos bendrijos sužinos, kad aš esu tas, kuris kiaurai permato širdis; aš atsilyginsiu jums kiekvienam pagal jūsų darbus. O kitiems tiatyriečiams, kurie nesilaiko ano mokslo, kurie, kaip sakosi, nėra pažinę vadinamųjų šėtono gelmių, aš sakau: neužkrausiu jums kitokios naštos, tiktai laikykitės to, ką turite, iki ateisiu. Tam, kuris nugali ir iki galo laikosi mano darbų, aš duosiu valdyti pagonis; jis ganys juos geležine lazda, ir jie bus sudaužyti tarsi moliniai indai, – kaip ir aš esu gavęs valdžią iš savo Tėvo, – ir dar jam duosiu aušros žvaigždę."

"Aš žinau tavo darbus: tave vadina gyvu, o tu esi lavonas. Prabusk ir stiprink, kas dar nenumirę! Aš nerandu tavo darbų, kurie būtų atlikti mano Dievo akivaizdoje. Todėl prisimink, kaip esi priėmęs ir išgirdęs; laikykis to ir atsiversk! Jeigu nebudėsi, aš ateisiu kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu. Vis dėlto tu Sarduose turi, tegul ir nedaugelį, žmonių, kurie nėra susitepę drabužių. Jie vaikščios su manimi, apsirengę baltai, nes jie šito verti. Taigi nugalėtojas bus aprengtas baltais drabužiais, ir jo vardo neištrinsiu iš gyvenimo knygos. Aš išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir jo angelų akivaizdoje".

"Štai aš atvėriau prieš tave duris, ir niekas nebegali jų užrakinti; žinau, nedaug turi jėgų, bet išlaikei mano žodį ir neatsižadėjai mano vardo. Štai aš tau duodu kai kuriuos iš šėtono sinagogos, iš tų, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi aš padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog aš esu pamilęs tave. Kadangi tu išlaikei mano ištvermės mokslą, tai ir aš tave apsaugosiu nuo išbandymo valandos, kuri ištiks visą pasaulį, kad būtų išmėginti žemės gyventojai. Ateisiu netrukus. Sergėk, ką turi, kad niekas neatimtų tavo vainiko. Nugalėtoją aš padarysiu šulu savo Dievo šventovėje, ir jis nebeišeis laukan; užrašysiu ant jo savo Dievo vardą ir vardą savo Dievo miesto, naujosios Jeruzalės, nužengiančios iš dangaus nuo mano Dievo, ir savo naująjį vardą"

"Žinau tavo darbus, jog nesi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas! Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, aš išspjausiu tave iš savo burnos. Tu gi sakai: "Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia", – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir plikas. Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum. Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu; būk tad uolus ir atsiversk! Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi".

Cituota iš Apreiškimo apaštalui Jonui knygos 2-3 skyrių eilutės http://www.biblija.lt

DIEVAS KIEKVIENOJE BENDRIJOJE RANDA KĄ GERA
Lygiai taip Viešpats ir RKB randa ką tai gera, o ne vien blogą, ką ypač mėgsta pabrėžti žmonės.

Aš tikiu, jog prieš 400 metų Dievas siuntė Mergelę Mariją, Jėzaus mamą ir kad tai buvo neišvengiama. Tuo lygiai taip pat stipriai tikiu, kaip ir tuo, jog Jėzus iš Nazareto yra Kristus, mano Viešpats. Niekas neprievartauja ką kitą tuo tikėti.

Pagarbiai: brolis Kristuje Jėzuje, Sigitas.