Katalikybė tai krikšionybė ar pagonybė ?

Papasakosiu tau, Citata, paguodžiančią istorija. Mūsų, reformatų, veikloje aktyviai dalyvavo vienas labai simpatiškas katalikas. Jis žinoma uoliai gynė tradiciją (Jūs jau nepykite, bet ranka nekyla ją rašyti iš didžiosios). Ši kova truko apie metus. Neseniai jis pasiryžo konfirmuotis ir tapti reformatu.

Nepykit, kad pasisakysiu šia tema. Aš, aišku, šio kataliko, pasiryžusio pasitraukti iš RKB, asmeniškai tikriausiai nepažįstu. Bet jo motyvas, dėl kurio tas (jau buvęs) katalikas sakosi paliekąs RKB, man atrodo truputį kvailokas. Mano niekam tikusia nuomone, RKB Tradicija kaip tik turėtų padrąsinti žmogų pažinti Šv.Rašte glūdinčius lobius ir padėti juos pasisavint, o ne užstoti juos. Tad jei koks nors žmogus sako, jog RKB Tradicija neva trukdanti jam pažinti Dievo Žodį, mano nuomone, tai reiškia, kad jisai per mažai susipažinęs ir su RKB Tradicija, ir su Šv. Raštu. Na, o šiuo konkrečiu atveju telieka tikėtis, kad bent jau būdamas pas evangelikus reformatus tas žmogus gaus tikrai gilių Šv. Rašto žinių, kurių dėka galbūt atras glaudų Šv.Rašto ir RKB Tradicijos sąryšį. O jei tokio sąryšio tam vargšui ir nepavyktų rasti, tai bent jau manęs neapleidžia ir teikia paguodos mintis, jog tas vargšelis yra tikrai gerose gerų Šv.Rašto žinovų rankose, kuriems vadovaujant, jisai sutiks Šv.Rašte jam asmeniškai ir tiesiogiai kalbantį gyvąjį Dievą. Amen.

Iš tiesų be reikalo pasisakei, Augustai, šia tema. Nes tiesą sakant, paršau jau man atleisti, tu pasorodei kvailokai.

Augustui pritariu. Jis teisingai mąsto, po jo pasisakymų galiu pasakyti tik AMEN.
Jis pasakė teisingai ir tiesiai.

Gyti per daug nesidžiaug, nes volug Alfos jūsų reformų bažnyčia yra tokiame pat klaidingame kelyje, kaip ir katalikų.

"Nes tiesą sakant, paršau jau man atleisti, tu pasorodei kvailokai."
Manau, jog Augustui nėra labai svarbu, kokią etiketę jam klijuosi.

Taip Augustai dauguma Kristaus nurodymu katalikai nevykdo ir gali pats isitikinti ,kad Biblijoje yra skirtingai negu katalikų tradicijose.Taip gali sakyti ,kad žmonija nestovi vietoje ,ji vystosi ,kad Biblija perteikta per žmonių tradicijas bei supratimą ir kas buvo prieš kelis tūkstančius metų tas nebetinka. (Mal 3,6 ; Jok 1,17 )Ar nemanai ,kad formuojant katalikų tradiciją nepadarė meškos paslaugos to meto folosofai - Plotonas arbe neoplatonizmas ir kt.(Kol 2:8) Manau galma primastyti įvairiausių pasiteisinimu kodėl nereikėtu vikdyti vieno ar kito Dievo nurodymo.Man katalikybė primena ne Kristaus tikėjimą ,bet krikščionišką - plotonišką filosofiją . ).(Ef 5,6) Gali pasižiūrėti pirmųjų "krikščionių tėvų "(praėjus vos šimtmečiui nuo Kristaus mirties) pasisakymus.(Apd 20,29) Justinas Kankinys- krikščioniškos filosofijos branduolys yra vieninga Krikščionybės ir Platoniškos filosofijos samprata apie Dievą. Tacianas buvo gnosticizmo šalininkas . Gnostikų religinės srovės jungė ankstyvosios krikščionybės idėjas su senovės persų bei sirų mitologija, žydų teologija, platonizmu, stoicizmu, neopitagorizmu. Šias srove iteisinti padėjo Augustinas(354-430)Kaip atrodo iš kur m.a trečiame ,penktame šimtmetyje atsirado filosofiniai terminai:helenistinis judaizmas,pakrikštytas helenizmas, helenistinė krikščionybė ,krikščioniška filosofija?

