Skaistykla
Yasu
Skaitydamas Bibliją niekur neradau užuominos į skaistyklą.Nuėjęs įvedžiau nuorodą Biblija.lt paieškos laukelyje skaistykla, nieko nerasta.Iš kur yra žinoma, kad Dievas sukūrė kažkokią skaistyklą?Kad ten yra atgailaujančių sielų ir panašiai?
Sigis_
Cituoju Yasu:
"Iš kur yra žinoma, kad Dievas sukūrė kažkokią skaistyklą?Kad ten yra atgailaujančių sielų ir panašiai?"
Romos Katalikų Bažnyčios mokymas apie skastyklą pagrįstas apokrifinėm knygom. Ir skastykla nėra vieta, kurion patenkama, bet laikotarpis, kurį žmogus praeina iš karto po mirties - momentas žmogaus atsiminimams ir laikas kai žmogus suvokia esąs nevertas regėti Dievą, panašiai kaip apaštalas Petras, kai Jėzaus paliepimu užmetė tinklą ir jau nebegalėjo ištraukti dėl žuvų gausybės - jis parpuolė Jėzui po kojom ir išpažino kad yra visas nuodėmingas... panašiai ir skaistykloje.
Biblijoje (turiu omenyje kanoninėje) yra užuominų apie skaistyklą:
"Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – tai kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį ." (1Kor.3,10-15)
"jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį" - čia yra užuomina apie skaistyklą.
"Iš kur yra žinoma, kad Dievas sukūrė kažkokią skaistyklą?Kad ten yra atgailaujančių sielų ir panašiai?"
Romos Katalikų Bažnyčios mokymas apie skastyklą pagrįstas apokrifinėm knygom. Ir skastykla nėra vieta, kurion patenkama, bet laikotarpis, kurį žmogus praeina iš karto po mirties - momentas žmogaus atsiminimams ir laikas kai žmogus suvokia esąs nevertas regėti Dievą, panašiai kaip apaštalas Petras, kai Jėzaus paliepimu užmetė tinklą ir jau nebegalėjo ištraukti dėl žuvų gausybės - jis parpuolė Jėzui po kojom ir išpažino kad yra visas nuodėmingas... panašiai ir skaistykloje.
Biblijoje (turiu omenyje kanoninėje) yra užuominų apie skaistyklą:
"Dievo man suteikta malone aš, kaip išmanus statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato toliau. Tegul kiekvienas žiūrisi, kaip statąs. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus. Ar kas ant šio pamato stato iš aukso, sidabro, brangiųjų akmenų, medžio, šieno, šiaudų, – tai kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį. O kieno darbas sudegs, tas praras užmokestį; jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį ." (1Kor.3,10-15)
"jis pats išsigelbės, bet tartum per ugnį" - čia yra užuomina apie skaistyklą.
Yasu
Bet argi iš šios eilutės galima susidaryti nuomonę, kad yra skaistykla?Žodyne skaistykla aiškinama, ne tik kaip būvis, bet ir vieta.Taip pat, pridedama, kad laikas skaistykloje priklauso nuo nuodėmių sunkumo, kad tai galima sutrumpinti atgaila ir t.t. bet aš šio to nesuprantu...nuo kada katalikai pradėjo vartoti savoką skaistykla, ar čia buvo tik įvaizdis, jau nuo viduramžių gąsdinti žmones, skaistykla, pragaru ir t.t.?
zilvinas
yasu as tau patariu vadovautis Biblija. Jei nerandi nieko apie skaistykla, reiskia tokio dalyko ir nera. 1)Mirtis 2)isgelbejimas 3)kas atsitinka po mirties. Sitos temos yra vienos is svarbiausiuju zmonijai, ir Biblija pakankamai(LABAI) daug apie tai sneka, ir manau pats suvokei kad apie skaistykla visiskai nieko nerasoma, reiskia perdaug zmones nusifilosofavo sukure skaistyklos teorija kad pinigeliu galetu is zmoniu uz ju mirusius mylimuosius susirinkti. Juokinga klausytis kur kalbama apie skaistyklos uzuominas biblijoje, kai kitomis net netokiomis svarbiomis temomis yra po 20-100 eluciu su kontekstais
Sigis_
Cituoju Yasu:
"Žodyne skaistykla aiškinama, ne tik kaip būvis, bet ir vieta.Taip pat, pridedama, kad laikas skaistykloje priklauso nuo nuodėmių sunkumo, kad tai galima sutrumpinti atgaila ir t.t. bet aš šio to nesuprantu...nuo kada katalikai pradėjo vartoti savoką skaistykla, ar čia buvo tik įvaizdis, jau nuo viduramžių gąsdinti žmones, skaistykla, pragaru ir t.t.?"
