Išgijimai.

Mato 21 skyrius 22 eilutė teigia: ,,Visa, ko tikėdami melsite, – gausite"."
Neseniai perskaičiau viename iš dienraščių, jog teisiamas žmogus, greičiausiai tėvas, kuris negydė savo dukros vaistais, tačiau su visa tikinčiųjų bendruomene meldė, kad Dievas ją išgydytų.Kitokio gydymo atsisakė.Apjungė žmonės ir mėnesį ar kiek, kasdien meldėsi.
Dukra mirė, o jis atsakingas, praktiškai, už jos nužudymą ir turės atsakyti teisme.
Galbūt tai fanatizmas.Galbūt tai kažkokie nukrypimai, fantastika ir fantazijos.Nežinau, kaip visa tai vertinti.Tačiau natūraliai kyla klausimas: kodėl taip atsitiko? Kodėl Dievas leido kad taip nutiktų?
Vienintelio dalyko ko prašau, tai atsisakyti stereotipinių atsakymų:
Tai kažkur veda Dievo keliai nežinomi
Gal per menkai tikėjo ir per mažai meldė
Atmeskim taip pat visus natūraliuosius faktorius, pvz, kaip ir tai, jog gal bulvarinė spauda viską tik sutirštino, bet laikykim, jog tokia situacija buvo.
Kodėl žmonės meldė, bet negavo?
Juk čia esminis dalykas nėra, koks tvirtas buvo žmonių tikėjimas, suprantama, kad yra spragų, abejonių-mes to nepatikrinsime, bet galime laikytis prielaidos, jog norai buvo kuo geriausi.
Ačiū visiems už pamąstymus.

broli Yasu, tu teisus - "Dievo keliai nežinomi"

Dabar apie kitą reikalą - kodėl jie nesikreipė pas medikus? Yra tokie krikščionys, kurių esminės tikėjimo doktrinos yra norm kaip ir kitų krikščionių, tačiau dėl kreipimosi į tradicinę ar netradicinę mediciną yra nusistatę kategoriškai prieš.

Tokių atvejų, kaip tavo aprašytasis, yra ne vienas ir ne du.

Yra ir kitokių atvejų, kai žmogus iš ties pasveiksta net iš sunkių onkologinių ligų ir net ligai jau progresuojant!

Spauda, žinoma, iškelia tik tai, kas apjuodina, kas subjaurota ir gėdinga, o nutyli tai, ką iš ties turėtų parašyti. Čia niekam ne paslaptis - KONE visa žiniasklaida yra tendencingai nukreipta darbui Šėtono naudai.

Dabar konkrečiau, pvz: Onutė pasveiko nuo cistos gimdoje, o Petras mirė nuo prostatos vėžio (čia susigalvoti du variantai, va ką tik sukūriau). Tarkim, kad už abu meldėsi tie patys žmonės, tiek pat kartų, taip pat intensyviai, tomis pačiomis maldomis (iš esmės tai yra užtarimo malda).

KODĖL VIENAS LIGONIS MIRĖ, O KITAS PaSVEIKO?

Mano supratimu tai yra Dievo dovana abiejais atvejais. Esmė ne tai, kad pasveiko ar mirė, esmė tame, kad žmogus TIKĖJO ir PASITIKĖJO Dievu, savo bendruomene (žmonėmis, kurie už jį meldėsi). Svarbiausia, kad Petras ar Onutė tikėjo gyvuoju Dievu, jį išpažino, atgailavo dėl nuodėmių ir savo gyvenimą atidavė į Dievo rankas - pasivedė Dievo valiai. O mirsi prieš pagijimą ar po - tik laiko klausimas. Dievui geriau matyti

Krikšščionis neturėtų klausti: "kodėl meldė, bet negavo?", tai yra kaltinimo klausimas. O kas, pasak Biblijos, yra brolių kaltintojas?

Kitas dalykas - gal ta dukra sirgo labai lengvai antibiotiniais vaistais pagydoma liga? O teiginys: "galbūt tai fanatizmas" yra neteisus. Tai greičiau yra ŠAMANIZMAS, nei fanatizmas.

Dabar vėl grįšiu prie savo pavyzdžio:
Onutė pasveiko, Petras mirė. Esmė yra tame, kas pasikeitė Onutės gyvenime, po to, kai ji pasveiko? Kas įvyko su Petru žinome - jis mirė ir jį palaidojo kur nors, tarkim kapinėse. petras stojo prieš Dievo angelą, pasak Biblijos, kuris turi Gyvenimo knygą ir dabar tik nežinome - ar jis rado ten įrašą apie mūsų Petrą ar ne? O Onutė tuo tarpu, galbūt kaip tik radikaliai pakeitė gyvenimą, dar labiau atsidavė Dievo veikimui ir per jos liudijimą Dievas laimėjo dar bent vieną sielą.

