Ar žmogus yra kaltas dėl savo netikėjimo?

Klausyk Audryla,gal tu geriau patylėk,pasilaikyk sau, tą pačio turimą "anapus ribų" informacija...

Audryla, dabar rašai, kad žmogus yra valdomas, priklausomas ir neįsivaizduojamas be savo aistrų ir jausmų, kuriems jis paklūsta.
O prieš tai rašei: Ar tai jo kaltė ? aišku ne. Bet jei jis užauga ir turi kokių nors intymių santykių su kitu homoseksualu tai kaltė yra jau tik jo
Aš niekaip nesuprantu, ta kur čia jo kaltė, kad jis pasiduoda savo jausmams, o ką jam daryti?Aš nesuprantu, šitos gamtos klaidos, kai kalbama apie homoseksualus, bet jų negaliu smerkti, argi jie nėra savo jausmų aukos, aistrų vergai, nemanau, kad tu nutuoki kiek reiškia išsižadėti savo potraukių ir aistrų, kad taip lengvai svaidaisi kaltinimais.

Na, kadangi tema jau išsiplėtė, aš noriu šį bei tą pasidalinti. pradėsiu nuo to, kodėl esu katalikas? kataliku būti yra paprasta, nes viskas surašyta knygose, tereikia jas kartkartėmis paskaityti ir sudalyvauti kokiose nors rekolekcijose, susitaikinimo pamaldose ir neapleist šventųjų Mišių - viskas sudėliota į savo lentynas, viskas pagrįsta logika, o ten, kur logikos nepakanka, savo svarų žodį taria popiežius ir viskas tvarkoje. Tačiau yra daugybė dalykų, kurie man nepatinka pas katalikus, kurie man neleidžia ramiai gyventi ir sekti Jėzumi kristumi. Tuos dalykus aš iškeliu šiame ar kituose forumuose diskusijai ir žiūriu ką žmonės rašo, ką apie tą patį pasisako kiti krikščionys ar ne krikščionys, nesvarbu. Svarbiausia yra tai, jog per diskusijas aš tiriu save - kaip reaguoju, kas many kaitina kraują ir kodėl?
Gyvenime teko patirt ir šilto ir šalto, buvau ir pas radikaliuosius protestantus ir pas tradicinius ledinius evangelikus. Pastebėjau vieną paradoksą - ko žmogus labiausiai bijo, kas pas žmogų yra labiausiai pažeidžiama, tą jis aršiausiai gina! (aš irgi ne išimtis).
Praėjusį savaitgalį buvau kaune ir kalbėjausi su vienu vienuoliu, dvasios tėvu iš Vokietijos. jis jau daug metų Lietuvoje, tad šnekėjomės be vertėjo. Ir kaip tik buvo išvakarės katalikų Švenčiausios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos (Aušros vartų koplyčios atlaidai). Kalbėjaus būtent apie mariją, kad man nepatinka, jog katalikai ją vadina tarpininke, švenčiausiąja, kt titulai. O jis man atsakė, jog jis taip pat prieš tai ir jog RKB mokyme iš tiesų to nėra, čia tik Lietuvoje taip. Man buvo be galo džiugu, iš to džiaugsmo pašokau ir apkabinau jį!

Aš pats nuspresiu kada man yra geriau tylėt kada ne, o dėl anapusinės informacijos, tai gal daugiau nieko ir nerašysiu, nes nelabai žinau kam to reikia. Neprisimenu, žmonijos istorijoje nei vieno atvejo, kad kas nors būtų iškart patikėjęs kokiu pranašu ar mokslininku. Aš jokiu būdu nesilyginu nei su tais, nei kitais ir, kad nebūčiau pavadintas netikru pranašu kurių daug turi atsirast paskutinėmis dienomis tai apie informaciją tavo pavadintą iš už "anapus ribų" daugiau gal ir neberašysiu.

