Ar žmogus yra kaltas dėl savo netikėjimo?

Negaliu, Broli Sigitai, nesutikti

Predestinacija <- lygtais taip yra tas vadinama, kai aiškina Jėzaus pasakymą - daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų, ane? Į tą įeina ir tas kurtumas-aklumas Dievo Gerąjai Naujienai. Tačiau ar tai neprieštarauja tam laisvos valios dalykui?

Kai studijavau KUPF bakalaure, man labai patiko egzistencialistinė filosofijos šaka. mano požiūriu tai yra optimisto kelias - visad yra pasirinkimas! Bet įsižiūrėjus atidžiau - vėlgi grįžtama prie to nulemtumo - Dievo planas mums nežinomas, tačiau jis vyksta, pildosi tobulai. Kai žmogus netiki Dievu, ar net apskritai netiki tuo transcendentiniu anapusiniu pasauliu, viską regi kitomis akimis - ten genų nulemtumas, pvz: alkoholiko vaikas turi konkretų procentą ankščiau ar vėliau tapt alkoholiku, tie visokie genų mutavimosi persidavimai iš kartos į kartą... ne vienam materialistui dažnai išsprūsta žodis lemtis.

Ar žmogus kaltas dėl to, jog jam taip o ne kitaip skirta iš Dievo? žinoma, kad ne! Ar žmogus kaltas, jog to nesuvokia? iš dalies Ar žmogus kaltas, jog neieško Dievo?

Dar noriu parašyt tai, jog niekad ankščiau apie tai negalvojau - ar žmogus yra kaltas dėl savo netikėjimo? Niekad ankščiau ties tuo nesustodavau. Man visad tai atrodė nu vienareikšmiškai taip - kaltas. Kol nepasigilini, atrodo taip ir yra, o kai sustoji ir pasiknaisioji, randi įdomių niuansų, variantų...

Grynai žmogiškoje plotmėje -taip, kaltas, bet o kaip iš tos dieviškosios prizmės? gal kas kitas turi kokių nors minčių šiuo klausimu?

Tai visgi Sigi_s grįžti prie šito klausimo

Įsivaizduokit, kad žmogus yra sudėtas procentais. Taip sakant yra taip:
Tarkim 50% iš Dievo ir 50% iš to kurį vadina velniu. Žmogų kuria Dievas, bet taip sakant užsako kai kuriuos polinkius, ligas, išvaizdą, įvairius niuansus, tas kurį vadina velniu. Sakykim žmogus turėjo būti 100% iš Dievo, bet ateina tas ir sako, kad jo protėvis koks nors buvo nekrikštytas ir 5% nuo žmogaus nukrenta jam, tai yra jis jau galės žmogui sugalvot ką nors tokio, tarkim širdies ydą. Kitas protėvis "užstatė" jo senelį ne santuokoj, vėl nuo vargšo žmogeliuko nukris keli procentai ne į Dievo pusę ir tas galės žmogui sugalvot dar ką nors, tarkim kerštingą charakterį. Jo senelis gimęs deja nesantuokoj ir savo tėvų nuodėmės pasekoje taip pat turėjęs mažiau procentų iš Dievo ir atitinkamai didesnį polinkį į blogį, gyvenęs ne itin dorą gyvenimą taip pat sumažino savo vaikų procentinį santykį tarp Dievo ir to kurį vadina velniu. Tie atitinkamai buvo dar mažiau linkę į gėrį ir galų gale mūsų įsivaizduojamas žmogus gimė tik su 50% to ką Dievas galėjo jam duoti. Patikėkit manim prieš tau gimstant prieš Dievui tave padarant visada ateina tas ir primena visus žmogaus protėvius nuo adomo laikų, kas ką padarė ir nesigailėjo arba gailėjosi nepakankamai, kas ką pavogė ar kas kam sprandą nusuko ir visa šita protėvių nuodėmių suma deja krinta ant žmogaus ir jis gimsta alkoholikų šeimoje pats turėdamas polinkį į alkoholizmą ir deja kas yra blogiau su Velnio "Instaliuotu" į kietajį diską t.y. smegenis netikėjimu, nors taip galėjo ir nebūti. Taigi, tai buvo ne jo kaltė, kad gimė netikinčiu, bet deja dėl savo tolesnio sąmoningo gyvenimo savo girtuoklysčių, paleistuvysčių,viso kito, taip pat ir tolesnio netikėjimo jis jau bus kaltas pats. Bet be abejo gali atsitikt ir atvirkštinis variantas kai žmogus visą gyvenimą netikėjęs galų gale išgirs Dievo balsą per apaštalus, dievo žodžio skleidėjus ir atsivers. Todėl ir yra taip, kad pašaukti yra visi, o išrinkti ne visi, nes turėdamas mažai ką iš Dievo žmogus nelabai į jį ir linksta.

