Ar žmogus yra kaltas dėl savo netikėjimo?

Broli Yasu, jei tau aiškiau, tai gal pasidalink kas aiškiau, ką supratai?

Aiškiau pasidarė Audrylos pozicija, apskritai,tai yra gana sudėtinga tema.
Juk kaip yra sakoma: visa esame gavę iš Dievo rankų-skausmą, nelaimę, kančias ir džiaugsmus.Argi taip pat nesame gavę ir netikėjimo? ir atsivertimo? nuodėmės ir atleidimo?
Tada aš vėl kai ko nesuprantu, jeigu žmonės sako:dėkok Dievui už skausmus ir nelaimes, kai nori paguosti ir t.t. Tai aš turiu būti dėkingas ir už nuodėmę?
Tikriausiai yra taip, kad visa tai, kas ateina iš Dievo-skausmas, nelaimės, nuodėmės- yra perkeičiama kažkokiu būdu/kažkuriuo metu į tai, kas yra gera.Dėl to, manau, yra logiška, sakyti ,kad tai kas ateina iš Dievo yra gera, nesvarbu, jog pirma, mūsų žmogiškam kūnu ir protui suvokti yra sunku.Taigi, galbūt ir netikėjimas turi kažkokį ryšį? O gal netikėjimas ateina iš piktojo?Bet jei visa ateina iš Dievo, negi tas visa turi ribas, jei visa ateina, tai į tai įeina ir piktojo gundymas? Štai žvelgiant, į Jobo pavyzdį, Jobas irgi buvo gundomas, nes Dievas su piktuoju susitarė, kad anas išbandytų tą.

Seip atsakymas paprastas: "TAIP ZMOGUS KALTAS DEL SAVO NETIKEJIMO".
Sis klausimas panasus i klausima del zmogaus nuodemingumo. Juk gimstame i pasauli nuodemingi del nuodemes Adomo, o ne nuo pirmos savos nuodemes tampame nuodemingi.. Bet Dievo malones deka, Dievas apsviecia ir atgimdo nuo pasaulio sukurimo numatytuosius ir uzantspaudaves Sv Dvasia patalpina juos Kristuje, vieninteliame teisiame ir numyletame Sunuje. Del sios vienybes su Dievu, zmones eis i dangu. Del to nebelieka slegio del netobulo evangelijos paskelbimo ar dar kokiu pastangu pridejimo prie nuostabios Dievo malones. Tada is tikruju viska gyvenime gali priimti kaip Dievo plana Tau asmeniskai; tada is tikruju viltys sudedamos i Visagali Dieva visa valdanti, visagali veikianti taip kaip Jis pats nusprendzia savo galinga jega; tada is tikruju Jam visa slove uz viska; tada is is tikruju "is Jo per Ji ir Jam yra visa". Apie toki ir naprepiamai didesni Dieva liudija Jo Zodis. Kalbu tai nes aplink pilna stabu sventyklu ir skelbiami ishsigalvoti stabai o ne Visagalis...
Ateik Viespatie Jezau!

Šitoje tavo kalboje vieni prieštaravimai pačiam sau.Nėra logikos.

Cia tik perteikiau biblijine perspektyva kokia matau ir tikiu, kur po kiekvieno teiginio galeto eiti nuorodos. Yasu, kai eina kalba apie pati Kureja ir jo valia, logikos ribos istirpsta, nes daug dalyku negali nei apreprti, nei pasverti nei sulyginti. O ir tai ka siai dienai laikai labai logiskais dalykais, kazin ar sueis galai ryt..
Stai tau logikos pavizdys: Vienas vilnietis, pasake kad visi vilniaus gyventojai melagiai, jei jie melagiai, tai ir jis melagis, jei jis melagis tai nemelagiai, jei nemelagiai tai ir jis nemelagis, jei nemelagis, tai sako tiesa kad melagiai.. ir suk suk rateli, suk i viena puse
Jei sutrumpintai: zmogus gimsta i pasauli su igimtu nuodemingumu ir del savo nuodemingumo eina i pragara. Dievas is savo malones, pasisaukia savo isrinktuosius ir uzantspauduoja Sventaja Dvasia isgelbejimui. Visi uzantspauduotieji bus prikelti ir gyvens naujoje zemeje su Dievu amzinai. O pasaliniai yra tik pasaliniai, taip jie ir vadinami, jie tiesiog zus savo nuodemese..

