LKSB apologetika ir NIKODEMIZMAS

Aš nors mokykloj ir nesimokiau anglų kalbos (aš apskritai mokykloj nesimokiau o tik langus daužiau), bet ką reiškia urban žinau o apie legend'as man nepasakok, ir taip daug jų žinau. Dėstytojų aš ne dievinu. Tarp kitko aš pats ilgą laiką siekiau tapt dėstytoju, bet gavau tik vidurinės mokytojo darba. Aš apie tą Joaną skaičiau senojoje Bažnyčios istorijoje, universitete, 1 kurse ir praktiškai vos ne savavališkai pasiskolinęs tuos A4 lapus mašinėle spauzdintus. Net konspektavausi į sąsiuvinį naktimis. O Bažnyčios istoriją mums dėstė tik 3 kurse, kai man buvo visai nebeįdomu, praktiškai antrą kart tik be tų įdomiausių smulkmenų (tas buvo 1997-1998 mokslo metais). Vikipėdija man ne rodiklis. Namie turiu dvi Bažnyčios istorijos knygas skirtingu metu ir skirtingų leidyklų leistas ir jose nieko nėr apie tą popiežę. O dėstytojai iš esmės kalba tą, ką jiems reikia kalbėti. Vienas profesorius man buvo patikęs, jau amžinątilsį žmogus. Jis psichologijos kelis dalykus dėstė. Turėjo išleidęs kelias psichologijos knygeles specialiai studentams, pagal vieną ar kitą kursą. Tas knygeles pirkdavom arba iš bibliotekos pasiimdavom. O per paskaitas jis skaito, o mes pirštu vedam eilutę po eilutės knygoje. Na, žinoma, tas dalyks greit nusibosdavo, bet egzamino metu jis visiems, kurie nepraleido jo paskaitų, prie pažymio stipriai pridėdavo. Tai iš jo dalykų visad tyurėjau aukštus balus

Abejoja... eik jau, paskaityk ką rašo maldaknygėj prie gerų darbų sielai - abejojančiam patark! Kad liautųsi abejojęs ir pradėtų vykdyt Jėzaus žodžius.

"Aš siekiu mylėti, o ne šventuoju tapti." <- volug tavęs šventumas trukdo mylėt? Kaip tu mylėsi, jei negausi meilės iš Dievo? Iš savęs mylėsi? tai čia - ne krikščionio kelias! O jei nesieksi šventumo, vadinasi nusidėsi ir neatgailausi ir nebūsi malonės stovje, o jei nebūsi santaikoj su Dievu, tai kaip tave pasieks jo gailestingumas ir malonė(čia ir meilė įeina). pagalvok ką rašai, brolau

Būti šventu ir mylėti yra tas pats. Paskaityk Evangeliją pagal Joną, ten apie tai daug rašoma Aš dar neesu šventas, tačiau to siekiu, o tai yra viso gyvenimo kelias. Turiu viltį, jog dar ilgai gyvensiu ir Dievas duos išmokt mylėt.
Abejonės žudo tikėjimą. Jei tu abejoji, pvz. Dievo buvimu, vadinasi netiki. O jei šnekėt apie gerą dėstytoją ir šeip dėstytoją, tai geras ne tas dėstytojas, kuris kalba tiesą, o tas, kuris užveda ant teisingo kelio studentą ir paragina jį dar giliau kapstytis tiesos pažinimo link. Tikras dėstytojas ar mokytojas(pedagogas) tėra tik vedlys ta kryptimi, kur tiesa, tiesos pažinimo link. Man patinka žodis pedagogas, nes senovėje pedagogais buvo vergai, lydintys vaiką į mokyklą. Perkeltine prasme pedagogas tą ir daro - lydi mokinį per žinių pasaulį

Teisingai sako Sigi_s. Pauliaus laiškuose, Kumrano bendruomenėje(1QM 3.2; 4.10-11) žodis ,,šventasis" naudojamas apibūdinti tikinčiuosius (Rom 1:7, 8:27, 12:13, 1Kor 6:1-2). Istorikas Lukas taip pat vartoja žodį ,,šventasis" tikintiesiems įvardyti: Apd 9:13, 32. Didachė (II a.pr) ragina ,,šventuosius" bendrauti su kitais ,,šventaisiais" (Did 4.2), Didachėje taip pat sakoma, kad ateis ta diena, kai mesijas ateis į žemę su visais ,,šventaisiais" debesyse (Did 16.7). 1 Klemento laiškas (apie II a.pr.)tikinčiuosius taip pat vadina ,,šventaisiais": 1 Klem 46.2, 56.1. Ir t.t. Visi tikintieji, anot NT, yra šventieji, taigi automatiški seka, kad šventieji ir yra šventi (Ef 1:4). Lukas savo rašytame laiške hebrajams vadina tikinčiuosius šventaisiais broliais (Heb 3:1). Judas teigia, kad tikėjimas duotas ,,šventiesiems": Jud 3.

