Katalikybė tai krikšionybė ar pagonybė ?

kaip man kažkada sakė vienas pastorius: "nėra krikščionybės be tradicijos".

Supratau, Augustai, kad būtent TRADICIJA ir daro RKB pagoniška

O aš nesupratau. Kaip gali būti, kad Jėzaus Kristaus mokymas, perduodamas gyvu žodžiu (o būtent tai ir tiktai tai yra vadinama Tradicija), daro Katalikybę pagoniška religija? Tada išeitų, kad ir apaštalai buvo pagonys, nes jie skelbė Gerąją Naujieną gyvu žodžiu. (Kol kas palikime kunigų "burtininkavimą" per mišias ramybėje. Tai truputį vėliau aptarsime, jei norėsi).

Užtenka vieno fakto - jei meldžiamasi per šventuosius, o ne per vienintelį tarpininką Jėzų Kristų, tuomet kalba eina ne apie krikščionybę, o visai kitą religiją.

Nesutikčiau su tokiu teiginiu. Visų pirma katalikybėje nėra maldų per šventuosius, bet būtina melsti tik į/per Jėzų Kristų, kaip vienintelį Tarpininką ir Išganytoją. Taigi katalikybės centre, kaip ir kitose krikščioniškose konfesijose, yra tik Jėzus Kristus, kaip vienintelis Išganytojas ir Tarpininkas.
Antra. Iš oficialiai šventaisiais paskelbtų žmonių katalikai ima tik krikščioniško gyvenimo pavyzdį, iš jų mokosi atsidavimo ir ištikimybės Jėzui Kristui iki mirties, t.y. mokosi gyventi taip atsidavę Jėzui Kristui, kaip atsidavę gyveno šventaisiais paskelbti žmonės.
Jau vien dėl šių dviejų punktų RKB yra krikščioniška bažnyčia, o ne pagonių bendruomenė.

Trečia. RKB Šv. Raštą laiko gyvu Dievo žodžiu, kuris, jei yra maldingai ir su pagarba skaitomas ir į jį gilinamasi, gali keisti tikinčiųjų gyvenimą, padaryti juos labiau panašesnius į Jėzų Kristų. Nes per Šv. Raštą susitinkame su gyvuoju Dievu.
Todėl Tavo teiginys, Gyti, kad

RKB - PAGONYBĖ SU KRIKŠČIONIŠKAIS ATRIBUTAIS

yra paprasčiausiai neteisingas.

Augustas sako : " Visų pirma katalikybėje nėra maldų per šventuosius,..." O tai rožinio kalbėti jums nereikia? Ten labai įdomi proporcija – 10 SVEIKA MARIJA IR 1 TĖVE MŪSŲ


Tuomet, Augustai, gal gali pagrįsti Raštu kaip Kristus išmokė RKB kunigus "triukų", atliekamų mišių metu – versti vyną Kristaus krauju?

O tai rožinio kalbėti jums nereikia?

Nereikia. Rožinį kalba žmonės, kuriems jis patinka. Tie, kuriems rožinis nepatinka, jo nekalba.

Tuomet, Augustai, gal gali pagrįsti Raštu kaip Kristus išmokė RKB kunigus "triukų", atliekamų mišių metu – versti vyną Kristaus krauju?

Taigi juk Evangelijose yra Paskutinės Vakarienės metu pasakyti Kristaus žodžiai: " Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, tardamas: "Imkite ir valgykite: tai yra mano kūnas". Paskui, paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą ir davė jiems, tardamas: "Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti."" (Mt 26,26-28) Plg., Evangelijoje pagal Luką (Lk 22,19-20): "Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: "Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui". Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: "Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas"."
Evangelijoje pagal Morkų (Mk 14,22-24): "Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams, tardamas: "Imkite, tai mano kūnas!" Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: "Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.""
Taip pat Apaštalo Pauliaus laiške korintiečiams (žiūr. 1 Kor 11,23-25):"Aš tai gavau iš Viešpaties ir tai perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, sulaužė ir tarė: "Tai yra mano kūnas, kuris už jus duodamas. Tai darykite mano atminimui".
Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: "Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui""
Katalikai ir stačiatikiai supranta šiuos tekstus pažodžiui.
Dar Evangelija pagal Joną (Jn 6,52-58)perduoda Jėzaus žodžius apie Save: "Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: "Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!" O Jėzus jiems kalbėjo: "Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir aš jame. Kaip mane yra siuntęs gyvasis Tėvas ir aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane. Štai duona, nužengusi iš dangaus! Ji ne tokia, kokią protėviai valgė ir mirė. Kas valgo šią duoną – gyvens per amžius"."

