Tradicija krikščionybėje
Citata
ne svarbu aš kalbėjau apie tradicijas ,lietuvių tradicijas ir kaip jos kertasi su Dievo žodžiu .Siūlyčiau pasiskaityti mano paliktas nuorodas iš Biblijos.Tai iš tikrųjų nesuprantamas dalykas ir ne kartą esu girdėjęs kaip kunigai tas tradicijas propaguoja ,bet tas yra pasišlykštėjimas Dievui.Būtu labai malonu ,kad savo žodžius pagrįstum citatom iš Dievo žodžio.

Alfa
Citata
Saunuole Citata. Aciu uz tiesa.
Sigi
Pasiskaityk dar karta ka parase citata atidziai pasiziurek nuorodas.
Aciu Dievui, kad ne visi Lietuvoje dar patikejo kataliku klaidziamoksliu ir yra isminties musu zmoniu sirdyse.
Saunuole Citata. Aciu uz tiesa.
Sigi
Pasiskaityk dar karta ka parase citata atidziai pasiziurek nuorodas.
Aciu Dievui, kad ne visi Lietuvoje dar patikejo kataliku klaidziamoksliu ir yra isminties musu zmoniu sirdyse.
kolibris
pirma citata, tu maisai garbinimo/religijos terminus su tradicijos supratimu. tai viena. antra, jei gali tiksliau isskaiciuot kada gime Jezus prasom. gal nobelio premija gausi. siaip zinoma, kad net metai Jezaus uzfiksuoti neteisingai musu kalendoriuje - praejo ne 2009 metu... del apskaiciavimo datos manipuliuojant kada dar piemenys ganydavo gyvulius lauke - tai kelia abejones. nors siaip is vis niekas niekada nesake kad butent ta diena ir gime Jezus (net metai netikslus). Bet taip pat zinoma, kad buna netradiciniu metu, kai ruduo uzsitesia, salciai veluoja ateiti... Nezinau kiek tuose straipsniuose tiesos, bet ten pamineta, kad pradzioje Kaledos buvo svenciamos sausio 6d, veliau gruodzio 25. Why not? Argumentu uz yra labai daug, ir jie jau seniai pamineti.
ir dar - nenusileiskime iki tokio lygio, kai lietuviu tautosaka ir senasias tradicijas bandome pripaisyti visai placiajai romos kataliku baznyciai ir galu gale patiems lietuviams katalikams. Net toks reiskinys kaip "Kuciu vakariene" svenciamas tik Lietuvoj ir Lenkijoj, gal dar keliose salyse, nznau. O jau pradet kalbet apie Kaledu senelius (lietuviskus)... Gal grizkit i pirma puslapi, ir pradekit skaityt tema is naujo.
nepanasu, kad jus zinoti kaip svenciamos lietuvos kataliku kucios pagal RKB. ar zinot apie "piemeneliu misias"? tai kaip ir esminis dalykas ka daro romos katalikai pries kaledas.
taip pat citata su savo pirmom citatom pasiulei svesti labai keistas sventes
siulai atnasauti gyvuliukus?
o siaip dar apie palapiniu svente. na ji ir kaip derliaus nuemimo svente ir atminimo 40metu klajones Iš 23:16, Įst 16:13.
paschos svente (isejimo is egipto, tas pats Įst 16) - pavasari. norint galima prie daug ko pritempt, bet akivaizdu, kad tai beprasmiska. Kaip kad ir lietuviskas tuo metu svenciamas sventes.
taigi gal nera jau taip blogai kad kai svenciamos velykos svenciamas ir pavasario atejimas (nors niekas taip nesako). galu gale labai simboliskai.
manau tema isbaigta. alfai ir citatai manau duota su kaupu galimybes pazinti kaip masto ir tai supranta kiek kitaip mastantys nei jie. daugiau test nera prasmes. beje mano nustebimui, man si diskusija taip pat buvo naudinga.
virtualus
kiekvienam. atsipuskit. dar nebloga straipsniuka radau i svenciu tema http://www.alfa.lt/straipsnis/162093
ir dar - nenusileiskime iki tokio lygio, kai lietuviu tautosaka ir senasias tradicijas bandome pripaisyti visai placiajai romos kataliku baznyciai ir galu gale patiems lietuviams katalikams. Net toks reiskinys kaip "Kuciu vakariene" svenciamas tik Lietuvoj ir Lenkijoj, gal dar keliose salyse, nznau. O jau pradet kalbet apie Kaledu senelius (lietuviskus)... Gal grizkit i pirma puslapi, ir pradekit skaityt tema is naujo.
