Katalikybė tai krikšionybė ar pagonybė ?

Dar atskirai noriu parašyti apie paveikslus katalikiškose bažnyčiose.

KLAUSIMAS:
Kodėl Liuteris taip norėjo išversti Naująjį Testamentą į gimtąją kalbą? Martynas Liuteris buvo katalikų kunigas, labai gerai mokėjo lotynų kalbą ir, paėmęs "Neo Vulgata" ėmėsi versti ją iš lotynų kalbos į gimtąją vokiečių kalbą. Kam to reikėjo?

ATSAKYMAS:
To meto žmonės labai retas kuris mokėjo skaityti, o raštmenys lotynų kalba buvo kone visi. Tad NT, nekalbant apie ST, skaityti galėjo tik pašvęstieji žmonės, ir tie ne visi suprasdavo ką skaito per liturgines apeigas. Paprasti tikintieji Bibliją "skaitydavo" tarptautine paveikslų ir skulptūrų kalba, tą supratimą perduodavo iš kartos į kartą lūpiniu pasakojimu, įvesdinimu į bažnyčią, kurioje buvo gausu iliustracijų iš Šventojo Rašto esminių vietų - Edenas, nuopolis, Nojus, Abraomas, Mozė, kiti svarbūs krikščionio gyvenimui punktai. Būdavo ir užrašai bažnyčios sienose, bet visi lotynų kalba, tad paprasto miestiečio ar kaimiečio sūnus apie tikėjimą žinojo tik tiek, ką suprasdavo iš paveikslų ir tėvų, pažįstamų pasakojimų. Net pamokslai tais laikais buvo ne to krašto kalba, o lotynų. Tad kunigai iš esmės kalbėjo sienoms, sau, zakristijonui, vargonininkui. Tik kur kas vėliau buvo pasiekta, jog kunigai galėtų sakyti pamokslą to krašto žmonių gimtąja kalba.

O Liuteris degė noru nešti Dievo Gerąją Naujieną VISIEMS! Todėl jis įsidrąsino ir žengė tą ryžtingą žingsnį, pakeitusį visą krikščionybės istoriją - prikalė savo tezes ant katedros durų. Atspėkit, kas skaitė tas tezes sekmadienio rytą, kai tai pamatė? Minia žmonių būtų taip ir nesupratę kas do raštas ten kabo

Liuteris pasiekė savo ir štai sukūrė savo atskirą Bažnyčią, o kas pasikeitė? Niekas! Žmonės kaip buvo beraščiai, taip ir liko, kaip negalėjo skaityti Biblijos, taip ir toliau negalėjo, bet Liuteris pradėjo vesti pamaldas gimtąja kalba, kurią suprato beveik visi dalyvavusieji. O žmonėms patinka, kai jiems kalba suprantama kalba

Taip jis patraukė daugybę žmonių, didžiumą žmonių, jei ne visus! Liuterio pamaldos iš esmės buvo viens prie vieno su katalikų pamaldomis, nes gi jis pats buvo katalikų kunigas bet pasikeitė tai, jog visi žmonės suprasdavo ką kalba jų kunigas ir galėjo pasakyti AMEN po kunigo žodžių. Taip Liuterio Bažnyčia susilaukė neregėto pasisekimo ir katalikų kunigai ir vyskupai nerealiai susirūpino.

Dėkoju Dievui už tokius drąsius žmones kaip Janas Husas, Dž. Vitklifas, Martynas Liuteris ir kiti.

Kai Liuteris visgi baigė versti Vulgatą, jo pasekėjai galėjo žmonėms nešti Dievo Gerąją Naujieną jiems suprantama kalba ir netgi daugiau! Liuterio Bažnyčiai nebebuvo reikalo paišyti sienų iliustracijomis iš Biblijos, nes jie gyvai tą girdėjo, jie gaudavo tai, ką mes šiais laikais taip nuvertiname - skaityti Bibliją savo gimtąja kalba ir mokytis teisingai ją suprasti.

Tačiau kas nutiko po to?
Nutiko labai blogas dalykas - kia žmonės gavo galimybę girdėti, skaityti ir suprasti Bibliją, jiems pradėjo nebepatikti tai, kaip kunigas ją aiškina, interpretuoja. Atsirado manančių, jog jie žino ir supranta geriau, nei tas, kuris tai iki šiol darė. O tai yra Šėtono darbas, jomėgiamiausia nuodėmė - puikybė!

