Ar Dievas gali daryti stebuklus per statulas ?

Ar jos turi kokios Dieviskos jegos ? Ka apie tai sako biblija ?

Ar Dievas gali daryti stebuklus per statulas ?

Dievui nėra negalimų dalykų. Dievas veikia, kaip Jis nori ir kada nori. Nedera apriboti Dievo veikimo laisvės ir galios savo siauru supratimu. Plg. žiūr. Sk 21,4-9:
"Nuo Horo kalno jie leidosi į kelionę Nendrių jūros keliu, norėdami apeiti Edomo kraštą. Bet pakeliui žmonės neteko kantrybės. Jie kalbėjo prieš Dievą ir Mozę: "Kodėl išvedei mus iš Egipto numirti dykumoje? Juk čia nėra nei maisto, nei vandens, – mes bjaurimės tuo niekam tikusiu maistu". Tada VIEŠPATS pasiuntė žmonėms ugningus žalčius. Jie gėlė žmones, ir nuo to daug izraeliečių mirė. Žmonės ėjo pas Mozę ir sakė: "Nusidėjome, nes kalbėjome prieš VIEŠPATĮ ir prieš tave. Užtark pas VIEŠPATĮ, kad atimtų nuo mūsų žalčius". Mozė tad meldėsi už žmones. VIEŠPATS tarė Mozei: "Pasidirbk ugningą žaltį ir pridėk jį prie stulpo. Kiekvienas, kuris yra įgeltas, pažvelgęs į jį liks gyvas". Mozė tada padirbo varinį žaltį ir pridėjo jį prie stulpo. Kada tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į varinį žaltį ir likdavo gyvas."

Ar jos turi kokios Dieviskos jegos ?

Na, aš esu Romos katalikas ir tuo, kad statulos (paveikslai ir pan.) turi kažkokios dieviškos jėgos, netikiu. Todėl jų negarbinu ir joms nedėkoju.

Augustui

Va cia kita kalba. cia jau diskusija ir konkretus atsakymai.

Gal kas nors turi ka pariestarauti ponui Augustui ?

Augutai

Kuriam is kataliku Dievas liepe pasidaryti, Jezaus, Marijos ar kitu sventuju atvaizdus ?

O kaip sita tada paasikinsit:
Kun 19 4 Nesikreipkite į stabus ir nedirbkite sau lietinių dievų: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.
Išm 15 17 Žmogus yra marus, ką jis padaro nežabotomis rankomis,
visa tai negyvas daiktas.
Jis pats yra vertingesnis už daiktus, kuriuos garbina,
nes turi gyvastį, o stabai jos niekada neturėjo.
Ps 31 7 Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais,
o pasitikiu VIEŠPAČIU.
Ps 97 II 7 Visi drožinių garbintojai sugėdinami, –
tie, kurie didžiuojasi savo beverčiais stabais;
visos dieviškos būtybės[i2] prieš jį puola kniūbsčios.
As zinau kad jus pasakysit as jau anksciau parasiau as esu romos katalikas, bet ponas Augutai dauguma, kataliku ir kunigu eina ir klaupiasi pries tas statulas zegnojasi jomslenkiasi. Jus parsysit kad tai tik kad zmones tik isivaizduotu ir viskas, bet niekas sioje zemeje nezino kaip atrode nei Marija nei Jezus ? Kodel jis toks sulįses stalius ? Kodel ne kitoks pavaizduotas ? Kam to reikia ?