nepanasu, kad jus zinoti kaip svenciamos lietuvos kataliku kucios pagal RKB. ar zinot apie "piemeneliu misias"? tai kaip ir esminis dalykas ka daro romos katalikai pries kaledas.
taip pat citata su savo pirmom citatom pasiulei svesti labai keistas sventes
siulai atnasauti gyvuliukus?
o siaip dar apie palapiniu svente. na ji ir kaip derliaus nuemimo svente ir atminimo 40metu klajones Iš 23:16, Įst 16:13.
paschos svente (isejimo is egipto, tas pats Įst 16) - pavasari. norint galima prie daug ko pritempt, bet akivaizdu, kad tai beprasmiska. Kaip kad ir lietuviskas tuo metu svenciamas sventes.
taigi gal nera jau taip blogai kad kai svenciamos velykos svenciamas ir pavasario atejimas (nors niekas taip nesako). galu gale labai simboliskai.
manau tema isbaigta. alfai ir citatai manau duota su kaupu galimybes pazinti kaip masto ir tai supranta kiek kitaip mastantys nei jie. daugiau test nera prasmes. beje mano nustebimui, man si diskusija taip pat buvo naudinga.
virtualus
kiekvienam. atsipuskit. dar nebloga straipsniuka radau i svenciu tema http://www.alfa.lt/straipsnis/162093 Alfa
Straipsnis tikrai nera geras nes ypac ta vieta, kurioje autorius raso apie svenciu peremima is kanonieciu priestarauja Dievo zodziui. Dievas kaip tik sako nesusitepkite....
Gal tegul autorius pateikia faktus, pagal kuriuos butu galima pamatyti kad Izraelieciai pereme is kanonieciu ju sventes.
Gal tegul autorius pateikia faktus, pagal kuriuos butu galima pamatyti kad Izraelieciai pereme is kanonieciu ju sventes.
kolibris
na, as to straipsnio neskaiciau taip detaliai ir beje, net nemaciau kad tame straispnyje irgi minimos palapiniu ir paschos sventes (man visu pirma patiko pagrindine straipsnio mintis ir dalis "Svenciu tikslas"). bet tai laba i tema ka as parasiau.
tau siulyciau visgi susimastyti, kur tu galetum buti neteisus ir ne taip gal kai ka supranti. del zodzio "perimtos" galima gal ir gincytis, bet esme gal visgi pavyks tau suprasti ka norejau parasyti. cia jau faktai kalba (ir jie beje suteikia pagrinda zodziui "perimti" snekant agrariniu svenciu tema - ne religiniu).
tau siulyciau visgi susimastyti, kur tu galetum buti neteisus ir ne taip gal kai ka supranti. del zodzio "perimtos" galima gal ir gincytis, bet esme gal visgi pavyks tau suprasti ka norejau parasyti. cia jau faktai kalba (ir jie beje suteikia pagrinda zodziui "perimti" snekant agrariniu svenciu tema - ne religiniu).
Alfa
kolibris
Mes kalbame ne a[pie agrarines sventes, o butent apie religijes. Tokie " faktai " tik pateisina mela ir daugiau nieko.Dievas ir jo zodis biblija yra turbut vieninteliai kuriniai kuriu niekas nepakeis, nes biblija yra irasyta ne vien tik popieriniam variante. Ji yra nekeiciama, nepildoma ( kaip pas katalikus ) ir neapipinama visokiom papaildomom tiesos tezem, jai nereikia jokios zmogiskos pagalbos, kad zmogus ja suvoktu. Norint suvokit tiesa daugiau nieko nereikia. Nei katekizmu, nei maldaknygiu, nei svetimu tradiciju.
Mes kalbame ne a[pie agrarines sventes, o butent apie religijes. Tokie " faktai " tik pateisina mela ir daugiau nieko.Dievas ir jo zodis biblija yra turbut vieninteliai kuriniai kuriu niekas nepakeis, nes biblija yra irasyta ne vien tik popieriniam variante. Ji yra nekeiciama, nepildoma ( kaip pas katalikus ) ir neapipinama visokiom papaildomom tiesos tezem, jai nereikia jokios zmogiskos pagalbos, kad zmogus ja suvoktu. Norint suvokit tiesa daugiau nieko nereikia. Nei katekizmu, nei maldaknygiu, nei svetimu tradiciju.