Kiekvienas žinos tiek kiek yra vertas. Pasistengsi, sugebėsi ir žinosi.

P.S. Aš bent jau savo pašaukimą žinau. Tikrai ne visi gali tuo pasigirt.

"Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam – įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą. Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka." (1Kor.12,7-11)

Yasu. Su žmonėmis deja nėra taip kaip su gyvūnais. Žmogui Dievas davė laisvą valią, pasirinkimo laisvę. Daugybė šventūjų melsdavosi ir prašydavo dievo, kad jis iš jų atimtų laisvą valią, jie nenorėdavo būt priklausomi nuo savo aistrų ir troškimų, bet Dievas nei vienam tos malonės nesuteikė.
Gyvūnas neturi laisvos valios, jam ji neduota. Liūtas gali paleistuvaut ir žudyt kiek tik nori ir jeigu staiga gyvūnai būtų pradėti imti i dangų tai jis ten ir patektų, nes laisvos valios jis neturėjo, vadovavosi savo dauginimosi ir žudymo instinktais. O tarkim žmogus gimęs su žudymo instinktais jau turi laisvą valią, žino, kad tai yra blogis ir turi galimybę rinktis daryt tą blogį ar ne. Liūtas jeigu tave sudraskytų tai net nepagalvotų, kad tai kokia nors nuodėmė, jam tas pats, jį taip užprogramavo, jis taip ir veikia, ir neturi galimybės veikt kitaip. O žmogus, kad ir didžiausiom ir baisiausiom piktadarybėm buvo užprogramuotas visada turi galimybę to nedaryt. Jeigu kažką traukia prie žudynių, ką toks žmogus turėtų daryt ? jis gi yra kaip tu rašei savo jausmų auka ir aistrų vergas. Ką jam daryt eit ir tenkint savo pasimesinėjimo instinktus ar atsiduoti Dievui ir maldai prašant, kad tokie geiduliai bųtų numaldyti. Su homoseksualizmu yra lygiai tas pats. Kol kas bažnyčia neleidžia homoseksualių santuokų ir nemanau, kad artimiausiu metu leis, vadinasi homoseksualūs santykiai tarp partnerių taip ir liks nuodėme, ir deja homoseksualaus žmogaus laukia sunkus kelias į išganymą, nes jokio partenio gyvenime jis negalės turėt, jei nenorės gyventi nuodemėje. Tai liečia ne tik homoseksualius, bet ir bet kokius heteroseksualius nevedybinius santykius. Neturi žmonos reiškia negali turėt jokių intymių santykių, jeigu jų turi tai yra tavo laisva valia, bet deja ir nuodėmė taip pat.
Toliau:
Pacituosiu - "nemanau, kad tu nutuoki kiek reiškia išsižadėti savo potraukių ir aistrų, kad taip lengvai svaidaisi kaltinimais."
Ar aš nenutuokiu ? na pagalvokim ar tikrai ne ? Žmonos aš neturiu ir turbūt neturėsiu, šeimyninis gyvenimas man nerūpi nei kiek, ir deja aš jau taip sutvertas, kad tokie santykiai man našta. Šeima reikia rūpintis, daug vargo ir t.t. "Nedaaugau" taip sakant. Bet seksualiniai potraukiai niekur nedingo ir išvis nemanau, kad kada nors jie dings, taigi man nei kiek nelengviau negu bet kokiam homoseksualui kuriam yra skirtas toks "ižbandymas",teks visą laiką taip ir kovot su įvairiom mintim. "Taip lengvai svaidaisi kaltinimais" Tu Yasu man priskiri veiksmus kurių aš nedariau. Ne man ką nors kaltinti. Ne mano čia darbas. Jeigu mano pasisakymuose ir buvo kur nors parašyta, kad žmogus bus kaltas vienokiais ar kitokiais savo veiksmais tai tik tada kada noudėmingai elgsis pavyzdžiuose nurodytom aplinkybėm. Niekur neapkaltinau nei vieno homoseksualisto niekuo. Ir apskritai būti homoseksualiu nėra jokia nuodėmė. Pabrėžiu būti. Būtent tik būti ir nesiimti jokių veiksmų. jei esi toks, nu ir būk. Vat jeigu žmogus imsis veiksmų ir užsiims tuo su partneriu, vat tada ir bus nuodėmė. O jei ne tai būk tu nors ir viso pasaulio seksualumo formos kartu sudėjus, nenusidėjai nevedybinias santykiais, neleidai savo aistroms valdyt savęs, būsi išganytas taip sakant "aukštesniu laipsniu" negu tie kurie nepatiria tokių išbandymų. Gi parašyta - Nugalėtojui aš uždėsiu pergalės vainiką. O nugalėt kažką tenka visiems. Kas labiau su aistrom kovoja, kas su būdo bruožais, ir teks kovot su tuo kiekvienam per visą žemišką gyvenimą.