Žmogus yra kupinas puikybės nuo pat gimimo. Tik augdamas jis tą puikybę išmoksta paslėpti, pakęsti kito buvimą šalia, kuris gal būt yra naudingas, pvz: mama, kai ateina reikalas pavalgyti saldaus pienelio

Dabartiniame pasaulyje tiek daug susiskaldymoyra tik dėka puikybės, nes vienas mano, jog jis supranta Dievą geriau, nei kitas, todėl jo Biblijos interpretacija yra teisingesnė, nei kito.

Na aš čia išsiplėčiau per kelias temas, tačiau pabaigai noriu duoti peno pamąstymui - kam yra nenaudingas ekumenizmas? KAs yra ekumenizmas? Iš esmė s tai yra gebėjimas pakęsti šalia kitą, kuris nesu aš ir kuris turi savo nuomonę, kuri nesutinka su mano nuomone. Ekumeninis judėjimas yra siekimas atmesti savo puikybę į šoną bent trumpam laikui, kad galėtume išgirsti kitą. Nebūtinai tas kitas yra teisus, tačiau neskubėkime smerkti, nes jeigu jį PAKENČIA Dievas, tai gal ir man pasimokyti pakantumo iš Dievo?

Tas ekumenizmas, kuris siekia suniveliuoti visus ir viską yra ne ekumenizmas o šlamštas, "geltonieji" puslapiai, tos pasakos, apie kurių vengimą rašo apaštalas Paulius.

Sigi

Visų pirma aš nekoneveikiu. Galima paskyti piktinuosiu veidmianiais kurie veda žmones į pražūtį. Skauda širdį, kada matai tikrai gerus žmones, bet aklus.
Nors turiu pripažinti piktinimasis ne į naudą. Tiesiog užuodžiu veidmainius per "atstuma".
KAip jau supratai Sigi Nepriklausau jokiai konfesijai. Tai galima buvo suprasti iš pat pradžių. Bet pradžioje įtikėjimo, Dievas pervedė mane per daug bažnyčių, bet augimas prasidėjo tik kai pradėjau dėti pastangas pats, nes pradžioje teko būti bažnyčiose, kuriose reikia patikliu paklusių avelių.
Todėl pasakiau tiesa į akis buvau išmestas ir pasmerktas Dabar tai juokingai atrodo. Bet tai buvo pradžia aš pažinojau tiesa, bet meilės tikrai mažai.
Ir kitose bažnyčiose neilgai užsibūdavau, nes greitai išsiaiškidavau vyresnybės tikslus.
Žinai Sigi aš jau aukščiau rašiau, kad daug yra žmonių kurie mintinai žino biblijos frazes, bet nė vienas teologas, kunigas, ar pastorius neturi pranašumo prieš tą tikinį, kuris nemoka skaityti, nes : Jer 31
33 O šitokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, atėjus toms dienoms, – tai VIEŠPATIES žodis, – įdiegsiu jiems savo įstatymą, jį įrašysiu jiems į širdį. Tada aš būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.
Dievas rašė Dviem būdais. popieriniu ir į širdis.
Aš nesakau, kad neerikia studijuoti biblijos, aš noriu pasakyti, kad tas kuris nemoka skaityti, kas įrašyta širdyse jis ir popieriniam variante skaitys kaip jam reikia.
Aš noriu pasakyti tik viena. Kokios švairios turi būti mūsų šidys, kad mes skaitytume tai ką įrašė viešpats, kad tai sutaptų ne tik su biblija, bet ir patvirtintų mūsų gyvenimai.

Alfa, džiaugiuosi, kad nesi jehovistas ar mormonas ar dar kokiems vėjams priklausantis žmogus. Tačiau tavo pasisakymuose gausu puikybės išraiškų, o tai yra liūdinantis dalykas.

kaip vienas žmogus pasakė lengva yra būti šventu pačiam vienam esant, tačiau nerealiai sunku tapt šventu būnant bendruomenėje.
Dievas sukūrė bendruomenę tam, kad kartu keliautume šventumo keliu, o ne klystkeliais. Pas esu patyręs daug įvairių skirtingų konfesijų dalykus, esu daug kur dalyvavęs ir ilgai ieškojau savo bažnyčios. Tačiau taip nutiko, jog Dievas mane sugrąžino atgal, iš kur buvau išėjęs - į katalikiškąją bažnyčią. Per ~5 metus aplankiau kone visas esančias Lietuvoje krikščioniškų konfesijų bažnyčias, pradedant nuokonservatyviausių, baigiant radikaliausiais charizmatais ir žinau, kokie dalykai dedasi pas liuteronus, pas "pilnos evangelijos" pas baptistus, ir kt, net sektų grupėse. Labai norėjosi tai, kas geriausia iš jų visų paimti, o tai, kas nepatinka ir maniau jog blogiausia - atmesti. Tačiau Dievas nenori, jog jo vaikas eitų vien pavėjui, lengvais ir minkštais keliais. Jei dievas leido savo Viengimį Sūnų gundyti akmenuotoje dykynėje, jei leido jam kentėti alkį ir troškulį 40 parų, tai kodėl manai, jog tau padarys išimtį?