Augustas
Mes kalbame ne a[pie agrarines sventes, o butent apie religijes.
Alfa, Bažnyčia negali užsidaryti nuo žmonių kasdienybės, kurioje yra rūpesčių, skausmo, sunkumų, taip pat negali užmiršti šviesių ir džiaugsmingų dienų, švenčių. Juk ir Jūs tikriausiai einate pas draugus švęsti jiems svarbių švenčių (o Jūsų draugai ateina pas Jus į svečius švęsti Jums svarbių datų), pvz., gimtadienių, vestuvių ir pan. O gal Jūs ir Jūsų draugai turite savų tradicijų kaip švęsti ar paminėti vieną ar kitą atmintiną ir svarbią datą? Gal tą dieną einate, pvz., į teatrą ar restoraną, o gal iškylaujate gamtoj? Įvairių yra švenčių šventimo ir kt. svarbių datų paminėjimo tradicijų. Tos tradicijos priklauso nuo kiekvieno žmogaus. RKB paprasčiausiai nori švęsti ar paminėti žmogui svarbias datas kartu su juo. Todėl tos tradicijos arba keičiamos krikščioniškomis, arba sukrikščioninamos (pripildomos krikščioniško turinio) senosios tradicijos.
Ir viskas šita sukrikščioninta ,
Tikriausiai Alfa ir Citata mano, kad senųjų tradicijų sukrikščioninti (t.y. pripildyti krikščioniško turinio) niekaip neįmanoma ir todėl jų visų reikia atsisakyti.
Dievas ir jo zodis biblija yra turbut vieninteliai kuriniai kuriu niekas nepakeis,
Alfa, sutinku, kad Biblija yra Dievo žodis, kurio niekas nepakeis ir nepapildys.
Ji yra nekeiciama, nepildoma ( kaip pas katalikus ) ir neapipinama visokiom papaildomom tiesos tezem,
Pas katalikus Biblija irgi neapipinama, nekeičiama ir nepildoma jokiom papildomom tiesos tezėm. RKB tikrai nėra taip, kad kas nors imtų ir papildytų Bibliją tuo, ko joje nėra.
jai nereikia jokios zmogiskos pagalbos, kad zmogus ja suvoktu.
Na, su šiuo teiginiu nesutikčiau, bet tai kitos temos diskusijos.
P.S. Beje, atsiprašau Alfos už kai kurių savo žinučių aštrų ir nepagarbų toną Alfos atžvilgiu. Tiesiog man mano Bažnyčia (RKB) yra labai brangi, mano nuomone, Jos mokymas yra tiesus ir teisingas. Todėl aš ir pasikarščiavau.
Alfa, Bažnyčia negali užsidaryti nuo žmonių kasdienybės, kurioje yra rūpesčių, skausmo, sunkumų, taip pat negali užmiršti šviesių ir džiaugsmingų dienų, švenčių. Juk ir Jūs tikriausiai einate pas draugus švęsti jiems svarbių švenčių (o Jūsų draugai ateina pas Jus į svečius švęsti Jums svarbių datų), pvz., gimtadienių, vestuvių ir pan. O gal Jūs ir Jūsų draugai turite savų tradicijų kaip švęsti ar paminėti vieną ar kitą atmintiną ir svarbią datą? Gal tą dieną einate, pvz., į teatrą ar restoraną, o gal iškylaujate gamtoj? Įvairių yra švenčių šventimo ir kt. svarbių datų paminėjimo tradicijų. Tos tradicijos priklauso nuo kiekvieno žmogaus. RKB paprasčiausiai nori švęsti ar paminėti žmogui svarbias datas kartu su juo. Todėl tos tradicijos arba keičiamos krikščioniškomis, arba sukrikščioninamos (pripildomos krikščioniško turinio) senosios tradicijos.
Ir viskas šita sukrikščioninta ,
Tikriausiai Alfa ir Citata mano, kad senųjų tradicijų sukrikščioninti (t.y. pripildyti krikščioniško turinio) niekaip neįmanoma ir todėl jų visų reikia atsisakyti.
Dievas ir jo zodis biblija yra turbut vieninteliai kuriniai kuriu niekas nepakeis,
Alfa, sutinku, kad Biblija yra Dievo žodis, kurio niekas nepakeis ir nepapildys.
