Prietaringumas bažnyčiose

Visai nebloga tema. Diskutuojant apie ją manau reiktų įvesti susitarimą - nepatinka forumo dalyviams ar Dievui. Manau sutiksit su tuo, kad tai svarbu, nes mes ateiname į Kūrėjo namus, tai ir turėtumėm elgtis taip kaip patinka Jam, o ne mums.

Kas patina ar nepatinka žmonėms jau matosi iš šios diskusijos. O štai kas patinka Kūrėjui gali pasakyti tik tas žmogus, kuris į Bibliją žiūri kaip į Dievo Žodį, o ne kaip į pasenusį istorinį veikalą. Pastarasis požiūris tinka Liberalui. Jis varto Ją kaip tik jam pačiam patinka, fantazuoja ir interpretuoja. O tada jau turime filosofija, bet ne teologiją.

Žmogus, kuris suvokia Dievo Žodį, pastebi, kad Biblija nuolat auklėja žmogų, kad jis turi jausti savo vietą ir užimti deramą pareigą atsistodamas prieš Kūrėją.

"O Viešpats jam tarė: Nusiauk nuo kojų kurpes, nes toje vietoje, kur stovi, žemė yra šventa" (Apd 7, 33)

"Tada jis tarė: "Neik arčiau! Nusiauk sandalus, nes vieta, kurioje stovi, yra šventa žemė!" (Iš 3, 5)

Galiu nutuokti, kad dabar pasipils patyčios, kad turime ateiti į Bažnyčią basi. Pirmyn.

Tau, Liberalai, kaip architektė pasakysiu . Jie norime sureikšminti, pabrėžti kokį nors objektą, statome jį garbingiausioje vietoje. Jei du daiktai yra šalia vienas kito, jie natūraliai dalinasi dėmesiu ir reikšmingumu. Jeigu taip nesvarbu kur stovi Dievo stalas, tai gal sukeiskime jo vietą su vargonėliais? Jeigu Dievo stalui turime rodyti deramą pagarbą, tai bet kokie pašaliniai elementai tik blaško dėmesį neleisdami žmogui pasiekti tarncendensinės būsenos. Matyti šalia kunigo džinsuotą vargoninką vulgaru ir neskoninga. Jau nekalbant apie pagarbą Kūrėjui.

Liberalių bažnyčių atstovai su pasimėgavimu šaiposi iš tų, kurie laikosi kanonų.. Nesakau, kad jose nėra prietarų, bet atsisakyti deramos pagarbos Dievui tai jau tikrai perlenkta lazda. Reikia išlaikyti sveiką pusiausvyrą ir sakyčiau blaivų protą.

Vienas iš prietarų reformatų Bažnyčioje mano manymu palmių (verbų) sekmadienis - neturėti verbos, žalumyno. Nemanau, kad Viešpats dėl to įsižeistų, kad pagerbiame Jį palmių šakelėmis

mano poziuris

1 Kas patinka Kurejui, gali pasakyt tik pats Kurejas, ir tik tie asmenys kurie yra su Juo 'viena' visa kita bus ribotu protu ribotos inerpretacijos (kaip ir si mano)

+ tie kas turi santyki su juo. 'santykis' si termina as suprantu siek tiek kitaip, nei tie kuriuos pazystu.

pvz. tu pazysi savo mama, ir kai nori suzinuot juos nuomone vienu ar kitu klausimu, tu jos ir paklausi, ir girdi atsakyma. t.y. visai kas kitka, nei tu nesiojies knyga pavadinimu 'mama' ir noredama suzinot jos nuomone, ieskai knygoje adekvaciausiu tavo troskimui mamos pasisakymu. arba kitaip sakant turint tiesiogini santyki, nereiktu Biblijos, nereiktu Religiju, ir viso kitko. tai panasu kaip, telefonas man nereikalingas pokalbyje su zmogumi kuris mane girdi. mano poziuris toks. ir jis ribotas

2 du objektai vienas salia kito, dalintis demesi gali tuo atveju, jai primityvi samone nesugeba fiksuot dveju objektu vienu metu. arba ivertinima vienam is ju suteikia samoningai, del vienos ar kitokios motyvacijos. skaicius keturi, nera didesnis uz skaiciu du. reiksme jiems suteikia protas. isoriniai informaciniai dirgikliai, trikdyti ramybe gali, tik del pacio asmens primityvumo, ir negebejimo koncentruotis ir fokusuoti savo demesi, ka is esmes galima asocijuot su dvasines praktikos nebuvimu, kas irgi yra labai slydi savoka, leidzianti kiekvienam interpretuot savaip. bet mano poziuris toks.

o ir visi tokie pavirsutiniai dalykai kaip batu 'ismeros' ir panasiai, reiksmes tures tik tiek, kiek jos kiekvienas pajegus mastyt savarankiskai, tam reiskiniui suteiks. o kas nepajegus mastyt, tas vadovausis tais sociumo stereotipais, kurie buvo jam suformuoti ir pateikti kaip objektyvi tiesa.