Biblija ne gyvenimo vadovėlis, o tik Dievo žodis savo tautai. Argi Biblijoje yra parašyta kas nors apie eutanaziją? klonavimą? kad draudė asilę kergti su Kuinu - faktas, tas yr, bet argi žydai nesinaudoja mulais-nešuliniais gyvūnais?
Aš noriu Yasu paklausti apie tą žodyną, kurį jis savo poste paminėjo. Paršyk kas do žodynas, autorius(autorių kolektyvas, ar surinkėjas) ir pavadinimas to žodyno. Apskritai paėmus katalikų manymas apie skaistyklą laikui bėgant keitėsi, kaip ir praktikšai viskas keitėsi - tikėjimo išpažinimas, Jėzaus Kristaus asmens samprata, kiti dalykai. Paprastai tai yra vadinama tikėjimo išgryninimu. Juk ir kožnas tikintysis keičia savo Dievo įvaizdį su laiku ir patyrimu. Dievas yra vienintelis dalykas, katras nekinta, bet kas liečia žmogų - he-he, žmoguje nieko nėra nekintamo! (apart Dievo Dvasios, jei ji gyvena jame).
Skastykla nėra vieta, o tik būsena, gal būt kelias skaistumo-tobulumo link (Dievo link). Romos Katalikų Bažnyčia (RKB) moko, jog tas, katras paskirtas pragaran, jam tenais kelias yra tiesus; tik link Dievo keliaujanti dūšelė užsuka "technikinio bokso" link - jin keliauja lėtuoju keliu galutinio tikslo link - pas Jėzų. NU, savais žodžiais tiek, va pateikiu RKB doktriną apie skaistyklą:
III. Galutinis nuskaistinimas – skaistykla
1030 Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.
1031 Tą galutinį išrinktųjų nuskaistinimą, visiškai kitokį, negu pasmerktųjų bausmė, Bažnyčia vadina skaistykla. Bažnyčia išdėstė tikėjimo mokslą apie skaistyklą, ypač Florencijos ir Tridento Susirinkimuose. Bažnyčios Tradicija, pasiremdama kai kuriais Šv. Rašto tekstais, kalba apie nuskaistinančią ugnį:
Kadangi Tas, kuris pats yra Tiesa, tvirtina, jog piktžodžiaujančiam prieš Šventąją Dvasią nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime (Mt 12, 32), tai reikia tikėti, kad iki [Paskutiniojo] teismo dar egzistuos kai kurias lengvas nuodėmes apvalanti ugnis. Tas Šv. Rašto posakis leidžia suprasti, kad vienos kaltės gali būti atleistos šiame, kitos – būsimajame gyvenime.
1032 Tas mokymas taip pat remiasi maldų už mirusius praktika, apie kurią kalba ir Šventasis Raštas: "Todėl jis [Judas Makabiejus] ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš [...] nuodėmės" (2 Mak 12, 46). Nuo pat pradžios Bažnyčia gerbė mirusiųjų atminimą ir meldėsi už juos, ypač aukodama Eucharistijos auką, kad nuskaistinti jie galėtų palaimingai regėti Dievą. Mirusiųjų labui Bažnyčia dar ragina skirti išmaldą, atlaidus bei atgailos darbus:
Pagelbėkime jiems ir juos minėkime. Jei Jobo sūnus nuskaistino jų tėvo auka, kodėl mes turėtume abejoti, kad mūsų aukos už mirusius gali juos paguosti? Nedvejokime pagelbėti iškeliavusiems ir aukoti už juos savo maldas.
iš http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N14396.html
"Žodyne skaistykla aiškinama, ne tik kaip būvis, bet ir vieta.Taip pat, pridedama, kad laikas skaistykloje priklauso nuo nuodėmių sunkumo, kad tai galima sutrumpinti atgaila ir t.t. bet aš šio to nesuprantu...nuo kada katalikai pradėjo vartoti savoką skaistykla, ar čia buvo tik įvaizdis, jau nuo viduramžių gąsdinti žmones, skaistykla, pragaru ir t.t.?"
Biblija ne gyvenimo vadovėlis, o tik Dievo žodis savo tautai. Argi Biblijoje yra parašyta kas nors apie eutanaziją? klonavimą? kad draudė asilę kergti su Kuinu - faktas, tas yr, bet argi žydai nesinaudoja mulais-nešuliniais gyvūnais?
Aš noriu Yasu paklausti apie tą žodyną, kurį jis savo poste paminėjo. Paršyk kas do žodynas, autorius(autorių kolektyvas, ar surinkėjas) ir pavadinimas to žodyno. Apskritai paėmus katalikų manymas apie skaistyklą laikui bėgant keitėsi, kaip ir praktikšai viskas keitėsi - tikėjimo išpažinimas, Jėzaus Kristaus asmens samprata, kiti dalykai. Paprastai tai yra vadinama tikėjimo išgryninimu. Juk ir kožnas tikintysis keičia savo Dievo įvaizdį su laiku ir patyrimu. Dievas yra vienintelis dalykas, katras nekinta, bet kas liečia žmogų - he-he, žmoguje nieko nėra nekintamo! (apart Dievo Dvasios, jei ji gyvena jame).
