apie prostitucija

Vaikų nenoriu ir pasirinkau jų neturėti.

O kodėl nenorite vaikų, jei ne paslaptis? Juk ekonominių problemų dėl jų išlaikymo, kaip supratau, nebūtų.

Vedybos mano atveju yra absoliučiai beprasmis reikalas, nors, jei mergina norėtų, su atitinkama vedybine sutartimi problemų nematau. Tik į krikščionišką bažnyčią neičiau.

O ir kam į tą krikščionišką bažnyčią reikia eiti? Juk ateistinių pažiūrų esate.

Vedybos mano atveju yra absoliučiai beprasmis reikalas, nors, jei mergina norėtų, su atitinkama vedybine sutartimi problemų nematau. <...> Pas prostitutes vis tiek eičiau.

Iš kur tokia priklausomybė nuo prostitučių?

Kyla iš natūralaus instinkto.

Natūralus instinktas reiškia biologinį norą turėti palikuonių.

"Priklausomybė nuo sekso teikiamo malonumo" kiekvienam sveikam žmogui yra įgimta. O koks tokios priklausomybės mastas, tai jau konkretaus žmogaus fiziologijos reikalas.

Įgimta. Tačiau žmogus iš pagarbos kitam žmogui gali ir privalo savo psichofiziologines reakcijas valdyti. Juk, pamatęs gatvėj gražią, patrauklią paną, nepuolate su ja čia pat lytiškai santykiauti.

O šiaip jau tamsta užkietėjęs daltonikas ar kartais matote ir kitų spalvų be baltos ir juodos? Kietas

Buvau pats įklimpęs į tą seksualinę košę, kai mačiau tik dvi spalvas - baltą (sekso metu teikiamą malonumą) ir pilką (visą kitą laiką, įskaitant darbą, bičiulius ir t.t.). Netrukus balta zona pradėjo pilkėti, kol pasidarė viskas tik pilka ir nyku. Kitas Gyvenimo spalvas pradėjau matyti tik pradėjęs laikytis skaistumo. Todėl aš toks kategoriškas šioje srityje. Būtent todėl ir skelbiu, kad seksui reikalingi apribojimai, bei raginu visus, kuriuos pažįstu, matyti daugiau negu seksas ir jo teikiamas malonumas (jei, aišku, pastebiu tokį viską užgožiantį polinkį į seksą).

"O kodėl nenorite vaikų, jei ne paslaptis?"

Tiesiog neturiu tokio noro. O ir šiaip vaikų negaliu pakęsti.

"Juk ateistinių pažiūrų esate."

Agnostinių. Nors esu labiau linkęs tikėti dievų egzistavimu. Man nepriimtina tik krikščionybė.

"Iš kur tokia priklausomybė nuo prostitučių?"

Pats nežinau, tiesiog kartais patraukia. Ne tiek dėl sekso, kiek dėl gyvenimo paįvairinimo bendravimu su jomis.

"Juk, pamatęs gatvėj gražią, patrauklią paną, nepuolate su ja čia pat lytiškai santykiauti."

Pamatęs apetitišką steiką su krauju aš nepuolu jo atiminėti. Bet laikas nuo laiko nukeliauju į gerą restoraną ir nusiperku.

O ir šiaip vaikų negaliu pakęsti.

O kuo tie maži žmonės nusikalto? Primušė gal?

Agnostinių. Nors esu labiau linkęs tikėti dievų egzistavimu. Man nepriimtina tik krikščionybė.

Šiaip jau hinduizmas ir budizmas griežtai smerkia prostituciją. Ją smerkė ir senasis lietuvių pagonių tikėjimas. Kuo krikščionybės požiūris į prostituciją kitoks, nei budizmo su hinduizmu?
Iš kitos pusės žiūrint, ar krikščionybė bloga tik tuo, kad neleidžia savo pasekėjams lankytis pas prostitutes, ir apskritai savo griežta seksualine etika?

Pats nežinau, tiesiog kartais patraukia. Ne tiek dėl sekso, kiek dėl gyvenimo paįvairinimo bendravimu su jomis.

Trokštate bendravimo su moterimis? O kam už jį mokėti? Kitaip tariant, kam tam bendravimui pirkti moterį, jei galima už dyką? Nors Jūs lyg ir minėjote, kad paprastai toks pabendravimas (už dyką) Jums baigdavosi piršlybomis (t.y. tuo, kad moteris Jums pasipiršdavo), ko Jūs norėtumėte išvengti.

Pamatęs apetitišką steiką su krauju aš nepuolu jo atiminėti. Bet laikas nuo laiko nukeliauju į gerą restoraną ir nusiperku.

