Ar žmogus yra kaltas dėl savo netikėjimo?

Sigis,o kaip tada dėl šių eilučių:
,,jo sprendimai ir niekas kitas už tai neatsakys, o tik pats žmogus. "
ir :
,,bet nesuprastų,
kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista"
Įsigilinkim į žodžių prasmę gramatiškai:yra paslėpta-kad neatsiverstų,kad nebūtų atleista.Kas paslėpė tada ką nuo ko?Mano supratimo, žmogaus širdį nuo tikėjimo.Kaip aš suprantu, įtikėti buvo leista vieniems,o kitiems nebuvo.Juk parašyta, Jis kalbėjo žmonėms palyginimais, kad nesuprastų,o toliau paaiškinama ,o jiems (apaštalams), skyrium viską paaiškindavo.
Taigi, aš niekaip negaliu suprasti Sigi, kaip žmogus gali būti atsakingas, jeigu yra parašyta:kad neatsiverstų ir nebūtų atleista.

Netgi aš pats krikštytas, tokiu būdu vaikystėje įsigijau dviratį
Bet jokių gerų naujienų iš krikščionybės pusės vis tiek negirdėjau.

Niemand, Geroji Naujiena skelbia nuodėmių atleidimą ir Dangaus karalystę.Jeigu jums svarbūs vien materialiniai dalykai, galbūt jūsų širdis jai nėra paruošta,dėl to ir negirdėjote.

Žmogus nėra statiškas, net jei Biblijoje rašoma taip, tarytum žmogus nesikeistų. Dievas mato žmogaus esmę ir ją mato tolygiai tokią pačią nuo pat gimimo iki pat iškeliavimo anapus. Todėl Biblijoje žmogus vaizduojamas tarytumpastatas, kuris jau yra pabaigtas statyti ir toksai stovės (net be kosmetinio remonto) iki nugriovimo-sunykimo. Biblijoje dažnai žmogaus esybė būna suvokiama kitaip, nei mes, žmonės, suvokiame save patį, savastį. Todėl dažnai gaunasi lyg ir prieštara tam, ką mes matome, girdime, ragaujame, liečiame, uostome... juk net apdovanotasis įvairiomis dovanomis Dievo vyras apaštalas Paulius rašo: "Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas" (1Kor.13,12).

Mes dabar turime vienokį pažinimą ir tą dažnai vadiname tikruoju pažinimu, o Dievas turi kitokį pažinimą ir tai yra tikrasis pažinimas. Mes, žmonės, esame atsakingi už savo veiksmus tiek, kiek tą suvokiame žmogiškuoju suvokimu. Negalime ką nors kaltint dėl savo pačių veiksmų bei apsisprendimų, nes turime ir naudojame Dievo mums suteiktą laisvą valią. O dėl tų slėpinių, tai tik ačiū Dievui, kad ne viską regime, kad ne viską girdime!

P.S. pasikeičiau sapyvardį iš Sigis_ į Sigi_s (mano pilnas vardas Sigitas, tad Sigi_s tikslesnis).

Pažvelkime kiekvienas į savo nugyventą gyvenimą - ir atidžiai!

Mano gyvenime buvo nemažai kartų, kai girdėjau skelbiant Evangeliją, bet mano širdis buvo it ledas ir tie žodžiai many negalėjo įsišaknyti (sėkla ant kelio). Buvo momentas, kai visa Lietuva sujudo ir atsirado nauja krikščioniška atšaka - Tikėjimo, Meilės žodis ir aš girdėjau jų liudijimus, net kartą rengiausi į jų organizuojamą kelionę į Klaipėdos bažnyčią (tąsyk gyvenau Jurbarke ir ketinau elementariai pasinaudoti jų nemokama kelione iki Tėviškės), bet buvau tarsi akmenuota vieta - grūdas lyg ir sudygo, bet greit išdžiūvo...
Galiausiai atėjo palankus metas ir sėkla vėl buvo sėjama ir ji many įsišaknyjo, išaugino lapus ir pražydo ir duoda derlių (optimistas ).

