Keli klausimai

Galbut atsiras zmoniu, galinciu man atsakyti i kelis klausimus?
1.Kodel krikscionybeje lavonai uzkasami?
2.Koks krikscionybes poziuris i donorus?
3.Kokiu dar yra rozinio maldu be iprasto "Sveika Marija", ir Gailestingumo Vainikelio?

Dita, dėl lavonų užkasimo, tai occultus teisus. Lavonai buvo užkasami dar prieš krikščionybei gimstant. Senovės Izraelyje laidodavo olose, rūsiuose, nekasdavo. Vėliau imta kasti. Dėl kokių priežasčiių negaliu pasakyti, greičiausiai dėl požiūrio į mirtį ir į prisikėlimą vystymosi.
Kas dėl donorų, krikščionys ne visi vienodai mąsto. Vieni palaiko donorystę, kiti mano, jog prisikėlimui organų davimas pakenks ir pan. Įvairūs požiūriai. Trumpai tiek.

1. "Kodel krikscionybeje lavonai uzkasami?" krikščionybėje lavonai užkasami, bet ne atkasami.
O neužkasti lavonai skleidžia dvoką ir tas dvokas prikviečia įvairius maitėdas, pvz: varniniai paukščiai, valkataujantys šunys, musės ir unguriai, (jei lavonas guli vandeny). Lavoną galima sukapoti gabalais ir suvartoti maistui. Bet tradiciniai krikščionys valgo tiktais Kristaus kūną, kitų žmonių kūnų nevalgo (esame išrankūs kanibalai). Kremuoti (sudeginti) lavoną paprastam krikščioniui, o ypač Lietuvoje, yra prabanga. Mumifikuoti (sudžiovinti) lavonai vis tiek užima nemažai vietos net ir palėpėje ar sandėliuke, todėl juos ir užkasame, kur nors už gyvenvietės ribų. Taip jau istoriškai susiklostė, jog krikščionys kiekvieną lavoną užkasa į atskirą duobę, bet galima ir į bendrą, kaip kad sėkmingai darė KGB ar SS (bet jie - ne krikščionys).

2. "Koks krikscionybes poziuris i donorus?" krikščionybė pradžioje turėjo požiūrį į donorus kaip į kankinius dėl Dievo. Tai buvo vadinama kruvinoji krikščionybės sėkla. bet vėliau, atsiradus nuskausminamiesiems, kankinystė nebevertinama.
O krikščionys į donorus žiūri visaip: vieni žiūri profiliu, kiti prietemoj, treti tiesiai į veidą. yra tokių, kurie suvis nežiūri į donorus. Čia kožno asmeninis ir tos bendruomenės reikalas.

3. "Kokiu dar yra rozinio maldu be iprasto "Sveika Marija", ir Gailestingumo Vainikelio?" visokių!
O kaip jau buvo minėta, yra dar "Viešpaties malda", tradiciškai vadinama "Tėve mūsų", paskum dar yra "Garbė Dievui" dar yra tarpai tarp maldų, paskum intarpai, pvz: "be gimtosios nuodėmės pradėtoji melski už mus, kurie šaukiamės tavo pagalbos" ir pabaigai "Tikiu" o galiausiai, kaip ir pradėdami, persižegnojame.
"Gailestingumo vainikėlis" ne rožinio malda, mes tik naudojame rožančių, kai tą kalbame, kad muses nuo artimo nosies nubaidyti, va

Gal dar yra klausimų?

Sigi_s, nedezinformuok žmonių. Ne visi krikščionys yra kanibalai, gal tik kelios atmainos, bet ne visi. Konkretink, kurie. Neteisk nei KGB nei SS: KGB buvo daugiausia ortodoksai, o SS liuteronai pakrikstyti. Todėl nesakyk, kad jie nebuvo krikščionys, buvo jie krikščionys pagal tų bažnyčių mokymą. Pats Hitleris buvo katalikas ir praktikuojantis.
Ar tikrai kankinystė nebevertinama? Ar nėra šiuolaikinių kankinių, kurie miršta dėl tikėjimo? Yra ir labai daug. Mane asmeniškai sukrėtė knyga ,,Lives Given, Not Taken: 21st Century Southern Baptist Martyrs book" (,,Neatimtos, bet atiduotos gyvybės: XXI amžiaus pietinių baptistų kankinių knyga" ). Knygoje kalbama apie pietinių baptistų misionierių žūtis XXI amžiuje: Jemene, Filipinuose, Irake. Kita knyga, pasakojanti apie misionierių darbą Kambodžoje ,,Killing Fields, Living Fields" (,,Mirties ir Gyvybės laukai", apie sunkų bažnyčios įsikūrimą, daugelio misionierių žuvimą diktatūros laikais. Sukrečianti labai.
Krikščionybėje kankinystė visada buvo ir yra vertinama. Jei Sigi_s pamiršo (o gal nenori prisiminti?) katalikų kankinių sovietinėje Lenkijoje ir Lietuvoje, tai jam tai reikėtų priminti. Koks yra lenkų katalikų herojus, žuvęs nuo KGB? Kun. J. Popieluszko mirė kankinio mirtimi. Lenkijos arkiv. H. Gulbinowicz buvo susprogdintas savo mašinoje. Lietuvoje panašu: plečiantis tikinčiųjų teisių sąjūdžiui, KGB ėmė susidoroti su aršesniais kunigais: prie db. Žalgirio Maximos autoavarijoje žuvo kun. B. Laurinavičius. Ir t.t.
Dėl kartotinės maldos, į transą galima įkristi, ir nebesuprasti ką kalbi. Tai kaži, ar geras dalykas.
Nuorodos:

http://imbresources.org/index.cfm/fa/store.prod/ProdID/1330.cfm

http://www.amazon.com/Killing-Fields-Living-Don-Cormack/dp/0825460026/ref=sr_1_4?ie=UTF8&s=books&qid=1244703583&sr=1-4