Va matote. Įgimtas psichofiziologines reakcijas įmanoma suvaldyti. Klausimas tik tas, ar prostitutės bendrauja geriau nei kitos merginos, kurios prostitucija neužsiima.

O kuo tie maži žmonės nusikalto? Primušė gal?

Kažkas nemėgsta kačių, kažkas šunų, o aš vaikų. O ir šiaip gyvūnus mėgstu labiau nei žmones.

Šiaip jau hinduizmas ir budizmas griežtai smerkia prostituciją. Ją smerkė ir senasis lietuvių pagonių tikėjimas. Kuo krikščionybės požiūris į prostituciją kitoks, nei budizmo su hinduizmu?

Hinduizmas ir budizmas jokiu būdu nesmerkia prostitucijos. Nėra ypač geros nuomonės apie tai - taip, bet ne smerkia. Daugumoje rytų šalių prostitucija yra legali tūkstantmečiais ir turi labai gilias tradicijas. Tai kai ką pasako apie jų nuostatas prostitucijos atžvilgiu. Krikščionys tampa problema ne dėl savo įsitikinimų, o dėl noro tuos įsitikinimus primesti kitais galvojantiems. Niekas neverčia krikščionio verstis prostitucija ar naudotis prostitučių paslaugomis. Bet krikščioniai užsispyrusiai nori tą uždrausti visiems kitiems.

ar prostitutės bendrauja geriau nei kitos merginos, kurios prostitucija neužsiima

Ne geriau, kitaip (tik neklauskite kuo, pats nežinau).

Krikščionybė yra šlykšti tuo, kad verčia žmogų žeminti patį save, pasityčioja iš sveiko stipraus žmogaus ir garbina paliegusius silpnus žmones, neigia idividualumą, neigia patį gyvenimą, aistrą. Seksualinė etika yra tik menkas lašas krikščionybės pasityčiojime iš žmogaus.

Tave žavi hyper-seksualizuota visuomenė? Tai, kad statistiškai auga 14-15 metų jaunuolių, kurie patys tebėra vaikai, pradedančių gyvenimą skaičius, vėliau seka nesutarimai su tėvais, abortai, neišsimokslinimas, sugriauti gyvenimai ir t.t.

Krikščionybė yra šlykšti tuo, kad verčia žmogų žeminti patį save,

Kokiu būdu žemina žmogų krikščionybė? Čia man neįkandama mįslė.
Juk Krikščionybė įsako mylėti kiekvieną žmogų, kaip patį save, t.y. kiekvieną sutiktą žmogų traktuoti kaip lygų ir lygiavertį sau. Kiekvienas žmogus krikščionybei yra Dievo paveikslas ir panašumas, paties Dievo mylimas ir norėtas Jo kūrinys, turintis laisvą valią, o ne aklo atsitiktinumo rezultatas ar daugybės politeistinių dievų įnorių žaisliukas.

pasityčioja iš sveiko stipraus žmogaus ir garbina paliegusius silpnus žmones,

Krikščionybė garbina tik vieną Dievą, o silpnus ir sergančius žmones myli, slaugo ir globoja, stengiasi sugrąžinti tokiam žmogui viltį ir gyvenimo džiaugsmą.

neigia idividualumą, neigia patį gyvenimą, aistrą.

Teigdama, kad Dievas pašaukia kiekvieną žmogų iš nebūties, kad kiekvienas žmogus yra Dievo sukurtas kaip Jo bendradarbis ir yra kviečiamas dalyvauti pasaulio valdyme, Krikščionybė kaip tik teigia kiekvieno žmogaus nenykstančią vertę, jo unikalumą, individualumą ir individualią atsakomybę už save, grąžina žmogui jo orumo pajautimą, gyvenimo džiaugsmą, pažadina ir sustiprina jame aistrą gyventi.

Seksualinė etika yra tik menkas lašas krikščionybės pasityčiojime iš žmogaus.

Krikščioniškoji seksualinė etika, mokydama, kad žmonių skirtingos lytys ir patys lytiniai santykiai norėti ir sukurti paties Dievo, teigia begalinę lytinių santykių vertę, reikalauja, kad žmonėms, jų lyčiai būtų teikiama derama pagarba, taip pat pagarba jų (žmonių) atsiradimo paslapčiai. Ir kaip tik ta nelygstama pagarba, Krikščionybės teikiama žmogaus lyties paslapčiai bei lytiniams santykiams, yra konkretaus žmogaus (čia galėtų būti ir Niemand vardas ) išlaisvinimas iš jį kankinančių konkrečių problemų, įtampų ir psichoseksualinių kompleksų.