skyrybos ir baznycia

Savaitgali vienas vyrukas pasake man toki dalyka, kad susituoke baznycioje ir po to issiskyre (be baznycios pritarimo) zmones negali eiti ispazinties ir komunijos. Ar tai tiesa?

Pas katalikus taip yra!

labai abejočiau kad tai tiesa...



reiktų pasidomėti... tačiau išpažintis yra išpažintis - kas gali drausti ją atlikti? atgailą. manau nieks, nebent pati nuodėmė. juk atgaila, visu pirma, yra nusisukimas nuo jos. o nuodėmės nei vienos mes patys negabūs atpirkt - tik priimt Jo atleidimą - tai, kad Jis už tą nuodėmę ir buvo nukryžiuotas. pripažinti, kad tau Jo reikia. tik Jis apvalo tobulai. (lyrinis nukrypimas)



jei išsiskyręs bažnyčiai nepritarus, ir susumetęs su kitu - ko gero romos katalikų bažnyčios oficialią nuostatą galima suprasti. tačiau yra skyrybų, kurias leidžia ir net RK bažnyčia (visas kodeksas taisyklių ir pan., teisinė sistema).

issiskirti baznyciai nepritarus... o siaip man dar klausimas iskilo (smalsus as labai visada) - o jie siaip nors bande issiskirt ieskant baznycios pritarimo?

Kiek aš žinau, katalikai gali išsiskirti, jeigu gauna vyskupo leidimą. Romos katalikų bažnyčia, kaip ir kitos krikščioniškos denominacijos, yra prieš skyrybas.

na, cia buvo labiau apie tai, kad

issiskyre (be baznycios pritarimo) zmones negali eiti ispazinties ir komunijos.

nu, as daug maz parasiau savo kuklią nuomonę. ziniu tuo klausimu nelabai daug turiu.

Taigi, galiu apie tai kazka pasakyti, nes pats esu tokioje situacijoje. Rashysiu kaip apie trechiaji asmeni...



Esme tame, kad zhmona buvo neishtikima vyrui. Taigi, vyras shirdyje jai atleido, bet jis visishkai nenori toliau su ta moterim gyventi (galbut nenori buti apgautas dar karta...).

Kunigo (labai gero kunigo - asmenine mano nuomone) pozicija:

pagal tikejima, tu privalai atleisti zhmonai ir siekti susitaikymo, kadangi skirybos = sakramento nutraukimas = nuodeme, reishkias susitaikymas = siekimas ishvengti nuodemes. O kadangi vyras nenori taikytis, reishkias jis negali pilnai atlikti ishpazhinties sakramento, nes nebus tobulo gailescio...(tikiuosi kas nors supras ka cia prirashiau).

Vyro pozicija:

Shirdyje jis atleido zhmonai, bet nenori su ja gyventi (tiesiog nori, kad shi istorija kuo greiciau baigtusi). O kas liecia vyskupo patvirtintas skirybas, tai vyro nuomone skeptishka. Kodel? Todel, kad bazhnycia gali pilnai ishskirti tik vienu atveju-jei tuo metu, kai abu sutuoktiniai prie altoriaus prisiekinejo vienas kitam, vienas is ju nemylejo kito. Taigi vyksta tikras teismas su apklausomis, tik shiuo atveju - bazhnycioje. Taigi kas gali zhinoti ar zhmona is tikro mylejo tada vyra ar ne? Kadangi ji zhino, kad vyras nori nutraukti santuoka, ji gali nieko negalvodama pasakyti, kad nemylejo (ji nelabai tikinti, taip kad jai tas pats ka pasakyti...), o gausis, kad bazhnycia ishskirs, bet galbut santuokos sakramentas buvo tikras???

Taigi, vyro nuomone cia prasideda nelabai shvarus zhaidimas su sakramentais, o jo nuomone su sakramentais zhaisti nevalia, nes tai - shventa.

Vyras pasirinko, kad geriau gailetis uz nuodemes shirdyje, negaleti priimti kitu sakramentu ir niekada daugiau nesituokti bazhnycioje (nors gal ir bus kita gyvenimo drauge), bet nezhaisti su sakramentais. Jo nuomone tai griezhta, bet teisinga.

Musu gyvenimas tai - karas, karas su blogiu, karas del savo sielos, o kare visko buna...buna ir suzheistu ir zhuvusiu, buna ir balto ir juodo, svarbiausia, kad po paskutinio mushio parshliauzhtume iki savo kareiviniu... (tikiuosi, kad pavyks tai padaryti).

Aciu Mucka uz atviruma! Faina, kad isdristi pasidalinti savo patirtimi. Zinai, Biblijoje raso, kad vyras moteri gali atleisti neistikimybes atveju, koks buvo ir Tavasis. Mano poziuriu, du susituoke zmones turi gyventi visa gyvenima kartu, nes taip pasizadejo. Bet, jei abu remiasi skirtingomis vertybemis, bei turi skirtingus poziurius i svarbiausius gyvenime sprendimus, tai ner nei kalbos apie sakrementu sventuma ju gyvenime. Netikiu, kad santuoka, gavus santuokos sakramenta, pati savaime yra sventa. Juk tai tu dvieju zmoniu kuryba ir, jei dar su Dievu, tai, mano manymu, gali tapti ir \"sventa\"

Ka ash galečiau pasakyti šiuo klausimu. Mano asmenine nuomonė yra ta, kad jie tiesiog negali išsiskirti. Jie galbut gyvena atskirai ar pan., bet Dievo akyse tai šeima ir visada ja bus, kol vienas ish ju nenumirs.



O jeigu vienas iš sutuoktinių gyvena su kitu žmogumi jis tiesiog svetimauja. Tuomet kitas gali taip vadinamai skirtis, bet jau nebegali antra karta tuoktis:

(Mt 19,9) Ir Aš jums sakau: kas atleidžia savo žmoną, - jei ne dėl ištvirkavimo, - ir veda kitą, svetimauja. Ir kas atleistąją veda, svetimauja\'



(1 Kor 7,10) Susituokusiems įsakau ne aš, bet Viešpats, kad žmona nesiskirtų nuo vyro, o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; - taip pat ir vyras tenepalieka žmonos.

Labai opus klausimas.

Na tikrai , turetu buti, kaip biblijoje parasyta.Taciau ,mes,zmones esam nuodemingos prigimties, ir ne visada pavyksta padaryti taip kaip reiketu.Net ir labai norint, kartais tikrai nepavyksta saves priversti elgtis kitaip. Nors siekti tikrai reikia.