Katalikai stabų negamina. Alfa, o stalius turi atrodyti su antsvoriu? Kultūristas? Apskritai paėmus yra nesistengiama atvaizduoti idealiai tokį, koks ir buvo Jėzaus ar MArijos ar kitų šventųjų kūnai. Tai yra atskira meno šaka, turinti labai didelį simbolinio vaizdavimo kraitį. Pasižiūrėk į ikonas - kokie ten vaizduojami žmonės? Tai yra grynai simbolinis vaizdavimas, kuriam svarbiausia ne kūno tikslus atvaizdavimas, o to, ko mes akimis nematome - Dievą

Taip, Alfa, žmogus yra nepalyginamai vertingesnis už daiktus, kuriuos gali pagaminti. Ir katalikai taip pat nekenčia tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais, o pasitiki Viešpačiu. O jeigu matai priklaupiantį ar atsiklaupusį kataliką prie kokio tais rankų darbų gaminio, mėgint suprasti kodėl taip daro, ir pasidomėk to žmogaus tikėjimu labiau, nei vien tai, ką matai. Juk kai esi vienas kambaryje ir meldiesi, tu taip pat meldiesi priešais kažkokį tais daiktą. Net jei tu tai darai nesąmoningai - nesistengi atsisukti į rytus ar į lango pusę, nesistengi į ką konkretaus žiūrėt, bet vis tiek žmogaus akis krypsta į ką nors, net jei žvilgsnis būna "stiklinis" - žiūrima ne į daiktą o tarsi į nieką (nes Dievas nematomas). Ta intensija ir pamąstykime.

O žiūrint istoriškai kada atsirado religine tema paveikslai ar statulos, galime suprastti, jog tą reikalą paskatino pagonys, pripratę žiūrėti į kokį tais dievuką - stabuką. Kaip žinome, Imperatorius Konstantinas pats liepė statyti paaukštintomis lubomis pastatus, skirtus susirinkimams. Taip pamažu atsirado religinis menas, skirtas šviesti naujai atsivertusius pagonis į krikščionišką tikėjimą. O kokia yra tarptautinė kalba, jei ne vaizduojamasis menas, galintis atlikti tai, ko nepajėgia rašmenys.

Taigi, gerbiamas Alfa, kitą sykį, kai pamatysi priklaupusį kataliką, pamėgink ne teisti, o suprasti

ne svarbu

Tikrai niekada nenaudfojau ir nenaudoju jokio daikto kai meldziauosi, net minties tokios niekada nebuvo, nepyk, bet tikrai nusisypsojau po to kai perskaiciau sia vieta.
Del provoslavu pas juos labai gerai zinau kaip elgiasi ju popai ir vienuoliai jie buciuoja paveikslus, statulu kojas ir t.t.
Suprastu as tuos zmones, bet kodel jeigu jus pries tokias tradicijas kodel neaiskinate jiems kad tai negerai.
Kodel kai praeini proo Ausros vartus tiesiog slyktu darosi, o kai uzeini tai isvis sokas.
Pasiziurekit kokie laiptai nutrinti nuo keliaklupsciavimo. Pasiziurekit kaip ten elgiasi zmones ? Tikrai nepanasu i tai ka jus rasot ?
Vat jus nueinate i ausros vartus ? Jeigu nueinate ka ten darote o jeigu ne tai kodel ten neinate ?

Suprask teisingai - kalbu ne apie specialiai tam naudojama daitka, bet atsitiktinai - gi kad ir kur bebutum, vis tiek kažką matai - tai natūralu reginčiam žmogui - apie tai kalbu.

Ne svarbu

Sigi suprask mane siaip as labai megstu melstis judedamas pasivaiksciodamas arba namuose turiu didelisalona po kuri megstu judeti, Kadangi uzimtas daznai esu, dar meldziuosi masinoje kai vaziuoju, tada dazniausiai bunu vienas. Tiesiog i galva niekada neatejo ziureti i kazkoki daikta, spontaniskai ar atsitiktinai, be to tiek protestantiskose tiek charizmatiskose baznyciose as matydavau dazniausiai uzsimerkusius zmones, kartais ir as kai pavarges taip darau. Tiesiog nuo pat itikejimo pradzios zinojau, kad Dievas yra kurejas visko, jis nera matomas ir net nesove mintis, ziureti i kazkokius daiktus, kam ti reikia ? As net nebandau isivaizduoti kaip atrodo Dievas tai nemano reikalas, mano reikalas, pajausti ji sirdimi, pamatyti kokius pasikeitimus jis dro mano gyvenime ir pasakoti kitiems zmoniems tai yra pranesti apie ji taip atiduodant jam slove ir garbe. Koks skirtumas kaip jis atrodo vizualiai, tu gi neziuri i zmogu ir nesprendi apie ji is isores. O pas Dieva jos tiesiog nera.