Dievas nori, jog žmogus būtų nuolankus jam (ne kunigui ar pastoriui), tad būkime nuolankiais ir pakantesniais, nei daba esam

Sigi puikybės manyje nera. Tiesiog nemėgstu veidmainių ir dėl to kartais kantrybė neatalako, nors dabar jau žymiai šalčiau reaguoju.
Tavo žodžiai paskutiniai : Dievas nori, jog žmogus būtų nuolankus jam (ne kunigui ar pastoriui), tad būkime nuolankiais ir pakantesniais, nei daba esam.

Tiesiog tingiu ieškoti kur tavo žodžiai yra paskyti panašiai : Paklusti Popiežiui.

Tai vis dėl to kam reikia paklusti Sigi ir ko reikia paklaustyti.

Aš manau žmonių reikia klausyti visų, o paklausti vienam Viešpačiui.

Tai vis dėl to kam reikia paklusti Sigi ir ko reikia paklaustyti.

Atleiskit, Alfa, kad įsikišu į Jūsų dialogą su Sigiu. Bet norėčiau išsakyti savo nuomonę tuo labai svarbiu klausimu, t.y. bendruomenės ir konfesijos klausimu. Peržvelgus paskutinius Alfos postus, man susidaro toks įspūdis (viliuosi, kad tas įspūdis klaidingas), jog Alfa ieško idealios bendruomenės su idealiais bendruomenės nariais. Pabuvo vienur. Ten tvarka nepatiko, išėjo. Pabuvo kitur. Irgi nepatiko, šį kartą daugumos narių charakteris buvo blogas. Pradėjo auklėti Alfa tuos netikusio charakterio narius, konfliktuoti, maištauti. Už maištavimą jį išmetė. IR VISOSE KITOSE BENDRUOMENĖSE BUVO TAS PATS, t.y. Alfai kažkoks vienas narys ar keletas narių (tikriausiai tai buvo bendruomenės lyderiai) nepatikdavo, Alfa pradėdavo jį (juos) auklėti pagal savo supratimą, ir Alfą išmesdavo iš tos bendruomenės (arba pats išeidavo). Ir Alfai nė galvon neatėjo tokia paprasta mintis, kad nėra šioje Žemėje tobulos, idealios bendruomenės. Kiekvienoje bendruomenėje visada buvo, yra ir bus tokių žmonių, kurie atrodo nesimpatiški, yra veidmainiai, chuliganai ir banditai, teroristai, vilkai, kiaulės ir kitokie nenaudėliai, kurie vietoj ar atsuks . Kad bet kurios bendruomenės vyresnybė duos tokių nurodymų, kurie atrodys mažų mažiausia kvaili, o iš tikrųjų bus savižudiški, kenkiantys tai pačiai bendruomenei, kurios vyresnieji ir atstovai jie yra. Ir t.t. Tokia yra realybė. Ir Kristus atėjo būtent į tokį pasaulį ir jį atpirko. Todėl ir mes, sekdami Kristumi, turime elgtis taip pat. Mes, atėję į konkrečią bendruomenę, turime klausti ne to, ką mes gausime iš tos bendruomenės, o to, ką mes galime padaryti dėl tos bendruomenės ir atskirų jos narių. Mes suvokiame, kad Kristus mylėjo ir tebemyli šiuos konkrečius žmones, sudarančius šią konkrečią bendruomenę, ir turime mokytis nesmerkti bei mylėti tuos konkrečius bendruomenės narius taip, kaip myli juos Kristus.

Ir dar prie to paties. Manyčiau, jog tie sunkaus charakterio (veidmainiai, sukčiai, teroristai, vilkai, kiaulės, nenaudėliai ir pan.) bendruomenės nariai yra mums duoti paties Dievo, kad per juos ir jų sukeliamus sunkumus ir išbandymus mes taptume stipresni, labiau užsigrūdinę, labiau mylintys. Nes kaip rašo apaštalas Jokūbas: "Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. 3 Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, 4 o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte." (Jok 1,2-4).
Todėl mano draugiškas patarimas Alfai - eikite į bet kurią tradicinės konfesijos bendruomenę, pvz., pas katalikus ar liuteronus, ar kalvinistus, ir mokykitės bendrauti su tokiais sunkaus charakterio žmonėmis, juos suprasti, priimti tokius, kokie jie yra, ir mylėti, nes tik taip galima išmokti būti su Dievu, tik taip sekama Kristumi.