Dievas nukenčia. Taip, jam skauda ir jis nukenčia. Taip, daugybė šventųjų prarasdavo tikėjimą ir vėl jį atrasdavo. Abejonės yra tarsi upės vanduo jos krantams. Kuo stipresnės abejonės, tuo silpnesni krantai, pakol jie visiškai užgriūna ir upė keičia vagą. Susimąstyk!
aš gi tau rašiau: "Būti šventu ir mylėti yra tas pats." Jei tu manęs klausi - "tai tu tada nemyli?" analogiškai tavęs galiu paklaust - tai tu ne šventas? liūdna.

Yra septynios tradicinės Dvasinės dovanos, (iš Izaijo knygos). Viena jų - VEIKLI MEILĖ. Taigi, to ir linkiu

"Jei tau menkiausia abejonė sugraiuna viską kuo tikėjai, tai tada ne abejonė kalta, o tai kad per mažai tikėjai." Taip, tada iš ties prastai, nes greičiausia tikėjimas buvo pastatytas ne ant kertinio akmens, o kokio nors kortų namelio...

Kartą kino teatre žiūrėjau tokį meninį filmą "Ženklai". Ten atseit apie ateivius, bet esmė ne tie paslaptingieji ateiviai, bijantys vandens, o žmogaus kaita, o tas žmogus - pastorius (gal kunigas), kurio žmona papuolė skaudžion avarijon ir jis niekuo negalėjo pagelbėti, žmona mirė jam ant rankų ir prieš mirtė pasakė jo nesuprastus, nerišlius žodžius: "mušk (tipo smūgiuok)" ir "bėk". Jam tai pasirodė tokia beprasmybė, jog dvasininko širdy sukėlė stiprias abejones ir jis nusiėmė baltą apykaklę ir savo pažįstamams pasakė, jog nebetiki Dievu. Po ateivių puolimo jie išlindo iš rūsio ir netikėtai savo salione pamatė ateivė, kuris greit pagriebė sūnų, sergantė astma ir jam ten nuodingų dujų papurškė. Vaikas tuomet buvo apimtas astmos priepuolio ir neįkvėpė jų. Tuomet pastorius vėl prisiminė tuos priešmirtinius žodžius, pamatė beisbolo lazdą ir staigiai savo broliui pasakė griebti lazdą, smūgiuot per kambary pristatytas pusiau nugertas stiklines vandens, kurias visur paliko jo dukrelė, negalinti be vandens. taigi, jis sukliko broliui - "nušk" o tai mažąjai dukrelei - "bėk". Ateivis buvo išvarytas, berniuką atgaivino ir dvasininkas iš ryto vėl pasipuošė balta koloratke ir nuėjo vest pamaldas.

Jei kas nesuprato, tai čia buvo pavyzdys, kaip abejonė buvo pasėta ir kaip išsklaidyta (nemoku gražiai ir paprastai nupasakoti filmų jei ko nesupratote - klauskit, arba tiesiog - atleiskit ).
Viskas Dievo rankose

"Jei neabejoji vadinasi nemąstai" <-kalbi lozungais. Mąsto visi, net ir tie, vadinamieji fanatikai, tipo siauražvilgsniai. Abejonė tik parodo tavo netikrumą, va kaip fime - nu nesuprato jis tų žodžių, jam tai tokia beprasmybe sušvietė, kad išmušė iš vėžių. Pagal tave jei maldaknygėje parašyta, jog yra geras darbas sielai - abejojančiam patarti, vadinasi ten ne tau?
Dievas nori, kad mes sąmoningai pasirinktume būti su juo ir neabejotume nei jo galybe, nei jo Sūnaus atperkamąja galia, nei jo pasirūpinimu mumis. Aš nežinau konkrečiai kuo tu abejoji, tačiau viliuosi, jog ne tais mano parašytais dalykais.

Nu bet išlaukiau, ane?