Taip, kas liečia Dievą. Taip ir aš darau. Taip daro beveik visi krikščionys ir tame tarpe katalikai.

"tu gi neziuri i zmogu ir nesprendi apie ji is isores"

va cia suklysta - dauguma žmonių sprendžia apie kitą žmogų iš išvaizdos. Tai yra faktas. Juk ir posakis ne veltui yra: pasitinka pagal rūbą, išlydi pagal protą

O užsimerkusiam melstis nėra labai jau gerai. Čia tik šeip pastebėjimas. Pats vežiojuos savo automobilyje visą Bibliją ir, kai reikia ar šeip atėjus įkvėpimui, sustoju šalikelėje, paskaitau Šventąjį Raštą, pasimeldžiu. Taip pat nesistengiu žiūrėti į ką specialiai, nebent žvilgsnis pats kur nukrypsta.

O kai esi tam skirtoje patalpoje žvilgsnis kur benukryptų neras jokio pagundymo ar blogos minties pradmens. Kalbu apie bažnyčios pastatą, nesvarbu ar jis būtų katalikų, ar liuteronų, ar baptistų ar kitų krikščionių. Ten viskas yra taip suderinta ir higieniniu požiūriu ir tikėjimo, kad mintys būtų pakreiptos tinkama linkme.

O kad pas katalikus nuo seniausių ir neatmenamų laikų yra naudojami visokie paveikslai ar bareljefai ar statulos, tai yra skirta tam, jog būtų paprasčiau kreipti mintis į Dievą, kurio nematai ar kitom juslėm nejunti. Nei aš, nei Augustas, nei kiti katalikai nekalti dėl to, jog išsivystė taip, kaip yra. O šeip dabar labai stengiamasi mažinti visos tos atributikos, kad sutelt dėmesį į tai, kas yra svarbiausia - į Jėzaus kristaus atperkamąją auką ant kryžiaus ir pergalingąjį Prisikėlimą.

ne svarbu

Nematau jokio skirtumo, melstis atsimerkus ar uzsimerkus. Paaskink man koks skirtumas Dievui tu uzsimerkes ar atsimerkes, ka tada aklas zmogus maziau turi sansu pazinti Dieva, nebiliui is vis be sansu, nelogiska. Nuo to malda nei sumenkeja, nei pagereje. Jeigu Dievo nepazįsti sirdimi, tai ir joks paveikslas ar statula ar zemiskas objektas tikrai tau jo PAZINTI nepades. Dieva padeda pasinti tiesos kelias ir meiles ir t.t.
Zinai kai as buvau dar netikintis as nezinojau jokiu konfesiju man vienodai sviete, bet labai nejaukiai jausdavausi kataliku baznyciose kada reikejo jose buti, as visada pradedavau pykti ir nezinodavau kodel, man ten negera, vaikui paugliui man budavo baisu ten.
Tuo metu as neturejau jokiu nuostatu, viskai jokio pazinimo. Objektuose nesvarbu kokie jie yra Dievo nerasi ir nepazinsi, Dievas pazystamas sirdimi ir tik sirdimi liekant vienas preis viena su juo.
Dar man labai kelia (nesupyk) juoka maldaknyges. Kam jos reikalngos ? As vis pabandau isivaizduoti kaip kalbeciau su Dievu is knygos kuria kazkas parase, skaitdamas ja. Tai jau kalba ne is tavo sirdies, o is svetimo zmogaus. Ir tai 100 proc. ne is sirdies tai parasyta.