Kas yra paklusnumas ir kas yra nuolankumas?
NUOLANKUMAS yra suvokimas, jog Dievas yra visako teikėjas, šaltinis ir taip toliau ir kad būtent viską, ką tu turi yra Dievo. Tai yra nuolankumas - pripažinimas, jog esi niekas be Dievo, kad iš viso tavęs nėra, jei Dievas to nenori.

Paklusnumas yra kas kita. Paklusnumas yra konkrečios bendruomenės konkrečiam lyderiui ar tvarkai. Paklusnumas yra tolygus nuolankumui ir įmanomas tik esant nuolankumui.

Konkretus pavyzdys:
seniau katalikų vienulių vyresniosios naujoms narėms liepdavo sodinti rasodą atvirkščiai - šaknimis į viršų, lapais į apačią. Žiūrint iš racionalios pusės - visiška nesąmonė, o žiūrin iš paklusnumo pusės - nuostabi mokykla, kai reikia apsodint kokį hektarą ir vėliau apkaupti, išravėti....

Taigi, dėl paklusnumo tiek. O dėl tavo klausimo kam reikia paklusti - manau, jog atsakiau.

Augustas

Nepritariu jūsų išsakytoms mintims. Aš bandžiau kalbėtis su daugeliu lyderių it tik vienas ir tai ne Lietuvoje išmintingas. Per jį susipažinau su dar daugiau išmintingų pasaulinio lygio lyderių. Ne veidmainiai, ne savanaudžiai. Iš kur žinau išmintis kuria jie tryško išdavė.

Sigi

Paklusti bendruomenės lyderiui neprivalo nė vienas, Bet tik Viešpačiui vienam. Jeigu lyderis paklusnus Viešpačiui tai ir bendruomenė atrodys paklusni Lyderiui, bet iš tikrųjų Viešpačiui.

Nukrypom mes nuo temos. Tai atsakys man kas nors į klausimą dėl Mitros ir Vatikano ? Kodėl pagišoniški vardai egzistuoja KAtalikų bažnyčioje.
O kodėl katalikų bažnyčia visuotinė ? Kas tai nustatė ? Kam to reikia ?
Augustai jūs sakėte pasidomėsit Vatikano klausimu ? Ar turite kokį atsakymą ?

Alfa rašė:
"O kodėl katalikų bažnyčia visuotinė ? Kas tai nustatė ? Kam to reikia?"
Taip yra todėl, jog lotynų kalboje žodis catolik ar pan. turi reikšmę "visuotinis". Todėl Romos Katalikų Bažnyčia yra Visuotinė Bažnyčia ir taškas.

O dėl mitros ir kitų pavadinimų. Yra pavadinimas, pvz: klozetas. Taip vadinamas daiktas, į kurį didžiuma šiuolaikinių vyrų nukreipia savo ginklą kai ateina tam laikas. Taigi, jei tau nepatinka to daikto vadinti klozetu, gali vadinti mobiliuoju telefonu arba televizoriumi. Bet tada kiti tavęs nesupras, jei sakysi, jog tavo televizorių kažkas apsisavo ir tu atsisėdai ant jo norėdamas nusilengvinti ir tavo sėdamoji dabar yra apšlapinta kažkieno iš šeimos narių. Ar aiškiai parašiau?

Buvo vienas laikotarpis mano gyvenime, kai dirbau zakristijonu, tai, vaikeli, ten tiek daug visokių pavadinimų teko išmokti, ko aukštojoje nemoko. Bet ar tai ką nors keičia, jei tu vyskupo lazdą vadini ne pastoralu o muselių mušekliu, tai kitą sykį kai ateis reikalas palaikyti pastoralą per iškilmingas Mišias, gi nesakysi, jog tas muselių mušeklis laisvai gali pastovėti kampe ar atremtas į kėdę, kam reikia atskiro patarnautojo (ministranto), jei vienas ir tas pats gali palaikyti ir pastoralą ir mitrą. Pagauni kampą?

Taigi, pavadinimai yra pavadinimai, nieko tu nepakeisi savo pasipiktinimais ir kt keistais klausimais. Pagalvok pats ką naudoji ir kokia yra tų pavadinimų - sąvokų kilmė? Tu nežinai, gal klozetas, į kurį darai gamtinį reikalą, turi pagoniškos kilmės pavadinimą. Tai dabar nustosi daryti į klozetą ir pradėsi sisioti į kriauklę? O ar žinai kas sugalvojo kriauklę pavadinti kriaukle? Aš nežinau ir nesuku sau dėl to galvos