Katalikybė tai krikšionybė ar pagonybė ?

Na, Jūs buvote mane beveik įtikinę, kad su Eucharistija RKB viskas tvarkoje. Nors esu linkusi pasitikėti profesoriais iš Amerikos, bet įsitikinau dar ir pati. Augustas, paragino.

Matau, kad susidaro klaidingas įspūdis dėl to ką aš darau šiame forume. Neturiu jokio nusistatymo prieš jokią konfesiją. Prieš katalikus taip pat. Man nepatinka tie kas meluoja. Ir labai džiaugiuosi, jei katalikai neklauso Popiežiaus, o daro taip kaip mūsų Viešpats liepė.

Pažiūrėkite patys ką rašo Jūsų katekizmas. KUR MATYTI, KAD KRISTUS PERKEIČIA MUS, O NE DUONĄ IR VYNĄ ????

Iš www.katekizmas.lt

III. Eucharistija išganymo Ekonomijoje

Duonos ir vyno ženklai

1325 "Eucharistija gerai išreiškia ir nuostabiai ugdo bendravimą su Dievu ir Dievo tautos vienybę, o tai padaro Bažnyčią tuo, kas ji iš tiesų yra. Eucharistija (mano pastaba - ne Kristus per Šventą Dvasią) yra Dievo veikimo, kuriuo Jis Kristuje pašventina pasaulį, viršūnė ; taip pat joje žmonės teikia Šventojoje Dvasioje didžiausią garbę Kristui, o su Juo ir Tėvui."148

1333 Eucharistinėje aukoje centrinė vieta tenka duonai ir vynui, kurie, tariant Kristaus žodžius ir šaukiantis Šventosios Dvasios, tampa Kristaus kūnu ir krauju. Eucharistinėje aukoje centrinė vieta tenka duonai ir vynui, kurie, tariant Kristaus žodžius ir šaukiantis Šventosios Dvasios, tampa Kristaus kūnu ir krauju. Būdama ištikima Viešpaties nurodymui, Bažnyčia (mano pastaba – ne Kristus per Šventą Dvasią) ligi Jo garbingo atėjimo nepaliauja dariusi Jo atminimui tai, ką Jis darė savo kančios išvakarėse: "Jis paėmė duoną...", "Jis, paėmęs taurę vyno..." Duona ir vynas, slėpiningu būdu tapę Kristaus kūnu ir krauju, nenustoja buvę kūrinijos gerumo ženklai. Užtat atnašavimo metu mes dėkojame Kūrėjui už duoną ir vyną,ne tik už "žmogaus darbo", bet pirmiausia už "žemės" ir "vynmedžio vaisių", už Kūrėjo dovanas. Karaliaus ir kunigo Melchizedeko, kuris "atnešė duonos ir vyno" (Pr 14, 18), veiksmuose Bažnyčia regi būsimąją savo pačios auką.

Gyti, jau kartą rašiau, kad esi naivi. Pasikartosiu. Negi nesupranti, jog Jėzus perkeičia ne tik žmogų, bet ir elementariausią duoną bei vyną. rekomenduoju dažniau skaityti Bibliją, ypač NT vietas, kur 5 kepaliukus duonos padaugino ir kur vandenį pavertė vynu, na ir apie žuvis ten rasi...

Prisimink kuo nesutarė Martyno Liuterio mokymas su Jono Kalvino ir Ulricho Cvinglio? Kas buvo tas esminis punktas, dėl ko jie išsiskyrė? Ar ne Eucharistijos klausimas?

Esu dalyvavęs liuteronų pamaldose, kai buvo atnašaujama duona ir vynas. Ir ten jie Eucharistiją supranta labai panašiai, ar net identiškai, kaip ir katalikai.

Gal galite kas nors paaiškinti žodžius Jn 6,63

"Dvasia teikia gyvybę,

o kūnas nieko neduoda.

Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau,

yra dvasia ir gyvenimas."

DVASIA IR GYVENIMAS - Dievo Dvasia, perkeičianti žmogų iš vidaus, gyvenimas - praktikavimas to, ką sakė Jėzus. Gyvenimas - kasdieniniame gyvenime išpildymas tų žodžių, kuriuos sakė - "mano kūnas tikrai yra valgis,ir mano kraujas tikrai yra gėrimas." Eucharistija ir gyvenimas pagal Dievo Dvasią.

Ir labai džiaugiuosi, jei katalikai neklauso Popiežiaus, o daro taip kaip mūsų Viešpats liepė.

Jei katalikai neklauso popiežiaus tikėjimo ir moralės dalykuose, tai tikrai nedaro to, ką mūsų Viešpats liepė daryti. Nes mūsų Viešpats sakė savo apaštalams: "Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs"(Lk 10,16). Todėl, mano nuomone, Gyti, išgirdusi, kad koks nors asmuo, kuris skelbiasi esąs katalikas, sako, jog jisai popiežiaus tikėjimo ar moralės dalykuose neklausąs, o darąs taip, kaip neva liepęs jo viešpats, turėtų ne džiaugtis, bet visa gerkle šaukdama priminti tokiam asmeniui, neva katalikui, šią Evangelijos pagal Luką eilutę ir paklausti, kodėl jisai neklausąs savo Viešpaties nurodymo.