Yasu, esmė yra ne tame - kodėl mirė? Esmė yra tame - kas pasikeitė po to? Mes kiekvienas nešame dvigubą atsakomybę už savo veiksmus:
1. Atsakomybė yra prieš mūsų Kūrėją ir jeigu žinome, jog liga yra lengvai pagydoma naudojant nmedikamentus, reikia tai ir daryti KARTU MELDŽIANTIS UŽ LIGONĮ.
2. Atsakomybė prieš visuomenę, kitaip tariant prieš kitus žmones.

O aplaidumas (tavo parašytu atveju tai ir yra) nepateisinamas.

Skaitome Bibliją ir ką ten randame - krikščionys visad bėgo nuo persekiotojų, sergėjo savo gyvybę kaip Dievo dovaną tiek mirties akivaizdoje, tiek ligos akivaizdoje. jei žinai, kad atvėręs duris mirsi, durų neatidaryk, jei žinai, kad sergi ir kad yra gydytojų - kreipkis į juos. O jei žinai, kad toje konkrečioje bendruomenėje yra tabu kreiptis pas medikus, pamąstyk - gal yra ir kitų krikščionių bendruomenių. O jei priimi tai kaip savo gyvenimo principus, tuomet ir laikykis jų - esant ligai ar traumai kreipkis tik į bendruomenę kad šie už tave pasimelstų prašydami pasveikimo. Kai priimi konkrečias taisykles, jų laikytis privalai ne vien tada, kai tau tai patinka, bet ir esant tokioje va situacijoje.

Ir visai nesvarbu ką nuspręs baudžiamasis ar koks ten teismas - jam, tikiuosi, svarbiau ką nuspręs Dievas, o ne žemiškieji teisininkai. IR NEPAMIRŠKIME - PASAK BIBLIJOS DIEVAS VISAD ŽIŪRI Į ŠIRDIES SUMANYMUS, IR TEISIA NE TAIP, KAIP ŽMONĖS.

Pritariu Ne Svarbu. Yasu aprašytas įvykis liudija veikiau magišką požiūrį į ligą, o ne krikščionišką. Krikščionio požiūris į ligą yra kitoks.

Yasu
Kas tai yra liga ? reikia visų pirma išsiaškinti. Iš kur ji atsiranda ? Kodėl mes sergame ? Aš labai daug kartų mačiau kaip deda rankas ir meldžiasi už sergančius, bet labai mažai tų kurie išgijo? KArtais Dievas gydo ne iš karto o parodo tau kelią į išgijimą. pvz. : Aš trummparegis nuo septynių metų ir visą savo gyvenimą norėjau nenešioti akinių meldžiausi, prašiau, bet niekas manes neišgydė, bet tiesiog parodė, kelia į mankštas, kurias padrius mano akys pradėjo sveikti.
Aš turėjau baisią egzemą ant rankų, vėl Dievas parodė kelią link išgijimo ir jau šiuo metu liko tik 10 proc. tos baisios ligos.
O neišgyja žmonės iš karto, nes tikėjimas silpnas, jeigu mūsų tikėjimas būtų toks kaip moters kuri prisilietė prie Jėzaus ....

Alfa rašė:
"Kas tai yra liga ? reikia visų pirma išsiaškinti. Iš kur ji atsiranda ? Kodėl mes sergame ?"
Pasak Biblijos ligos, mirtis atsirado tik po pirmųjų žmonių nuopolio. Taigi, visi, kas gimsta, yra veikiami to pasekmių.

O kas yra liga? atsakymo reikėtų ieškoti medicinos terminų žodyne. Ligos kilmę - taip pat medicinos mokslas nagrinėja. Kodėl mes sergame? Medikai taip pat turi savo atsakymą.

Tu, alfa, labai lengva ranka nubrauki visus meldžiančiuosius užtarimo malda prašančius stiprybės ligoniams, ramybės jų sieloms ir profesionalumo juos gydantiems medikams.

Aš taip pat daug kartų esu matęs besimeldžiančiuosius (ir pats meldęsis) už vieną ar kitą ligonį ir tik labai retai, net sakyčiau vienetais tų, kurie pasveiksta. Kodėl tat žmonės meldžiasi? Ar tai yra reikalinga malda už ligonį, jei, pvz: liga medicininiu požiūriu yra nepagydoma?