Kodėl tikintis žmogus nebesusišneka su ateistu, kaip prakalbėti pasauliui???

Lietuva, kurioje vyskta Lietuvos jaunimo dienos ir kiti panašūs krikščioniški renginiai, bet kai draugui, kuris nieko nenusimano apie tikėjimą, bandoma paaiškinti, kodėl mes tikime, dažnas pasukioja pirštą smilkinio srityje ir šypsodamas nueina, su nuomone - beviltiškas.
Ką daryti, kaip evangelizuoti, kaip atlikti savo krikščionišką pareigą?

Apskritai paėmus mums visiems trūksta tolerancijos-pakantumo. Labai nemokame išklausyti vienas kito, dažniausia elgiamės kaip baliuj kai jau yra išgerta pusė turimo alkoholio - visi šneka, niekam nerūpi ką kitas šneka, svarbu aš pasakiau!

Ir dar... kad ir kaip, kad ir kokia bviltiška situacija bebūtų, krikščionis visad viliasi Dievu, jo visagalybe ir jei atiduodi evangelizaciją pokalbį ir apskritai visą gyvenimą, krikščionis ramus - ne aš kontroliuoju situaciją, o Viešpats Jėzus Kristus! Tad leiskime jam, mūsų Viešpačiui, veikti per mus, mumyse, kartu su mumis

Ir nepergyvenkime, jog kaiptais nepasisekė evangelizuot - nieko, paveskime tai Dievui, jis sutvarkys, svarbiausia atlikime tai, kas yra iš mūsų reikalaujama - būti doriems, kantriems, pakantiems netikintiesiems ir melskimės už juos, kaip kad rašoma Biblijoje

P.S. ir kaip kad parašė occultus - nepirškime garsiai ar kaip ten, savo tikėjimo, savo nuomonės. Žmonės bijo tokių "krikščionių". Kasdieniniame gyvenime verčiau būkime tokie, kokiais norime pasirodyti toje vienadienėje, fragmentinėje evangelizacijoje. Artimiausią žmogų BENT atveskime pas Devą. Po to jau galime ir tolimesnį giminaitį (juk visa Lietuva giminių ir kaimynų kraštas)

Metodai metodais, svarbiausia paties evangelizuotojo nusiteikimas ir nebrukimas po gvoltu to savo tikėjimo. Supranti, kas yra svarbiausia kiekvienoje evangelizacijoje, ar žinai? Kožną kart evangelizuojant svarbiausia yra paties tikinčiojo tikėjimas, ir pasitikėjimas Dievu, o ne savom jėgom, tarsi pats sugebėtum kontroliuoti viską ir visados. Kas nedirba, tas neklysta!

Chiuju occultus arba nei karto nebuvo evangelizacijoje, arba ją vis dar kuria kaip tobulai ją atlikt... rekomenduoju pavyzdžiu imt mormonų evangelizavimą. Tie tai be priekaištų savo šūdą mala.

Aš pats tai esu nemaža kartų susigėdinęs dėl tos evangelizacijos, ir nusprendžiau, jog geriau per prievartą to nedaryt, geriau išlaukt tinkamo momento ir tinkamų žodžių, kai Dievas duoda, nei savo ką tais kurti. Būna tokių akimirkų, kai pats stebiesi - iš kur many tokia iškalba? o būna, kai tenka gėdingai trauktis - viskas nu Dievo Dvasios priklauso - kai esi su ja, viskas eina lengvai, kaip peiliu per sviestą, tarytum savaime!

O man kartais susidaro toks vaizdas, kad tikintis zmogus, vaidina labai jau "pasikelusi": jei tu neskaitai Biblijos, nesidomi religija, tu esi nurasomas, tampa nelygis su tokiu zmogumi kalbeti, nes jis "zemesnio" rango. Ir kiek teko pastebeti, tokiu daugeja, uztat ir nebesusisnekam, nes tikejimas tampa kaip mados reikalas - as tikiu, as esu geresnis (arciau Dievo)

Ir nepergyvenkime, jog kaiptais nepasisekė evangelizuot - nieko, paveskime tai Dievui, jis sutvarkys
Vat šito tai niekad nesupratau
Man tai skamba taip pat kaip: ai pamaliau šūdą, dievulis viską išvalys.

Occultus,

Dievas prašė, kad sav tikėjimą skelbtum , bet neprašė, kad žmogų įtikintum.
Mk 6,11 Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos".
Kur tik skaitai įsakymą skelbti ir liudyti, greta juk niekur neparašyta "įtikink"?
Prisimink Kristų ant Kryžiaus. Vienas iš piktadarių patikėjo Kristumi. Apie kitą nieko neparašyta. Ar Kristus vertė juos patikėti? Ar Jis vertė ir įtikinėjo fariziejus tikėti Juo? Ne, Jis skelbė žodį.

Tad skelbk, o visa kita palik Jam.

Gerbiamoji multimedia (sakyčiau keistas slapyvardis žmogui),
nežinau kokių ten "pasikėlusių" krikščionių sutinki ,bet tikėjimas nėra mados reikalas.
"...jei tu neskaitai Biblijos, nesidomi religija, tu esi nurasomas, tampa nelygis su tokiu zmogumi kalbeti..." nemanau. Pats esu Bibliją daugiau kartų perskaitęs nei bet kokią kitą knygą ar filmą peržiūrėjęs, bet pasikėlęs? Atvirkščiai! Kaip tame posakyje - kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių - klausimų, nežinojimo tik daugiau...
Aš kaip tik va grįžau iš mūsų bendruomenės vyrų grupelės susirinkimo ir ten mes skaitėme NT, vyko diskusijos... man teko skaityti iš 2 Petro laiško 1 sk nuo 12 eilutės iki 21 ir, tiesą sakant, perskaičiau ją tris kart (du kart tyliai ir vieną kart garsiai) ir vis tiek nesupratau...

Paskutinis occultus pasisakymas man priimtinas. Tikrai iš patyrimo galiu pasakyti, jog vien liudijimas gali nuveikti kur kas daugiau, nei gilus teologijos išmanymas ir tobula evangelizacija. Pats esu daug žmonių pavežęs, mat man į darbą tenka važiuot iš Klaipėdos į Vydmantus, kurie yra prie pat Palangos (5km į Kretingos pusę). tai esu daug ką vežęs (ypač sezono metu), buvo, jog net iki Šventosios davežiau, nors man ir su benzinu bei pinigais striuka buvo, tačiau visados meldžiuos, viduj tiriu save - ką sakyti, o ko ne... kadangi esu kuklus kai nereikia, tai buvau net lipdukų krikščioniškų prilipinęs ant vidinės keleivio durų pusės, kad jie kalbėtų už mane

Šio forumo beveik visos temos persmelktos meilės artimui trūkumo, tai ką kalbėti apie netikintį?! jei mes, vienokie ar kitokie krikščionys, viens kitą pjaunam apsižodžiaudami (aš ne išimtis).