Ji yra nekeiciama, nepildoma ( kaip pas katalikus ) ir neapipinama visokiom papaildomom tiesos tezem,
Pas katalikus Biblija irgi neapipinama, nekeičiama ir nepildoma jokiom papildomom tiesos tezėm. RKB tikrai nėra taip, kad kas nors imtų ir papildytų Bibliją tuo, ko joje nėra.
jai nereikia jokios zmogiskos pagalbos, kad zmogus ja suvoktu.
Na, su šiuo teiginiu nesutikčiau, bet tai kitos temos diskusijos.
P.S. Beje, atsiprašau Alfos už kai kurių savo žinučių aštrų ir nepagarbų toną Alfos atžvilgiu. Tiesiog man mano Bažnyčia (RKB) yra labai brangi, mano nuomone, Jos mokymas yra tiesus ir teisingas. Todėl aš ir pasikarščiavau.
kolibris
beje, keista, kad alfa nepasistengei suprasti, kad palapiniu svente yra dvi sventes viename ka svencia zydai. tiek 40 metu klajones atminima, tiek ir derliaus nuemimo pabaiga. turbut istorikai nustate, kad tokia derliaus svente buvo svenciama naturaliai kanaane (dar ir pries zydam ateinant) - zemeje i kuria atsikele po klajoniu zydai. o jie eme svesti su savo prasme. as ne istorikas, bet jei tai tiesa, nereiskia, kad staiga griuna biblija. tiesiog tai padeda suvokti ja. akivaizdu, kad sventes bandyta stumdyti pagal metu laikus ir zemes ukio/gamtos virsmo momentus. ne siaip tiek paschos ir palapiniu svente apibrezta viename ir tame paciame skyriuje Ist. 16. tiesiog pasake, pavasario toki tai menesi svesim ta, rudeni - ta, kartu dekodami uz derliu ir viska ka Dievas mums suteike.
galejo gi svesti viska viena diena, ar dar kaip kitaip. o cia grazu abi susijusios sventes, bet viena pavasari, kita rudeni. mes panasiai turim kaledas ir velykas.
galejo gi svesti viska viena diena, ar dar kaip kitaip. o cia grazu abi susijusios sventes, bet viena pavasari, kita rudeni. mes panasiai turim kaledas ir velykas.
Alfa
Augustas
Labai malonu, kad vesi sirdis padare gera darba. Atsiprasymas priimtas.
As savo ruostu atsiprasau uz pasakas taves.
Tiesiog matau kad diskusija niekur nenuves, Mes man nera brangi ne viena zemeje pastatyta baznycia, man brangus tik Dievo kelias ir jo baznycia, kuri neprikauso ne vienai konfesijai.
Labai malonu, kad vesi sirdis padare gera darba. Atsiprasymas priimtas.
As savo ruostu atsiprasau uz pasakas taves.
Tiesiog matau kad diskusija niekur nenuves, Mes man nera brangi ne viena zemeje pastatyta baznycia, man brangus tik Dievo kelias ir jo baznycia, kuri neprikauso ne vienai konfesijai.
Citata
Dėl garbinimo/religijos ir tradicijos sampratos. Aš nesuprantu ar teisingas Dievo garbinimas krikščionims neturėtu būti neatisejamas nuo tradicijų kurios neiškraipytu teisingo dievo garbinimo ? Ar dvasiniai tikėjimo vadovai neturėtu perspėti dėl neteisigų liaudyje paplitusių tradicijų ,kaip Mozės,Jozuės,Dovydo,Kristaus laikais. Biblijoje ne kartą galime sutikti ,kad teisingą Dievo garbinimą ir iškreipdavo žmonių sugalvotos tradicijos .Ne kartą Kristus ir Paulius ragino atsisakyti žmogaus išgalvotu tradicijų.(Mk 7;6-13 ,Kol 2:8,1Kor 1:22,23).
Tavo Kolibri duotas paskaičiavimas kada gimė Kritus neatitinka katalikų švenčiamo Kristaus gimtadienio.Galiu pamastymui pasiūtyti paskaičiavimą :
Jonas pradejo krikstyti pavasarį 29 m. e. m.
Lk 3:1-3
Tiberijus valdzioje nuo 14 m. e. m. rugsėjį.