suprantu kad visa tai nesusija i su tema, na bet nieko blogo manau nenutiks

Gyti, rašei: ,,Jie norime sureikšminti, pabrėžti kokį nors objektą, statome jį garbingiausioje vietoje. Jei du daiktai yra šalia vienas kito, jie natūraliai dalinasi dėmesiu ir reikšmingumu" - niekada nemaniau, kad reformatų bažnyčioje Dievo stalas yra reikšmingesnis už Dievo žodžio skelbimą. Dauguma reformatų bažnyčių šio atributo jau visai neturi, Dievo stalas grynai yra tradicija perimta iš katalikiškų bažnyčių. Škotijoj pavaikščiok po presbiterijonų bažnyčias, jokių DIevo stalų nėra. Be Dievo stalo ir apsieiti galima, jei jo nebūtų nesupyktume . Dievo stalas Dievo žodžio skelbimui reikšmės neturi, kaip ir džinsuotas kunigas ar vargonininkas su maike, ar vertėjas su šortais O ko užkliūna džinsuotas vargoninkas? Senovėje krikščionys dar ne taip apsirengę būdavo
,,Liberalių bažnyčių atstovai su pasimėgavimu šaiposi iš tų, kurie laikosi kanonų." - Gyti, nesišaipo, bet miršta juokais, kam ta didžioji agenda, XVI amžius, atiduokit į archyvą
,,Nemanau, kad Viešpats dėl to įsižeistų, kad pagerbiame Jį palmių šakelėmis " - kai Jėzus ėjo į Jeruzalę ir žmonės jo laukė kaip karaliaus, jie turėjo klaidingą mesijo požiūrį: laukė karaliaus, atėjo kenčiantis tarnas. Turbūt ir reformatai su tų šakelių ,,klojimu" tiesiai per predestinaciją pragaran eina su netikro mesijo laukimu

Visur ieškojau informacijos, kodėl reformatai naudoja pavadinimą ,,Dievo stalas", niekur neradau. Gal tu žinai, Sigi_s? O gal Gyti žino?

Gali būti, kad esi teisus, occultus. Bet čia unikalus turbūt atvejis tik Lietuvoj, nes tarkim Švedijoj nevadinami refomatų bažnyčiose (Švedijoj reformatų bažnyčia vadinama Mission Covenant Church of Sweden) Dievo stalai. Ką jau bekalbėti apie JAV ir likusią dalį Europos.

Sigi_s, ,,Per tą laikotarpį, kuris buvo skirtas Drezdeno miestą aplankyti" matei bažnyčią - turbūt kalbi apie ,,Our Lady's Church" Dresdene, kurią subombordavo per II pas. karą MacArthuro įsakymu, o vėliau to asmens, kas metė ant bažnyčios bombą sūnus kryžių nupirko ant bokšto kur dabar yra?
,,Klaipėdos reformatų bažnyčioje nepastebėjau stalo. " - Klaipėdoje reformatų bažnyčia neturi pastato, bet renkasi baptistų sąjungos bažnyčios patalpose. Kažką maišai.
Occultus, ,,aš pirmą kartą terminą Dievo stalas išgirdau užsienyje" - dažniausiai taip kalbama apie Eucharistiją, Viešpaties vakarienę kaip Dievo stalą, gal ką ne taip nugirdai?

Ar aš rašiau Dievo stalas? Turėtų būti VIEŠPATIES STALAS . Nes ten einame priimti sakramentą - . VIEŠPATIES VAKARIENĘ . Geriame vyną ir valgome duoną prisimindami tai ką mūsų Viešpats už mus padarė. Įtariu, kad terminai J.Kalvino.

Po paskaitų apie Trejybę manau tai yra esminis skirtumas. Objektas apie, kurį mes kalbame yra Dievo Sūnaus – Jėzaus Kristaus. T.y. mūsų Viešpaties.

Po to, kai pripratau matyti kryžių be krucifikso, man labai keistai atrodo Kristaus kruvinos skulptūros katalikų bažnyčiose. Kam jūs vis dar Jį kankinate? Juk kas kart per tikėjimo išpažinimą sakome "...SĖDI VISAGALIO DEŠINĖJE...".

Gyti, ,,Įtariu, kad terminai J.Kalvino. " - ta prasme Viešpaties stalo terminas Kalvino, manai?

Pasirodo ne J.Kalvino terminas.

" Bet jūs suteršiate jį, sakydami: ' Viešpaties stalas suterštas, todėl ir maistas ant jo gali būti niekam tikęs.'" (Mal 1, 12)

Gyti, na čia bibliškas terminas, bet čia ST šventyklos atributas, ir prie ko ST šventyklos baldai siejasi su reformatų bažnyčios baldais?