Jeigu galima, Citata, norėčiau Jums paprieštarauti. Taip mus mokė labai rimti profesoriai iš Vakarų universitetų. Krikščionybė tikrai jungėsi su helenistine kultūra ir sudarė BIBLIJINĘ-KLASIKINĘ SINTEZĘ, kuri gyvavo iki 1650 m. didžiojo sprogimo. Ji tapo Vakarų Europos civilizacijos vystymosi pagrindu. Ir šlovė Viešpačiui už tai !!! Šios sintezės atstovai, puikūs krikščionys, ne tik pažangūs katalikybės atstovai, bet ir protestantai atnešę milžinišką pažangą ir indėlį į mūsų kultūrą - Justinas Martinas, Augustinas, Tomas Akvinietis, M.Liuteris, J.Kalvinas.

Kur tu radai tokią informaciją, kad helenistinė kultūra atnešė žalos? Juk Sokratas tai apskritai tikras stebuklas –jis pagal savo mastymą pirmasis krikščionis.Tik čia nereikia painioti gnosticizmo. Tai jau NEW AGE triukai. Apart stoikų helenistai nebuvo gnostikai.
p.s. (Ef 5, 6) Fislosofija nėra tušti plepalai. Neabejoju, kad Mokytojui ji patinka mano manymu tai yra LKSB diskusijos

Taip Augustai dauguma Kristaus nurodymu katalikai nevykdo ir gali pats isitikinti ,kad Biblijoje yra skirtingai negu katalikų tradicijose.

Ir aš Jums, Citata, norėčiau paprieštarauti. Tie Kristaus nurodymai, kurių nesilaiko kai kurie išpuikę katalikai , kaip, pvz., titulai, puošnūs liturginiai rūbai ir pan., sudaro tik menką dalį viso to, ką liepė daryti Kristus. Ir, mano nuomone, net ne esmė yra tuose pagarbiuose kreipiniuose, pvz., į popiežių, į vyskupus ir t.t. Esmė yra Gerojoje Naujienoje - Evangelijoje, kurią mes visi turime priimti, būtent, kad Kristus atėjo mūsų atpirkti, už mus numirė ant kryžiaus, trečią dieną prisikėlė iš numirusių. Štai kas yra esminis ir svarbiausias dalykas.
Be jokios abejonės, titulai ir kiti pagarbos atributai nėra geras dalykas, bet jei tik į juos susitelksime, praleisime pro akis tą faktą, kad mes visi esame nusidėjėliai ir reikalingi Kristaus atpirkimo, panašiai kaip tie Kristaus laikų fariziejai, kurie iškošia uodą, bet praryja kupranugarį. O tai būtų pati didžiausia tragedija žmonijos istorijoje.

Krikščionybė tikrai jungėsi su helenistine kultūra ir sudarė BIBLIJINĘ-KLASIKINĘ SINTEZĘ, kuri gyvavo iki 1650 m. didžiojo sprogimo. Ji tapo Vakarų Europos civilizacijos vystymosi pagrindu. Ir šlovė Viešpačiui už tai !!! Šios sintezės atstovai, puikūs krikščionys, ne tik pažangūs katalikybės atstovai, bet ir protestantai atnešę milžinišką pažangą ir indėlį į mūsų kultūrą - Justinas Martinas, Augustinas, Tomas Akvinietis, M.Liuteris, J.Kalvinas.

Gyti, čia su Jumis aš sutinku visiškai.

