Keli klausimai

Matai kaip su ta brolyste yra:
Punktai:
I. Kai vienam kunigui pasakojausi, klausiau - ar blogai krišnaistą vadinti broliu? Ne esmė krišnaistas, ar neopagonis ar budistas ar kokią kitą religiją išpažintų. Kunigas atsakė, jog viskas tvarkoj - galiu vadnt jį broliu (kunigo argumentų nerašysiu, nenoriu išsiplėsti).

II. Jėzaus posakis, vadinamas auksine taisykle, skelbia, - elkis su kitu taip, kaip norėtum, jog su tavimi elgtųsi, ane? Na čia laisvas perfrazavimas, jei kam reikės ir pacituosiu.
Kartą teko dalyvauti vienoje konferencijoje apie bemdravimą ir pan psichologinius dalykus. Lektorius turėjo autorinius sertifikatus, kuriuos po to dalyviams išrašė. Jis taip sakė: yra auksinė taisyklė - elkis su kitu taip, kaip norėtum jog su tavimi elgtųsi. Va. O šis lektorius sakė, jog auksinę taisyklę lenkia platininnė - elkis su kitu taip, kaip jis norėtų, jog tu elgtumeisi!

Epilogas:
aš tavęs, broli Liberale, nevadinsiu broliumi kaip ir pvz: Gytės nevadinsius sese, jei tik tu nenorėsi, kad taip vadinčiau. Ar supratai?

Na, o išvedžiojimai - kas teisesnis, kas "arčiau" Dievo žodžio, nereikalingi. tiek.

Kai aš kalbėjau apie mitą, nemanau, kad nuklydau nuo religijotyros žodyno. Mitas - senovinis liaudies pasakojimas, padavimas apie nepaprastus didvyrius ir antgamtines būtybes: Mitų turinį sudaro realios, tačiau žmonių sąmonėje fantastiškai perkurtos tikrovės atspindys.

Na truputėli profaniškai parašiai, bet kažkas į tą pusę.
Tau reikėtų pasigilinti į mito esmę. Pvz. į tai kad mitas skirtas tam kad paaiškintų kosmogoniją ir patvirtintų dievišką leidimą egzistuoti vienam ar kitam reiškiniui.

Kas dėl sukūrimo pasakojimo, tai sukūrimas toks, koks jis pateiktas Pr 1 ir 2 yra unikalus ir skiriasi nuo kitų sukūrimo pasakojimų dėl to, kad jis yra įkvėptas pačio Dievo

Vadovaujantis tokia logika bet kokia knyga apie kuri rašo tai kas dar nebuvo anksčiau užrašyta yra įkvėpta dievo. Pvz. La Vėjaus biblija

Sigi_s, ačiū už pamąstymą.
,,Ne esmė krišnaistas, ar neopagonis ar budistas ar kokią kitą religiją išpažintų", tokį asmenį gali vadinti broliu." Dalis tiesos yra šiame pasakyme: jei visi asmenys yra nusidėję, gimė nuodėmingi (Rom 3:9; 5:12) tai tikrai mes galime vadinti vieni kitus broliais ir seserimis Adome, nuodėmėje. Tačiau Jėzus savo broliais vadina tuos, kurie vykdo Tėvo valią - Mt 12:50. Jis nevadina netikinčių žydų broliais, o vadina juos velnio vaikais - Jn 8:44. Tikintieji yra šviesos vaikai, broliai šviesoje - Ef 5:8, 1 Tes 5:5 ir t.t. Paulius nevadina pagonių broliais ar seserimis. Netikintieji yra tamsybėse, Šėtono valdžioje - Apd 26:17-18. Kaip mes galime vadinti broliais krišnaistus, neopagonis, musulmonus? NT tai būtų beprecedentinis atvejis.
Auksinė taisyklė tikrai gera ir praktiška.
Kas dėl ,,platininės taisyklės" ,,elkis su kitu taip, kaip jis norėtų, jog tu elgtumeisi!" - ne visada taip galima elgtis. Jei asmuo ateina ir sako: ,,elkis su manimi gerai, įleisk į savo namus, aš atnešu tau gerą religiją", jis norėtų, kad jį įleisčiau, sveikinčiau jį, priimčiau jo religiją, tačiau aš nesielgsiu taip kaip jis nori, bet elgsiuosi pagal savo tikėjimo išpažinimą, pvz. 2 Jn 10-11. Kas auščiau ar tiesos laikymasis, ar bandymas pataikauti žmonėms? Paulius atsako, kad reikia ieškoti Dievo palankumo - Gal 1:10. Taigi Jėzaus auksinės taisyklės, jokia ,,platininė" neaplenkia
,,aš tavęs, broli Liberale, nevadinsiu broliumi " - Sigi_s, mes gyvename demokratinėj visuomenėj, tu gali kalbėti, ką tik nori laisvai. Neturiu galios kontroliuoti tavo kalbas ar mąstymą. Gali vadinti, bet nereiškia, kad tai bus tiesa.
,,Ar supratai?" - žinoma, supratau.
,,Na, o išvedžiojimai - kas teisesnis, kas "arčiau" Dievo žodžio, nereikalingi" - visiškai pritariu
Occultus dėl sukūrimo pasakojimo įkvėptumo rašė ,,Vadovaujantis tokia logika bet kokia knyga apie kuri rašo tai kas dar nebuvo anksčiau užrašyta yra įkvėpta dievo" - ne mano čia logika, čia, kaip Sigi_s sako, tikėjimo kraičio logika. Pauliui, Jėzui, Petrui, kai kuriems tėvams bažnyčių sukūrimo pasakojimo realumas, įkvėptumas nebuvo diskutuotinas klausimas. Taip pat kaip ir biblijos įkvėptumas. Jei occultus mano kitaip, tai dar nereiškia, kad Liberalas pasirinks jo nevykusią interpretaciją. Lieku prie Rašto