15-ieji metai baigesi 29 m. e. m. rugsėjį.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Тиберий
Jonas, levitas, pradejo tarnauti 30-ies metu
Sk 4:2, 3; Lk 1:5,13,
Jezus pakrikštytas po 6 menesiu, 30-ies metu
Lk 1:35, 36
Todel Jezaus gimimo laikas mazdaug 2 m. pr. m. e. spalio mėn
Bet ne tas svarbiausiai , svarbiau yra paties Kristaus požiūris į tai ar Kristus šventė ar šventė Jo mokiniai. Jei ne kodėl?Bet šiuos gimtadienius labai mėgo pagonys(Pr 40:20 Mk 6,21,24; ) ,nes tai buvo apipinta visokiom mistikom ir privalomi atributai buvo linksmybės su orgijomis .Ar tai buvo priimtina krikščionims?( Iz 52,11)Gal galite duoti nors vieną pavyzdį kaip pirmieji krikščionys šventė gimtadienius?
Manau Kolibris dėl gyvuliukų atnašavimo neturėtu kilti klausimų,nes Dievui nepatiko deginamosios aukos ,todėl Kristus ir atėjo vikdyti Dievo valios Žyd 10:5-7 .
Galime pakalbėti apie kalėdavimo tradiciją.
Tradicija prieš Kalėdas lankyti parapijiečius(kalėdoti) gyvuoja jau apie 500 metų.Atvykęs klebonas šventina kambarius, per metus įsigytus šventus paveikslus, jei šeimininkas nori – švęstu vandeniu pašlaksto automobilį.Ar Kristus neliepė eiti skelbti gerosios naujienos ir gydyti dvasinius ligonius,o neužsiiminėti šamanizmu..Kodėl kunigai laikosi tos tradicijos ir neklauso Kristaus neimti nei aukso, nei sidabro, nei variokų į savo juostas , nes darbininkas vertas savo valgio?(Mt 10:9,10)
Tavo Kolibri duotas paskaičiavimas kada gimė Kritus neatitinka katalikų švenčiamo Kristaus gimtadienio.Galiu pamastymui pasiūtyti paskaičiavimą :
Jonas pradejo krikstyti pavasarį 29 m. e. m.
Lk 3:1-3
Tiberijus valdzioje nuo 14 m. e. m. rugsėjį.
15-ieji metai baigesi 29 m. e. m. rugsėjį.
http://ru.wikipedia.org/wiki/Тиберий
Jonas, levitas, pradejo tarnauti 30-ies metu
Sk 4:2, 3; Lk 1:5,13,
Jezus pakrikštytas po 6 menesiu, 30-ies metu
Lk 1:35, 36
Todel Jezaus gimimo laikas mazdaug 2 m. pr. m. e. spalio mėn
Bet ne tas svarbiausiai , svarbiau yra paties Kristaus požiūris į tai ar Kristus šventė ar šventė Jo mokiniai. Jei ne kodėl?Bet šiuos gimtadienius labai mėgo pagonys(Pr 40:20 Mk 6,21,24; ) ,nes tai buvo apipinta visokiom mistikom ir privalomi atributai buvo linksmybės su orgijomis .Ar tai buvo priimtina krikščionims?( Iz 52,11)Gal galite duoti nors vieną pavyzdį kaip pirmieji krikščionys šventė gimtadienius?
Manau Kolibris dėl gyvuliukų atnašavimo neturėtu kilti klausimų,nes Dievui nepatiko deginamosios aukos ,todėl Kristus ir atėjo vikdyti Dievo valios Žyd 10:5-7 .
Galime pakalbėti apie kalėdavimo tradiciją.
Tradicija prieš Kalėdas lankyti parapijiečius(kalėdoti) gyvuoja jau apie 500 metų.Atvykęs klebonas šventina kambarius, per metus įsigytus šventus paveikslus, jei šeimininkas nori – švęstu vandeniu pašlaksto automobilį.Ar Kristus neliepė eiti skelbti gerosios naujienos ir gydyti dvasinius ligonius,o neužsiiminėti šamanizmu..Kodėl kunigai laikosi tos tradicijos ir neklauso Kristaus neimti nei aukso, nei sidabro, nei variokų į savo juostas , nes darbininkas vertas savo valgio?(Mt 10:9,10)
Forumas uždarytas!
© Lietuvos krikščionių studentų bendrija | Kontaktai: info@lksb.lt