Be jokios abejonės, titulai ir kiti pagarbos atributai nėra geras dalykas, bet jei tik į juos susitelksime, praleisime pro akis tą faktą, kad mes visi esame nusidėjėliai ir reikalingi Kristaus atpirkimo, panašiai kaip tie Kristaus laikų fariziejai, kurie iškošia uodą, bet praryja kupranugarį. O tai būtų pati didžiausia tragedija žmonijos istorijoje.
Na, man čia netikrai jūsų žodžiai skamba.Panašu į tai, kad: aš turiu ydų, na, bet tai nesvarbu, nes turiu didžių gerų savybių.
Taip, svarbiausia yra Geroji Naujiena, tačiau jeigu yra dalykai, kurie jai prieštarauja, ar mes turime sakyti: jis svarbesnė už viską, taigi prieš kitus dalykus užsimerkime.Aš manau, kad ne, o kaip tik įgyvendinti Gerąją Naujieną, o prieštaraujančius dalykus panaikinti. Šiuo konkrečiu atveju,ties ,,titulais, puošniais rūbais" ir t.t. katalikų bažnyčia nelabai nori imtis pakeitimų.Veikiau sakoma:,,Yra svarbesnių dalykų negu rūbai, tai Geroji Naujiena!" Jei taip yra, tai kam tie puošnūs rūbai iš viso, kai yra Geroji Naujiena? Nepatinka man ta prabanga, ir argumentai, jog yra svarbesių dalykų už ją, tad galime ją pateisinti, taip pat nepatinka.

Panašu į tai, kad: aš turiu ydų, na, bet tai nesvarbu, nes turiu didžių gerų savybių.

Visa, kas manyje bloga, yra tik mano, o visa, kas manyje yra gera, kyla iš Dievo ir priklauso Dievui. Tai pirma.
Antra. Tie titulai tikrai nėra pirmųjų krikščionių sugalvotas dalykas. Jie yra palikimas tų laikų, kada krikščionybė buvo valstybinė religija.
Trečia. Jei savyje pastebiu blogų dalykų ar polinkių, tai reiškia, kad Dievui padedant tuos blogus dalykus ir polinkius aš turiu atpažinti ir sunaikinti. Bet, deja, tai neįvyksta per vieną dieną. Tai yra procesas, trunkantis ištisus metus, dešimtmečius ir net šimtmečius (jei tai liečia institucijas ar ištisas kultūras). Pvz., prostitucijos reiškinio iki šiol nepavyko išguiti.
Bažnytiniai titulai, kurie gimė daugiausia Viduramžiuose, tais laikais neatrodė blogis. Tačiau šiais laikais jie yra praradę savo prasmę ir broliams protestantams, matyt, niekada nepatiko. Todėl reformuotos bažnyčios nusprendė jų atsisakyti. Galbūt RKB paseks jų pavyzdžiu, jei atpažins, kad jie yra nenaudingi ir kelia tik puikybę. Jau dabar yra katalikų vyskupų (aš pats asmeniškai pažįstu du tokius vyskupus) , kuriems nepatinka, kai juos pavadini Ekscelencija.
Kas kita yra puošnūs liturginiai (ir ne tik liturginiai) drabužiai. Jų puošnumas RKB ir Stačiatikių bažnyčioje išreiškia tai, kad mes dalyvaujame Karaliaus (t.y. Karaliaus Kristaus) vestuvių puotoje. Todėl dera, kad tie drabužiai būtų puošnūs, atitiktų šventinę progą ir nuotaiką. Tad puošnių liturginių drabužių nepavyks taip greit pakeisti kuklesniais, nes jų puošnumas vis dar tebeturi tą pirminę reikšmę, t.y. vis dar reiškia būtent vestuvių pokylio dalyvių aprangą.

Nepatinka man ta prabanga, ir argumentai, jog yra svarbesių dalykų už ją, tad galime ją pateisinti, taip pat nepatinka.

Todėl šiuo atveju brolių protestantų rūpestis katalikų drabužiais ir bažnytiniais titulais, kurie iš tikrųjų yra antraeiliai dalykai ir kurių galima lengvai ir nesunkiai atsisakyti, neprarandant nieko esminio iš visų svarbiausio dalyko, būtent Gerosios Naujienos turinio, man primena mažų vaikų bandymą pasipuikuoti savimi.

Augustas, manau, kad jūs klystate.Aš drįsčiau manyti, jog Jėzus nelabai kalbėjo apie tokias vestuves.Jis priešingai nei jūs, liepė apsirengti dvasios nubaltintais drabužiais, tai yra gerai darbais, broliška meile ir panašiai.O į prabangą, pirmąsias vietas sinagogose jis žiūrėjo tik kritiškai.Žinau ,kad tai puikiai žinote, ir ne man jus mokyti.Bet jūsų teiginiai man atrodo prieštaraujantys.