Skastykla nėra vieta, o tik būsena, gal būt kelias skaistumo-tobulumo link (Dievo link). Romos Katalikų Bažnyčia (RKB) moko, jog tas, katras paskirtas pragaran, jam tenais kelias yra tiesus; tik link Dievo keliaujanti dūšelė užsuka "technikinio bokso" link - jin keliauja lėtuoju keliu galutinio tikslo link - pas Jėzų. NU, savais žodžiais tiek, va pateikiu RKB doktriną apie skaistyklą:
III. Galutinis nuskaistinimas – skaistykla
1030 Tie, kurie miršta Dievo malonėje ir draugystėje, tačiau nepakankamai nuskaistinti, nors ir yra tikri dėl savo amžinojo išganymo, po mirties kentėdami nusiskaistina, kol taps tokie šventi, jog galės įeiti į dangaus džiaugsmą.
1031 Tą galutinį išrinktųjų nuskaistinimą, visiškai kitokį, negu pasmerktųjų bausmė, Bažnyčia vadina skaistykla. Bažnyčia išdėstė tikėjimo mokslą apie skaistyklą, ypač Florencijos ir Tridento Susirinkimuose. Bažnyčios Tradicija, pasiremdama kai kuriais Šv. Rašto tekstais, kalba apie nuskaistinančią ugnį:
Kadangi Tas, kuris pats yra Tiesa, tvirtina, jog piktžodžiaujančiam prieš Šventąją Dvasią nebus atleista nei šiame, nei būsimajame gyvenime (Mt 12, 32), tai reikia tikėti, kad iki [Paskutiniojo] teismo dar egzistuos kai kurias lengvas nuodėmes apvalanti ugnis. Tas Šv. Rašto posakis leidžia suprasti, kad vienos kaltės gali būti atleistos šiame, kitos – būsimajame gyvenime.
1032 Tas mokymas taip pat remiasi maldų už mirusius praktika, apie kurią kalba ir Šventasis Raštas: "Todėl jis [Judas Makabiejus] ir darė auką už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš [...] nuodėmės" (2 Mak 12, 46). Nuo pat pradžios Bažnyčia gerbė mirusiųjų atminimą ir meldėsi už juos, ypač aukodama Eucharistijos auką, kad nuskaistinti jie galėtų palaimingai regėti Dievą. Mirusiųjų labui Bažnyčia dar ragina skirti išmaldą, atlaidus bei atgailos darbus:
Pagelbėkime jiems ir juos minėkime. Jei Jobo sūnus nuskaistino jų tėvo auka, kodėl mes turėtume abejoti, kad mūsų aukos už mirusius gali juos paguosti? Nedvejokime pagelbėti iškeliavusiems ir aukoti už juos savo maldas.
iš http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N14396.html
Yasu
Sigis, pažiūrėk bet kokiame žodyne ar internetiniame ar kitame, kaip aiškinamas žodis skaistykla, taip kaip ir aš vaikystėje esu išmokytas: tai vieta, kur atgailauja sielos.Būsena, čia jau kiti, labiau išmanantys taip interpretuoja.Man nebuvo aiškinta, kad tai būsena ir t.t. kaip ir rojus nebuvo aiškinta, kad yra būsena,o sakyta, kad tai yra vieta ir t.t.
Sigis_
Broli Yasu, aš gi rašiau, jog niekas šioje žemėje nestovi vietoje, viskas kinta! RKB mokymas taip pat kinta ir mokymas apie skaistyklą taip pat kinta. Ir ne vien katalikų mokymas kinta, domėjausi liuteronų doktrinomis - jos taip pat šiais laikais yra kitokios, nei buvo reformacijos pradžioje. Taigi, turėk tai omeny, brolau, ir neskaityk tų visokių "žodynų", verčiau pats pasidomėk tiesiogiai RKB doktrinomis, jos neslepiamos, lengvai randamos inernete: www.lcn.lt ; katekizmas.lt ir kt. pan.
Skaistyklą mini ne vien katalikai, pravoslavai irgi tiki esant skaistyklą ir meldžiasi už mirusius tikėdami, jog jų malda duos naudos toms sieloms, kurios eina nuskaistinimo kelią.