Liebrale, mitas visada yra tikresnis už realų įvykį, nes jis veda ne tik į juslinę bet ir dvasinę plotmę. Sakydamas kad sukūrimo pasakojimas yra realus įvykis tu į jį žvelgi profaniškai, taigi ir noriu kad suprastum jog mitas tai yra tikėjimo žvilgsnis o ne tai kaip tu žiūri. Tikėjimas nėra žinojimas, juk ne gnostikai esame
Tikrai siūlau pasikaityti kokią Eliadės knygą "Mito aspektai", tada pagilinsi savo tikėjimą ir gal pamatysi sacrum plotmę religijoje

,,Liebrale, mitas visada yra tikresnis už realų įvykį" - kalbėdamas apie realų įvykį, turiu omenyje, kad Pr 1 ir 2 istorijai netinka mito sąvoka. Sukūrimo pasakojimas yra toks pats realus kaip kompiuteris, į kurį žiūri. Teologai visiškai nevadina jo mitu.
,,Sakydamas kad sukūrimo pasakojimas yra realus įvykis tu į jį žvelgi profaniškai" - visiškai aš nesudarkau Pr knygos sukūrimo pasakojimo, tiesiog priimu tokį, koks jis užrašytas. Jeigu priimu jį toks, koks užrašytas, ar aš nežiūriu į jį tikėjimo žvilgsniu?
,,Tikėjimas nėra žinojimas" - teisingai, faktus žinoti neužtenka, apie tikėjimą gali paskaityti sisteminėse teologijose.
,,juk ne gnostikai esame " - prie ko čia gnostikai?
,,Tikrai siūlau pasikaityti kokią Eliadės knygą" - nekišk to savo M. Eliades. Jau nesakyk, kad univere jums rekomendavo Eliadę skaityti Na, jei jau Eliadę skaitai, tai nenuostabu, kad skrajoji padebesiais, mitologizuoji viską, sumitini Paskaitytum geriau Eliadės kritiką. Pvz. religijotyrininkas Kirk išvis nepripažįsta Eliadės ir teigia, kad jis visiškai nesupranta mitų. Čia aš tau visos kritikos nevardinsiu. Mesk tą Eliadę į šiukšlių dėžę, nes taip ir neišlipsi iš ,,eliadiškosios tradicijos" pampersų.
Beje, pats Eliadė yra dėstęs Chicagos universiteto teologijos katedroj, kuri priklauso baptistų bažnyčiai. Chicagos universiteto teologijos katedra jau senokai iškrito iš prestižinių pasaulio seminarijų vietų ir labai suliberalėjo. Dėl to Chicago university divinity school kaip ir Tubingenas visiškai nėra autoritetas nė man, nė kitiems, kurie Bibliją laiko Dievo autoritetingu žodžiu.
,,ir gal pamatysi sacrum plotmę religijoje " - matau tiek, kiek ją reikia matyti. Tikiuosi tu, occultus, išlipsi iš ,,eliadininkų" pampersų ir suvoksi, kas yra krikščionybė

,Liebrale, mitas visada yra tikresnis už realų įvykį" - kalbėdamas apie realų įvykį, turiu omenyje, kad Pr 1 ir 2 istorijai netinka mito sąvoka. Sukūrimo pasakojimas yra toks pats realus kaip kompiuteris, į kurį žiūri. Teologai visiškai nevadina jo mitu.

tie kas supranta kas yra mitas, vadina, tiems kas neraukia mito funkcijos pasakojimas realus kaip kompiuteris, tam kas raukia pasakojimas yra realesnis nei kompiuteris

,,Sakydamas kad sukūrimo pasakojimas yra realus įvykis tu į jį žvelgi profaniškai" - visiškai aš nesudarkau Pr knygos sukūrimo pasakojimo, tiesiog priimu tokį, koks jis užrašytas. Jeigu priimu jį toks, koks užrašytas, ar aš nežiūriu į jį tikėjimo žvilgsniu?

Tada tu nuplauki paviršiuku prarasdamas viosą mito grožį ir gylį.