Taip kiekvieno žmogaus gyvenime yra etapai. Yra laikas, kai tu neišgirsti, net jei Geroji Naujiena skelbiama su ruporu nuo namo stogo ir būna laikas, kai nepamatai net Dievo stebuklų savo gyvenime, tačiau galiausiai ateina laikas, kai tavo širdies ledas ištirpsta, akmuo ridinėjamas sutrupa ir tenais pasėta sėkla atėjus metui duoda derlių.

Daugiau nieko aš pasakyt negaliu, matomai man daugiau ir neduota suprast

Matau, broli Sigi_s, kad ir tu apie tai nieko neišmanai.Nes eilinį kartą neatsakei į klausimą ir nepaaiškinai tų žodžių, o šitie netgi yra prieš tave patį:
,,O dėl tų slėpinių, tai tik ačiū Dievui, kad ne viską regime, kad ne viską girdime! "

mano žodžiai:
"O dėl tų slėpinių, tai tik ačiū Dievui, kad ne viską regime, kad ne viską girdime!" turi savo kontekstą ir tai nėra kokia tai priešprieša, tik nukrypimas nuo Evangelizacijos temos. Tiesiog tai yra apie kai ką kitką...

Yasu rašė. cituoju:
"...viskas labai sudėtinga, čia ir atsiskleidžia tas dieviškasis planas, kuris mano protui yra neišaiškinamas, dėl to ir klausiu, ne kad užduočiau gudrų klausimą, bet kad pats galėčiau bent kiek rasti atsakymą, manau, yra perėjusių šį laikotarpį, kai negali paaiškinti ir suvokti daug dalykų."
Yasu, atleisk, šito ankščiau kažkodėl neperskaičiau. Jei būčiau tai radęs pirm visų savo pasisakymų, ko gero net nebūčiau pradėjęs savo atsakymo. Aš tikrai nesu tas, apie ką tu čia rašei.

Sigi_s negi tu nesi perėjęs laikotarpio, kai tau kyla daug klausimų ir tu daug ko nesupranti?Ar tai pastovus laikotarpis?Kai tau atrodo, jog tai prieštarauja bažnyčios mokslui ir nusistačiusioms normoms?

Su klausimais yra panašiai kaip su ėjimu į mišką - kuo giliau miške, tuo daugiau medžių... klausimai vieni atsakomi, kyla kiti klausimai. Kai žmogus gyveni su Dievu, tai nebijai dėl tų klausimų, nes jie vis tiek bus atsakyti - tą patiri. Kai žmogus plaukioja tik vandens paviršiuje, jam atrodo kad jūroje žuvų kaip ir nėra, nes jų nesimato, bet pakanka panerti gilyn, tuomet pamatai ne tik žuvis, bet ir visą jūros fauną bei florą.

Gyvenimui bėgant (o jis iš tiesų bėga!) tampi pastovesnis žmogus ir jei leidi Dievo Dvasiai gyventi tavyje, o Jėzų Kristų padstatai į savo gyvenimo centrą (kristocentriškumas), Dievas pamažu atskleidžia įvairių dalykų, duoda ne vien pieno, bet ir kietesnio maisto, kurį reikia sukramtyti, o tai užtrunka, tačiau jei tu įveiki tą maistą, Dievas galiausiai duoda ir deserto
Desertu vadinu įvairius potyrius, vizijas, dovanas, išgyvenimus ir atsakymus į rūpimiausius klausimus. Būna, kai atskleidžia bent trumpam tai, kas yra slėpinyje. Tokie dalykai leidžia tobulėti, augti.

Aš čia dabar rašau ne į temą, bet man norisi pakalbėti ir apie tai, jog iš tiesų kartais geriau nežinoti tikrosios priežasties, kad ir to:

>>> "jo sprendimai ir niekas kitas už tai neatsakys, o tik pats žmogus. "
ir :
"bet nesuprastų,
kad neatsiverstų ir nebūtų jiems atleista" <<<