Sigi gal žinai ką nors apie tokį dalyką kurį bažnyčia taip sakant neseniai "atrado" ar greičiau prisiminė, tai vadinama INUPTI ar INUPTUS, tai lyg ir tokia pašaukimo forma kada žmogus renkasi būti salyginai vienas t.y. neturi šeimos, bet ir į kunigus nepretenduoja ir į vienuolyną taip pat nestoja ?

Audryla,Raštas jau užbaigtas,Dievas Kristuje viską jau atliko...aišku,kils melagingi pranašai,Antikristas,sukils visame jėgų žydėjime Šėtonas,-ir tą mes žinom iš Rašto.Raštas,-geriausias Pranašas,ir tas Pranašas,tai pats Kristus!Aš laikausi tik Kristaus,ir man svarbu pažinti tik Jį,ir laikytis tik Jo,nes Jame viskas laikosi ir Jis viską išlaiko...Dievas nori,kad Jo tauta pažintų Jo Sūnų visoje Jo pilnatvėje,nes ateina sunkūs laikai,ir tie,kas neįsišaknyjęs Kristuje,-neištovės išbandymų metu...
Mums nereikia daug gilintis,kas ten yra "anapus sienos",bet gilintis į patį Kristų,kuris mus ir perneš saugiai per visus išbandymus į už "anapus sienos",ir tada pamatysime,kaip ten yra iš tikrųjų...

Niekas ir nesiginčija apie Biblijos pilnumą. Elementariai sakoma, jog ten ne viskas yra užrašyta. Na ne viskas hagiografams pasirodė esant reikalinga, juk jau citavau Evangelijos pagal Joną paskutines eilutes, kur aiškiai parašyta, jog ne viskas yra surašyta. Pasak Audrylos, Biblijoje yra tik tai, kas reikalinga žmogui išganyti.

A, dėl gyvenimo vienam - žinau šitos duonos skonį. Pats esu išsiskyręs nuo 1995 metų rudens ir per tą laiką teko daug gundymų patirti, tačiau kai kovoji, tai ir Dievas padeda, kaip sako rusai: "бережённого Бог бережёт" - besisaugantį ir Dievas saugo! pats savo gyvenime vadovaujuosi apaštalo Pauliaus pamokymu:
"Likai be žmonos? Neieškok žmonos."(1Kor.7,27b)

Dėl pašaukimo formos gyventi vienam, kažką girdėjau, kažką skaičiau... kartą dalyvavau tokiame savaitės trukimo seminare apie krikščionio pašaukimą. ten kalbėjo apie kelis pašaukimus: bendražmogišką, bendakrikščionišką, šeimos, vienuolinį, kunigo ir pasaulietišką pasišventusio gyvenimą, kur žmogus pasišvenčia vienas gyventi visą gyvenimą, bet ne vienuolyne ir be šventimų, tiesiog kaip ankstyvieji dykumos tėvai atsiskyrėliai.

Audryla dabar šiek tiek aiškiau jau