Aš, bent jau šiuo metu, mąstau kitaip.Nematau jokio nuodėmingumo savo prigimtyje, žmonėms tai patiko ir buvo patogu priskirti visokį nuodėmingumą.Taip,gyvenimas yra nuodėmingas.Juk kiekvienas esame gimęs iš meilės, tai kas čia gali būti nuodėmingo? Prigimtinė nuodėmė? Galbūt, bet ir tai man nelabai.Dievas yra Meilė, tai jeigu Jis Meilė, tada Jis visa pripildantis, nieko nelieka neužpildyto.Dievas yra Meilė-begalybė.Ar begalybė turi ribas ir pabaigą? Viskas vyksta pagal Dievo valią ir planą, gimiau Dievo valia, tai ir jau Jo meilės pašventintas.Jūs čia kalbate apie nuodėmes ir visokias kaltes, tuo parodydami, kad netikite Jo visiška bekrašte meile-kokius sukūrė žmones tokie ir esame ir gimstame taip kaip esame sutverti gimti ir su nuodėmėmis mums duotomis.Žmogui reikia tos nuodėmės sąvokos, Dievui jos nėra.Dievas yra Meilė.To ir linkiu šv.Kalėdų belaukiant prisiminti ir apmąstyti-visa aprėpiančią, niekad nesibaigiančią Viešpaties Dievo Meilę.

Taip, broli Yasu, Dievo meilė viršija Dievo teisingumą ir viršija Dievo gailestingumą. Dievo meilė yra tokia gili, didi ir galinga ir besąlygiška, kad žmogui tai sunku suvokti! O žmogus taip nori to Dievo keršto

Broli Yasu, džiugu girdėti, kad pamatei Dievo meilės didybę, bet norėčiau pabrėžti jog neapribotum Dievo viena iš jo sąvybių. Dievas nėra vien Meilė, Jis taip pat yra Šviesa, Gyvybė, ir Jis yra Šventas. Dievas būdamas gyvybė, nekenčia mirties, nes Ji yra visapusiškai priešinga Jam, Kaip tamsa yra priešinga šviesai, ir šventumas, nuodėmei. Nuodėmės pasekmė - mirtis. Mirtis yra gyvybės priešingybė. Šėtonas per žmogaus nuopuolį įnešė į jį mirtį. Dėl pirmosios nuodėmės visi žmonės yra pasmerkti mirčiai. Čia pasireiškia Dievo malonė, kaip Jo meilės išraiška, ir Jis sumoka mirties kainą savo Sūnumi. Jėzus Kristus jau atliko bausmę, ir kiekvienas žmogus, kuris susitapatina su Kristumi jo mirtyje per krikštą tampa mirusiu su Kristumi ant kryžiaus. Jo malonė toliau pasireiškia tuo, jog atpirktam žmogui Jis ir vėl suteikia galimybę valgyti nuo gyvybės medžio - Kristus (Paskutinis Adomas) tampa gyvybę teikiančia Dvasia. Čia matome Dievo tikslo žmogui išsipildymą. Gyvybės medis vėl tampa prieinamas žmogui, ir žmogus gali tapti toks kaip Dievas, Jo gyvybės dalininkas, Jo sąvybių išraiška žemėje. Tikiuosi leisi Viešpačiui apreikšti tau Jo šventumą, Jo absoliutų priešingumą nuodėmei, Jo širdies troškimą. Linkiu ištikimybės keliaujant Dievo pažinimo ir asmeninio bendravimo su Juo keliu.

Sauliau, visgi, negaliu su jumis sutikti.Šv.Augustinas labai nuostabiai samprotavo apie Dievo visišką pripildymą.Reiketų paimti knygą ir pacituoti, bet vaizdas toks lyg Dievas būtų vanduo sklidinai pripildantis stiklinę, visiškai sklidinai, nė menkiausios paklaidos.Brolau, tu sakai, jog Dievas yra Šviesa, Gyvybė ir t.t. taip Jis yra visa ir jame yra visa, taip pat ir mirtis.Tu kaip žmogus suvoki dalykus-blogas ar geras.Gyvybė-gera, mirtis- bloga.Reiškia Dieve yra gyvybė,o mirties jau nėra.O aš kitaip manau, kad Jame yra visa-gyvybė, mirtis ir visa kita.Tik Jame tai yra gera: mirtis tampa gyvybe, visa per jį ir jame yra perkeičiama.Mums, žmonėms, patogu skirstyti dalykus į blogus ir gerus, Dieve tokių nėra, nes Jis yra Absoliutas, Jis yra visiškas Gėris, o tu nori jį apriboti.