Skaistyklą mini ne vien katalikai, pravoslavai irgi tiki esant skaistyklą ir meldžiasi už mirusius tikėdami, jog jų malda duos naudos toms sieloms, kurios eina nuskaistinimo kelią.
xeras
Sigi, ar tavo pacituota eilute naturaliai kalba apie skaistykla? tai yra ar is jos tikrai galima numanyti apie skaistikla? man problema, nes tekstas niekaip nekalba apie tai, nebent tik 'iskaitant' reiksme i teksta. tai jau nera geras skaitymas ir tai nera nuosirdus noras skaityti ir suprasti, tai jau darimas su tekstu ir jo autoriumi ka tik nori, tik ne tai ka jis kalba.
antras dalykas, krikscioniu samprata apie Jezu ir tikejimo ispazinimai nesikeite, nesipainiok, jie tik buvo savo laiku sistemiskai isdelioti, t.y. patvirtinama tai kas jau visada buvo zinoma, tik nesurasyta. kaip ir kanonas, kuris visada buvo zinomas, tik oficialiai neisreikstas - na zinoma, kataliku baznycia gana velai dar prisidejo keleta knygu, kad aiskiau skirtusi nuo reformatoriu.
antras dalykas, krikscioniu samprata apie Jezu ir tikejimo ispazinimai nesikeite, nesipainiok, jie tik buvo savo laiku sistemiskai isdelioti, t.y. patvirtinama tai kas jau visada buvo zinoma, tik nesurasyta. kaip ir kanonas, kuris visada buvo zinomas, tik oficialiai neisreikstas - na zinoma, kataliku baznycia gana velai dar prisidejo keleta knygu, kad aiskiau skirtusi nuo reformatoriu.
Yasu
Sigis_ bažnyčios mokymas kinta, bet pati Bažnyčia ir jos pamatas, esminės doktrinos negali kisti.Juk Bažnyčia neina iš vien su pasaulio, ji prie jo nesitaiko.O perfrazuoti taip kaip mums patinka teksto taip pat negalima.
Sigis_
xerai, nu taip - doktrinos kinta, apie tai ir sakau - buvo nerašytos, vėliau jas išgrynino ir užrašė. Ar pridarė klaidų grynindami? neduok Dieve!
Aš tik citavau RKB pagrindinį dokumentą - KBK, kuris yra visiems lengvai prieinamas ir suprantamas skaitantiesiems. Ne aš nusprendžiau, jog skaistykla yra, aš tik ją aiškinu. Klauskite tų, kurie apie tai geriau išmano.
xeras rašė, cituoju:
"Sigi, ar tavo pacituota eilute naturaliai kalba apie skaistykla? tai yra ar is jos tikrai galima numanyti apie skaistikla? man problema, nes tekstas niekaip nekalba apie tai, nebent tik 'iskaitant' reiksme i teksta. tai jau nera geras skaitymas ir tai nera nuosirdus noras skaityti ir suprasti, tai jau darimas su tekstu ir jo autoriumi ka tik nori, tik ne tai ka jis kalba".
Na, čia gaunas kažkas panašaus kaip kad žydelių kabaloj... nu negerai, ma tas irgi nepatink, kas man galėtų tai išaiškint? Kol kas nesutikau žmogaus, katras taip viską išdėliotų ir paaiškintų, jog neliktų ir man pačiam abejonių dėl tos skaistyklos. Aš asmeniškai optimistiškai manau, jog keliausiu tiesiai į dangų, po savo mirties, tačiau dar nesiruošiu to patirt, pradžioje šioje žemelėje dar noriu pagyvent, taip maždaug metelių ~120, ne mažiau

Aš tik citavau RKB pagrindinį dokumentą - KBK, kuris yra visiems lengvai prieinamas ir suprantamas skaitantiesiems. Ne aš nusprendžiau, jog skaistykla yra, aš tik ją aiškinu. Klauskite tų, kurie apie tai geriau išmano.
xeras rašė, cituoju:
"Sigi, ar tavo pacituota eilute naturaliai kalba apie skaistykla? tai yra ar is jos tikrai galima numanyti apie skaistikla? man problema, nes tekstas niekaip nekalba apie tai, nebent tik 'iskaitant' reiksme i teksta. tai jau nera geras skaitymas ir tai nera nuosirdus noras skaityti ir suprasti, tai jau darimas su tekstu ir jo autoriumi ka tik nori, tik ne tai ka jis kalba".
Na, čia gaunas kažkas panašaus kaip kad žydelių kabaloj... nu negerai, ma tas irgi nepatink, kas man galėtų tai išaiškint? Kol kas nesutikau žmogaus, katras taip viską išdėliotų ir paaiškintų, jog neliktų ir man pačiam abejonių dėl tos skaistyklos. Aš asmeniškai optimistiškai manau, jog keliausiu tiesiai į dangų, po savo mirties, tačiau dar nesiruošiu to patirt, pradžioje šioje žemelėje dar noriu pagyvent, taip maždaug metelių ~120, ne mažiau

Forumas uždarytas!
© Lietuvos krikščionių studentų bendrija | Kontaktai: info@lksb.lt