apie prostitucija

Tave žavi hyper-seksualizuota visuomenė? Tai, kad statistiškai auga 14-15 metų jaunuolių, kurie patys tebėra vaikai, pradedančių gyvenimą skaičius, vėliau seka nesutarimai su tėvais, abortai, neišsimokslinimas, sugriauti gyvenimai ir t.t.

Gražus argumentavimo klaidos šiaudinė baidyklė pavyzdys. Labai dažnai naudojamas krikščionių. Tyčia iškraipoma oponento pozicija primetant jam tai, ko jis nesakė.
Ir dar šlakelis post hoc ergo propter hoc klaidos į kompoziciją.

1. Aš nesu nei už hiperseksualizuotą, nei už hiposeksualizuotą visuomenę. Aš už visuomenę, kur seksas yra demitologizuotas. Kur kiekvienam vaikui yra suteikiama išsami objektyvi informacija apie seksą, galimas pasekmes ir apsisaugojimo priemones. Kur žmogui yra paliekama asmeninė laisvė kada, kaip ir su kuo pradėti seksualinį gyvenimą ir jį gyventi.

Seksualinio gyvenimo pradžia ir santykiai su tėvais yra tokie pat susiję dalykai kaip bažnyčių skaičius ir barų skaičius. Paaugliams ar bent jau absoliučiai daugumai jų yra būdingas maišto sindromas. Ir jis pasireiškia nepriklausomai nuo seksualinio gyvenimo. Žinoma, jei paauglys yra homoseksualus, o tėvai krikščioniškai neapkenčia homoseksualų, konfliktas užprogramuotas.

"abortai, neišsimokslinimas, sugriauti gyvenimai" - priklauso nuo žmonėms prieinamos objektyvios informacijos kiekio ir noro ja naudotis, o ne nuo seksualinio gyvenimo savaime. Beje, tipiškai būtent dėl aborto nepasidarymo seka neišsimokslinimas ir sugriauti gyvenimai.

Kokiu būdu žemina žmogų krikščionybė?

Mt 5:3 "Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti." ir toliau tokioje pačioje dvasioje. Tokios tematikos frazių pilnas naujasis testamentas. Tai ligonių garbinimas, atsisakymas šio gyvenimo, valios gyventi neigimas.

Ne, neiškraipau, tai seka ir iš kitų tamstos pasiakymų.
Krikščionybė tarp kita ko nepasako šiuo klausimu nieko naujo, netgi yra liberalesnė lyginant su kai kuriomis kitomis religijomis.
Turbūt visų be išimties didžiųjų religijų filosofija teigia skaistumą, nekaltumą, susilaikymą.
Mt 5:3 "Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti." ir toliau tokioje pačioje dvasioje. Tokios tematikos frazių pilnas naujasis testamentas. Tai ligonių garbinimas, atsisakymas šio gyvenimo, valios gyventi neigimas.
O kodėl jūs puolate krikščionybę? Vėlgi, visos religijos pripažįsta, jog godumas, turtai yra yda.NT tiesiog sakoma, jog turtas neatneša laimės.Lietuvių liaudies išmintis irgi byloja: ne piniguose laimė, Konuficijus sako: žmogus, kuris gėdijasi prastos aprangos, negali būti vertas pagarbos.A.Camus ,kuris vaizdavo pasaulį be Dievo sako, jog vienintelis paniekos vertas žmogus, tas kuris trokšta pinigų.Nesuprantu, kur jūs matote problemą? Jeigu atrodo, kad geriau visą gyvenimą kaupti turtus, prašom, taip ir darykit.Suorantu, kad čia ne konkrečiai apie pinigus, bet dažniausiai į tai visa ir susiveda, labai jau daugeliui kliūna krikščioniškasis neturtas.
Išėmėte šiaip sau vieną eilutę iš kontekst ir džiaugėtės radęs ,,geležėlę"
Paprasčiausiai čia sakoma, jog tie, kurie liūdi neturi dėl to nusiminti, nėra neigiamas gyvenimas.Juk anot Pauliaus- Dievui patinka linksmas davėjas.

Palaiminti turintys vargdienio dvasią (Mt5,3)arba kitaip sakant laimingi tie kurie supranta savo dvasinius poreikius.Paprasčiausiai tai kad mes kitaip nei gyvūnai turime dvasinių poreikių .Jei tai suprantame ,juk esame sukurti pagal Dievo paveikslą (Pr 1:27),tai galime ugdytis dieviškas savybes teisingumą,gailestingumą,išmintį ,bei meilę( Mch 6:8, 1Jn 4:8).Vienas iš dvasinių poreikių indikatorių yra gyvenimo prasmės suvokimas.Labai aiškiai matosi kokius dvasinius poreikius turi žmogus iš to ką gyvenime stato į pirmą vietą .Žmonių gyvenimo prioritetai ivairūs -seksas,pinigai,valdžia ir t.t ,bet Biblija sako kad neapsigausi jei nesudievinsi šių dalykų ,bet dievu laikysi patį Dievą.

Mt 5:3 "Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti." ir toliau tokioje pačioje dvasioje. Tokios tematikos frazių pilnas naujasis testamentas. Tai ligonių garbinimas, atsisakymas šio gyvenimo, valios gyventi neigimas.