Tiesiog puikiai! Be komentaru, o tiksliau - ACIU!

Yasu: jei pastebėjai, toje ištraukoje sakoma "o PAŠALINIAMS viskas sakoma palyginimais". Jei anksciau niekada nenagrinejai temos apie isrinkima, tai siulyciau atmetus visokias isankstines nuostatas ir mokymus pereiti tas eilutes ir Dievas teapšviečia. Juk,bukim saziningi, tikra mums yra tik tai, ka asmeniskai istiriame ir uztvirtiname sau Raštu. Juk musu diskusiju pagrindas turetu buti sutrauktas principe "ka sako Dievo zodis". Tad "iskaskime" tuos lobius
2 Tesalonikieciams 2:13 Mes jaučiame pareigą visada dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti BROLIAI, kad Dievas jus NUO PRADŽIOS išsirinko išgelbėjimui per Dvasios pašventinimą ir tiesos tikėjimą,
2:14 kuriam Jis PAŠAUKĖ jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus šlovę.

O kas tie pašaliniai, paprasti gi žmonės, tai kodėl, nuo jų turėjo būti paslėpti BABYboy?

Pašaliniai yra tie "prijaučiantys", kurie per bažnytinius atlaidus didžiosiose procesijose eina iš paskos, ar bent šalimais, nieko nesuvokdami eina, nes nėra prieš Dievą, kurį numano visgi egzistuojant, tačiau gyventi Dievo žodžiu jiems nepatogu, nepriimtina. Lygiai taip pat, kaip šiais laikais prijaučiantys keliauja į visokius atlaidus, taip ir tuomet keliaudavo paskui Jėzų. Jie nenorėjo pripažint jo kaip Dievo Mesijo, bet norėjo pavalgyti padaugintos duonos, norėjo atsigert vynu paversto vandens, norėjo pasveikt iš savo ligų, norėjo būti šalia ir matyti jo daromus darbus. Tai druzgani žmonės, kurie nei ateistai, nei tikintys - plaukia pasroviui, kaip šiukšlės.

Asmeniškai aš manau, jog kiekvieno žmogaus gyvenime būna tas laikotarpis, kai būni nei karštas nei šaltas, nei tinkintis, nei prieštaraujantis, tiesiog taip patogu, priimtinas toks pasyvus buvimas šalia. Ir kiekvienas yra kviečiamas iš to drungnumo, pasyvumo, patapt karštu Jėzaus Kristaus sekėju, gyvent ir vykdyti Dievo žodį, o ne vien klausytis.

Yasu, tai Dievo suverenios valios (nuo nieko nepriklausomos) pasireiskimas. Taip pat kaip Dievas išsirinko žydus. Galetume sakyt, kodėl ne lietuvius ar gruzinus.. taciau Dievas neprivalės aiškintis dėl to niekam. Kai kurie dalykai nėra aiškinami biblijoje, jiems paaiškinimas "TODĖL KAD DIEVAS TAIP PANORĖJO" ir tikinciam to turetu pakakti, nes jis pazino neklystanti, visagali ir visame kame tobula Dieva.
Man geriausiai ši tema atsiskleidžia cia:
Rom 9:18 Vadinasi, ko Jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina.
9:19 Gal man pasakysi: "O už ką tada Jis kaltina? Kas gi galėtų atsispirti Jo valiai?"
9:20 Ak, žmogau! Kas gi, tiesą sakant, tu toks esi, kad drįsti prieštarauti Dievui? Argi dirbinys klausia meistro: "Kodėl mane tokį padarei?" (ir toliau einanciose eilutese).
O mazdaug taip tai išsipildo:
Rom 11:4 O kaip skamba Dievo atsakymas? "Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį".
11:5 Ir dabartiniu metu yra malonės IŠRINKTAS likutis.
11:6 Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.
11:7 Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktoji dalis. Kiti buvo apakinti,
11:8 kaip parašyta: "Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos".
O Dievo tikslai vyksta ir vyks, ir niekas nesutrukdys. Iliusracija tam: Apreiškimo 17:8, 17 (pranašystė, kaip antihristas igaus valdzia).