Occultus, aš dėl archajinių religijų nesiginčiju, sutinku, kad ten buvo įkritimas į transą. Be abejo, krikščionybėje yra svarbu suvokti, ką kalbi maldoje. Juk, anot krikščionynbės, malda yra bendravimas su Dievu. Niekur nematau pavyzdžių biblijoje apie maldą, kurioje nesuvokia asmuo, ko meldžiąs. Unikalus dalykas buvo kalbėjimas kalbomis, bet Paulius reikalauja aiškintojo, kad būtų išversta ir ugdytų bažnyčią. O kalbėjimas kalbomis Apd buvo Dievo darbų skelbimas ir klausytojai suprato, ką jiems skelbė.
Sutinku, kad kartotinės maldos yra paremtos religiniais tekstais, tačiau ar tarkim Viešpaties maldos kartojimas kokių šimtą kartų duos prasmę jos kartotojui? Manau, kad ne. Paulius dėl savo ligos meldėsi tik tris kart (2Kor 12,8), Jėzus taip pat kelis kart kartojo, kad Dievas atitolintų nuo jo taurę. Tai buvo gilios maldos, o ne liturginis žodžių kartojimas. Juk niekas nedraudžia kartoti Dievo žodį mintinai, gali kartoti laišką Filemonui, kartok į valią. Juk tai nėra blogai, mintinai išmoksi.
Nebuvau religiniame transe ir nežadu jame būti.

Jumorą ne visiems duota suprasti. Kaip matau, liberalui tai yra svetima.

Sigi_s tikras humoristas.

Occultus, nematau pagrindo glosolalijai Biblijoje nei ankstyvojoje tradicijoje. Paulius, kalbančiomis kalbomis, ragina aiškinti. Tame ir yra bėda, kad žmonės nesuppranta, kas meldžiamasi, pastovi, ausim pakarpo. Va tau ir mistika.
Nebuvo to occultus ankstyvojoje bažnyčioje, bent aš to neradau. Duok pavyzdžių, apsiribok ankstyvąja tradicija, biblija iki III a. tarkim.
Tu į maldos kartojimą žiūri per religijotyrinę prizmę. Psichologai irgi tikintį asmenį skatina melstis taip, kaip jam patogu. Ar tikrai dievai kalba, kai kartoji daug kartų maldas iškaltas mintinai? O gal tai tik tu pats sau prisitumi, kad čia neva dievai kalba? Tu manai dievų (kaip pats rašai tikslas) yra lengvai duoti apreiškimą ar atsakymą? O gal tai tavo pasąmonė tau atsakymą duoda, kurį dėl savo pasaulėžiūros sieji su Dievo,dievų atsaku, jų apreiškimu?
Rožančius. Geriau prikabintum prie mašinos veidrodėlio . Pats rožančius yra ne tokia jau sena tradicija, berods riterių laikų. Anomalija ankstyvajai bažnyčiai. Jau geriau vaikščiodamas merginas kabintum, nei rožančių kalbėtum .
Apie religinį transą gali paskaityti vadovėliuose, tiek ir žinau.
Paulius tikrai nemokė, kad ekstatinės maldos yra gerai, jam svarbu, kad melstųsi taip pat ir protas ne tik dvasia. Jei teigi, kad jos tikinčiuosius lydi nuo krikščionybės pradžios, duok argumentų, pažiūrėsime, ar tai tiesa.

kokie aršūs! mano šuo dobermanas pavydėtų aršumo!
occultus, liberalas neturi tos dovanos, jam nesuprantamas reikalas glosolalija. Jis gal kokį sykį per tėliką tėra matęs kas tai ir žurnalistų komentarą priėmė už gryną pinigą, jog tai - apsėstųjų susirinkimas

Liberalas tik velniavardį (nickname) tokį pasirinko, o pats yra konservatyvesnis už konservatorių visą partiją!

Neverta ginčytis dėl smulkmenų kožnas turi savo patirtį ir praktiką, mums svarbiausia yra kas? Va to ir siekime

O malda...
Prisiminkime Eliją, kaip jis šaipėsi iš pagonių šventikų, ir kaip/kiek meldėsi, kad ugnis pareitų? Manyčiau, jog maldoje svarbiausia kokybė, maldos gilumas, savojo paties asmeniškas atsidavimas. Asmeniškai esu prieš ilgas maldas, tačiau KIEK ŽINAU, ne vien katalikai praktikuoja ilgas, paruoštas tradicines ir naujas, maldas.

Rožančių kabint ant veidrodėlio tai nebent jei nori avariją apturėti, verčiau kišeniuke turėt ir važiuojant maršrutiniu autobusu į darbą ar šeip kur, pasimelst už vairuotoją, keleivius, kitomis intencijomis