Vienas iš pagrindinių Niemand priekaištų krikščionybei turbūt yra tas, kad ji įsakmiai reikalauja globoti ir slaugyti susirgusius ar patyrusius traumą, t.p. fiziškai ar protiškai neįgalius žmones iki pat jų natūralios mirties. Tikriausiai Niemand turi susidaręs nuomonę, kad toks ligonių ir neįgalių žmonių slaugymas ir globa juos slaugantiems sveikiesiems jų draugams ir bičiuliams atima malonumą (čia ta prasme, kad ligoniams ir neįgaliesiems skirtą laiką galima būtų panaudoti įvairiems biznio susitikimams ar, pvz., maloniam pabendravimui su gražia moterimi) ir gyvenimo džiaugsmą, priverčia juos tuščiai eikvoti jėgas ir laiką, kuriuos jie galėtų skirti rūpinimuisi savimi, patirti įvairių malonių įspūdžių keliaudami, sportuodami ar plepėdami su sveikaisiais savo bičiuliais ir bičiulėmis. Jeigu aš teisingai supratau Niemand, tai tikra draugystė yra tada ir tik tada, kai bičiulis yra sveikas, stiprus, bet vos tik pastarasis suserga ar, neduok, Dieve, po patirtos avarijos tampa neįgaliu, jisai automatiškai nustoja buvęs bičiuliu ir tampa didžiausiu išnaudotoju, sėdinčiu ant sveiko ir stipraus žmogaus pečių, siurbte siurbiančiu iš sveiko žmogaus jo pinigus, brangų laiką, jėgas. Tokiu, žinote, savotišku plėšiku ir parazitu, kurį reikia pritrėkšti (ar numarinti) kuo greičiau, kol jisai neišeikvojo sveikųjų savo bičiulių brangių laiko ir energijos, o svarbiausia, žinoma, pinigų.
Ar aš teisingai supratau Jūsų priekaišto krikščionybei esmę, Niemand?

krikščionybė įsakmiai reikalauja globoti ir slaugyti? ta prasme dievas reikalauja. galima manyti, kad krikščionį įtikinus, kad dievas yra žmonių fantazijos vaisius, o jezus buvo tiesiog gatvės fokusininkas, krikščioys ims žudyti, vogti ir kitaip nusidėdinėti 10-čiai dievo įsakymų, nes juk nieks už tai nenubaus po mirties. E. Frommas, jei gerai pamenu, kažką buvo minėjęs, kad iš to galima spresti apie visuomenės vystymąsi, kuris šiuo atveju būtų kažkur ties vaikyste, kai dar reikia klausyti ir bijoti tėvų, autoritetų, kai dar pats negali prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir dirbti be prižiūrėtojo.
amžinoji nuodėmė, mano manymu, neblogai prisideda prie žeminimo žmogaus.

amžinoji nuodėmė, mano manymu, neblogai prisideda prie žeminimo žmogaus.

"Amžinoji" nuodėmė - tai turbūt gimtoji nuodėmė, Biese? Jei taip, tai šiuo terminu (t.y. gimtosios nuodėmės terminu) krikščionybė paprasčiausiai konstatuoja vaikų tinkamo auklėjimo vaikystėje būtinybę. Nes visiems žinoma tiesa, kad negavęs tinkamo auklėjimo ar gavęs blogą auklėjimą, vaikas, kai suaugs, pasuks šunkeliais.

ta prasme dievas reikalauja. galima manyti, kad krikščionį įtikinus, kad dievas yra žmonių fantazijos vaisius, o jezus buvo tiesiog gatvės fokusininkas, krikščioys ims žudyti, vogti ir kitaip nusidėdinėti 10-čiai dievo įsakymų, nes juk nieks už tai nenubaus po mirties.

Be jokios abejonės, nes jei Dievo nėra, tada viskas galima.O galutinis rezultatas - visų karas prieš visus, kurį laimės stipriausias. Kitaip sakant, paprasčiausiai įsigalės stipresniojo teisė. Leninas, Stalinas ir Hitleris labai aiškiai parodė, koks būna pasaulis be Dievo.

E. Frommas, jei gerai pamenu, kažką buvo minėjęs, kad iš to galima spresti apie visuomenės vystymąsi, kuris šiuo atveju būtų kažkur ties vaikyste, kai dar reikia klausyti ir bijoti tėvų, autoritetų, kai dar pats negali prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir dirbti be prižiūrėtojo.

Deja, tai mūsų kasdienybė.

jo gimtoji nuodėmė buvo turėta mano galvoj. aišku gali būt ir taip interpretuota ta nuodėmė, kaip tu aiškini. nemėginsiu aiškintis ką ten dievas turėjo omeny, nes jeigu jau sugeba dievatikiai dieva isteisint del sukurstymo žudyti žmones, tai kaip nepateisins jo dėl tokio nieko.
pasauluje yra apie 16 proc netikinčių į dievą, turėtų būti jie visi nusikaltėliai, teroristai ir pan. ar taip yra? štai islamas. jie skerdžia žmones, dėl ko? ogi dėl dievo. inkvizicijos tema nusibodus, todėl neliesiu. skyrybų skaičių, pamenu, mačiau ir jis mažesnis tarp netikinčių. stalinas, hitleris - stalinas mokėsi dvasinėje mokykloje, o hitleris savo knygoje rašė, jog tai ką jis daro gyvenime yra dievo valia ar panašiai.

galbūt religiją galėčiau suprasti, kaip raidos etapą, kada reikėjo kažkokių paaiškinimų žmonėms, kad suvienyti juos. taip lengviau buvo gyventi, bet jau turbūt gana .