Galiu tik patvirtinti Augusto žodžius. Visiška teisybė - AMEN.
Pats esu sąmoningai paklustąs Viešpaties vietininkui žemėje, Apaštalinei Visuotinei Bažnyčiai su Romos vyskupu priešaky. Jei save priskiri katalikams ir teig, jog vieną ar kitą dalyką supranti kitaip, nei yra tas rašoma pagrindiniame dokumente - Apaštalinėje Konstitucijoje (KBK) ir apskritai oficialiam RKB mokymui, vadinasi nesi katalikas ir nesi išganytas. Taip yra kiekvienoje konfesijoje, jos pagrindiniai dokumentai yra būtini kožnam tikinčiąjam.

Ir, beje, "jei katalikai neklauso Popiežiaus, o daro taip kaip mūsų Viešpats liepė" , tai žinokit - katalikų doktrinos klausymas ir vykdymas ir yra darymas to, ką Viešpats liepė

Na va ir vėl prasideda. O dar sakote, kad Jūsų požiūris į Eucharistiją tinkamas? Na neturiu aš su Jumis kantrybės ir šį kartą tikrai būsiu nemaloni, nes labai jau nepatinka man toks fariziejiškas apsimetėliškumas. Nesugebate palyginti dviejų visiškai skirtingų išpažinimų.

Jei mano pasaulėžiūra nėra panteistiška reiškia aš esu naivi, ne svarbu? Liuteronų požiūris lygiai toks pats kaip katalikų – panteistiškas. Ir tai yra problema.

Tik Kalvinas sugebėjo išaiškinti kaip reikia suprasti Jo Sakramentą. Krikščioniška pasaulėžiūra nuo panteistiškos skiriasi kaip diena nuo nakties. Paskaitykite C.S. Lewis "Stebuklai" . Arba

http://www.lksb.lt/naujienos/pranesimas-462.htm?spausdinti=1

Cituoju :" Čia Dievas nėra nei asmeniškas, nei transcendentiškas, o visa persmelkianti Esatis. Šiose frazėse sumaišytas panteizmas (visa yra Dievas) ir panenteizmas (Dievas yra visame; visa yra dalis Dievo). "

O gal Jūsų požiūris į SAKRAMNETĄ panenteistinis? Jau Jūs man dovanokit, bet tikrai ne krikščioniškas.

Nieko nesuprantu vienas sako, kad reikia klausyti Popiežiaus kitas sako, kad reikia klausyti viespaties..., kažkokia nesamonė. Kiek as suprantu cia jus sakot kad reikia abieju klausyti, nes Popiežius yra Dievo statytinis, oViešpačio ir taip aišku.
Tada ponas Augustai pasižiūrėkime prie ko privesdavo popiežiaus klausymas istorijos vingiuose. Kiek aš pamenu jūs kažkur anksčiau rašėte, kad popiežiai irgi pridarė daug klaidų. Teisingai karai, žudynės, istvirkavimai ir t.t.
Klausyti reikia tik Viešpaties ir tik širdies nuostata tiesai ir meilei gali paskyti, ko dar reikia klausyti, o ne soste sedinčio. Tas sostas negana to yra Šetono. Atmerkit akis.

Alfa, apsispakayk.

Gyti citavo:
"Čia Dievas nėra nei asmeniškas, nei transcendentiškas, o visa persmelkianti Esatis. Šiose frazėse sumaišytas panteizmas (visa yra Dievas) ir panenteizmas (Dievas yra visame; visa yra dalis Dievo)." Ten kalba eina apie rytų religijų balaganą, o ne apie krikščionišką supratimą. Gyti matau nugrybavai į lankas, jau pats metas sugrįžti

Mes, katalikai, esame klusnūs visų pirma savo Viešpačiui Jėzui Kristui, kurį realiai sutinkame Eucharistiojos šventime, ir po to, po Viešpaties, esame klusnūs mūsų Katalikų Bažnyčios hierarhijai su Romos vyskupu priešakyje, nes Biblijoje parašyta, jog Jėzus pavedė ganyti avis apaštalui Petrui ir Jėzaus pastatytoji Bažnyčia gyva, gyvuos per amžius.

Alfa rašė, cituoju:
"Nieko nesuprantu vienas sako, kad reikia klausyti Popiežiaus kitas sako, kad reikia klausyti viespaties..., "
Nežinau, kas yra tavo viešpats nepažįstu tavęs, nepažįstu ir tavo viešpaties. Pažįstu asmeniškai Viešpatį Jėzų Kristų, jo klausau ir todėl esu katalikas