,,Tikrai siūlau pasikaityti kokią Eliadės knygą" - nekišk to savo M. Eliades.

Matai, ar Kirk`ą žino kas nors? Nepastebėjai kad didžiausia kritiką reiškia tie mokslininkai kurie nedaug tepasiekė? Jei netinka eliade, pasiskaityk Levi Staus'ą jis panašiai kalba.

,,ir gal pamatysi sacrum plotmę religijoje " - matau tiek, kiek ją reikia matyti. Tikiuosi tu, occultus, išlipsi iš ,,eliadininkų" pampersų ir suvoksi, kas yra krikščionybė

O aš tikiuosi kad vieną dieną suaugsi ir suprasi kad tavo postmodernistinis požiūris toli nenuves

,,tam kas raukia pasakojimas yra realesnis nei kompiuteris" - vėl ,,eliadišką tradiciją" įsikandęs varai.
,,Tada tu nuplauki paviršiuku prarasdamas viosą mito grožį ir gylį. " - ne mitas čia, atsigauk. Reali istorija. Neprarandame viso jos grožio ir gylio , o atrandame, žr. Terence E. Fretheim (taip pat iš Chicago university divinity school kaip ir Eliade) Pradžios knygos analizę. Nors jis ir didelę dalį įdėjo į proceso teologiją ir taip vadinamą ,,open theism'ą", tačiau lieka ištikimas Pr knygos tekstui. Na, o tu gal dar ir evoliuciją atrandi Pr knygoje?
,,ar Kirk`ą žino kas nors" - trupučiuką geresnis mokslininkas nei Eliadė Eliadę tik daržely vaikučiams prieš miegą paskaityt.
,,Nepastebėjai kad didžiausia kritiką reiškia tie mokslininkai kurie nedaug tepasiekė?" - nepastebėjau. Tai tik tavo interpretacija. Žiūrėk, kiek Kalvinas kritikavo, o jo komentarai ir raštai nesenstantys po šiai dienai
,,pasiskaityk Levi Staus'ą jis panašiai kalba" - ar tikrai panašiai kalba? Gal truputį realiau nei Eliadė? O tu matau perėmęs filosofinę ,,eliadiškąją tradiciją", gyveni ja, dabar supratau iš kur tavo tokios blogos ,,teologijos" šaltinis ot eliadininkas
,,O aš tikiuosi kad vieną dieną suaugsi ir suprasi kad tavo postmodernistinis požiūris toli nenuves " - Paulius vadinasi buvo postmodernistas kaip ir Jėzus, interpretavo Tanaką postmodernistiškai? Na bet tikrai ne per ,,eliadišką" fantazijos prizmę. Lefebristai tave ekskomunikuotų už tuos ,,eliadiškumus"

Beje, pats Jėzus tikėjo Adomo ir Ievos istoriškumu. Paulius taip pat tikėjo, kad Adomas ir Ieva buvo istorinės asmenybės. Hebrajams laiško autorius tikėjo, kad Kainas ir Abelis buvo istorinės asmenybės, kad Enochas buvo paimtas į dangų. Jėzus tikėjo pasaulinio tvano istoriškumu, jo pasekmės istoriškumu, Sodomos sunaikinimu. Jėzus taip pat tikėjo Jonos istorija, kad Jona buvo žuvies pilve, istoriškas dalykas. Hebrajams autorius tikėjo, kad trys draugai leido laiką krosnyje ir t.t.
Ar tai mitai? Mitinis mąstymas? Ar faktai, užrašyti Dievo įkvėptų žmonių ir patvirtinti paties Dievo?

Jau grybauji occultus. Skaityk NT, pamatysi, ką Petras rašė. Skaityk evangelijas, sužinosi, ką Jėzus kalbėjo. Jei skaitai mano pasisakymus forume ir supranti, ką aš kalbu, tai skaityk Petro raštus ir suprasi (jei reikia pagalbos kreipkis), ką Petras rašė ir kuo tikėjo.
Čia ir pasirodo sąžiniga biblijos interpretacija be eliadinės ,,mokyklos" prizmės.

Vat bėda kad aš tavęs nebesuprantu. Pradžioje atrodei baliviai mąstantis ir savo nuomonę turintis žmogus, o dabar kartais kai pavarai, tai supanašėji su tais fanatikais kurie gatvėje katalikus užpuldinęja, dėl kryželių ir kūdykių krikšto, apšaudami juos šėtono vaikais.
Paulius galėjo bele ką parašyti. Juk nežinai ką jis iš tiesų mąstė. Tu tiki tuo kas parašyta, o gal paulius vaikučius tvirkino? To niekad nesužinosi. Žinai, tu čia mane viaip apšauki, nors aš daug daugiau nei paulius parašiau bet tu nė velnio apie mane n ežinai, taigi nemanyk kad perpratai p[aulių iš jo kelių laiškų ir iš poros knygiūkščių ką realiai mąstė jėzus.