Ir dar. Jei katalikai (o taip pat ir stačiatikiai) yra pagonys tik dėl to, kad tiki, jog Jėzų galima sutikti ne tik skaitant ir maldingai studijuojant Šv. Raštą, bet ir sakramentuose, ypač Eucharistijos sakramente, tai aš, kaip katalikas, pripažįstu, kad čia esu pagonis, nes "pagoniškai" tikiu realiu Jėzaus buvimu Eucharistijoje.
Tačiau, jei kas nors asmeniškai tiki ir todėl viešai sako (pvz., Alfa), jog katalikai yra pagonys tik dėl to, kad išpažįsta ne Jėzų Kristų, o kažkokią kitą dievybę vardu Vatikanas (ar Aventinas ), aš tokio žmogaus tikėjimo neketinu pakeisti, tačiau viešai tokius teiginius ginčysiu ir liudysiu, kad jie neatitinka tikrovės.
O tiems broliams ir sesėms protestantams, kurie katalikų tikėjimą Jėzaus Kristaus realiu buvimu sakramentuose ir ypač Eucharistijos sakramente laiko pagonišku, norėčiau priminti, kad yra ekumeninė krikščionių organizacija Pasaulio Bažnyčių Taryba (PBT), kuriai priklauso ir evangelikai liuteronai, ir metodistai, ir anglikonai, ir kelios kitos krikščionių denominacijos, tarp kurių taip pat yra ir stačiatikiai, kurie išpažįsta beveik visas tas pačias tikėjimo tiesas, įskaitant realų Kristaus buvimą Eucharistijoje, kaip ir katalikai (išskyrus popiežiaus primatą).
Todėl, jei liuteronai yra krikščionys, anglikonai su metodistais taip pat yra krikščionys, tai ir stačiatikiai su Katalikais (nors katalikai ir nepriklauso PBT, tačiau jos veiklai pritaria ir ją palaiko) irgi yra krikščionys.

KRISTUS YRA GYVAS (tai pagal Dievo Žodį)

Ir

KRISTUS YRA EUCHARISTIJOJE (tai jau fariziejų raugas)

Dvi skirtingos pasaulėžiūros. Pastarojo man labai primena pateistiškąją (Dievas yra manyje, vyne ir t.t.)

Gal gali paaiškinti man nuosekliau kaip Kristus atsiranda Eucharistijoje?

Augustai, įsiskaityk į Mato Evangelijos 16 skyrių. Kristus labai dažnai kalbėjo apie DUONĄ kaip apie MOKLSLĄ.

Fariziejų ir sadukiejų raugas (Mt 16, 5-12)
Keldamiesi kitapus ežero, mokiniai buvo užmiršę pasiimti duonos. Jėzus jiems tarė: Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo". 7 O jie svarstė: "Tai todėl, kad nepasiėmėme duonos". Tai išgirdęs, Jėzus tarė: "Mažatikiai! Kam tariatės neturį duonos? Argi dar neįgijote išmonės? Ar neprisimenate penkių duonos kepaliukų penkiems tūkstančiams vyrų ir kiek pintinių surinkote likučių?! Arba septynių duonos kepaliukų keturiems tūkstančiams ir kiek krepšių surinkote likučių?! Tad kaip nesusivokiate, jog kalbėjau jums ne apie duoną. Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!" Tuomet jie suprato, kad jis buvo liepęs saugotis ne duonos raugo, bet fariziejų ir sadukiejų mokslo.

Iš reformatų tikėjimo (Antroji Šveicariškoji konfesija) išpažinimo. XXI SK. APIE ŠVENTĄJĄ VIEŠPATIES VAKARIENĘ

3. ŽENKLAS IR PAŽYMIMASIS DALYKAS.

Taigi šiuo sakramentu Bažnyčios tarno pagalba regimu būdu išoriškai atkuriama ir tarsi padedama prieš akis apmąstyti tai, kas sielos viduje neregimu būdu suteikiama per pačią Šventąją Dvasią.

Išoriškai Bažnyčios tarnas pakelia duoną ir girdime Viešpaties žodžius: "Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas; Imkite ir dalykitės. Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas". (Mt.26:26-27; Lk.22:17-20) Taigi tikintieji priima tai, ką duoda Viešpaties tarnas, valgo Viešpaties duoną ir geria iš Viešpaties taurės; tuo tarpu viduje, Kristui veikiant per Šventąją Dvasią, taip pat priima Viešpaties kūną ir kraują, ir maitinasi jais, kad turėtų amžinąjį gyvenimą . Nes iš tiesų Kristaus kūnas ir kraujas yra tikrasis maistas ir gėrimas amžinajam gyvenimui; ir Kristus, būdamas už mus atiduotas ir mūsų Išganytojas, yra svarbiausias Vakarienėje ir neleidžiame, kad kas nors kitas užimtų jo vietą.


Mes tikime, kad kunigas niekaip neįtakoja nei vyno sudėties nei duonos. Mes tik matome ženklus, o Kristus per Šv. Dvasią perkeičia mus iš vidaus.

PAŽYMIMAS DALYKAS NEĮEINA Į SAKRAMENTĄ IR NĖRA SU JUO SURIŠTAS. Taip pat nepritariame ir mokymui tų, kurie skelbia, kad malonė ir pažymimieji dalykai yra su ženklais taip surišti ir taip į juos įaugę, kad bet kas, kai tik išoriškai dalyvauja ženkluose, kartu ir viduje tampa malonės bei pažymimųjų dalykų dalyviais, kad ir kokie jie būtų.