Krikščioniškos eilėraščiai

Kas zino kur galima rasti krikscionisku eilerasciu? Labai reikia.

Vienas is krikscionisku eilerastuku,kuris manau patinka daugeliui,ir tinka...:

As laukiu Kaledu,

Jas myliu labai,

As megstu puosti Kaledu eglute,

Tik del taves!!!



Kaledos!Kaledos!

Jas mylim visi,

Jas gerbiam visi,

Ju laukiam visi!!!



Gal ir puosiam

Eglute per anksti,

Bet negalime

Kitaip!!!

"Krikščioniškos eilėraščiai" būna įvairios. Pateiksiu vieną pavyzdį, gal USB pritiks?

Pavadinimas: "Ruduo" [pavadinima galima keist, svarbiausia nepainioti su Kaledos!Kaledos!Kaledos!]


Graži gamta
gražus ruduo...

Uodas skraido,
patikėki
dar neapmiręs, gyvas.
Gražus tas metų laikas.

Dangus,
apniukęs ir paniuręs
rodos ims ir vėl pradės
varvėti.
Retkarčiais ir vakarai
saulėti.

Gražu aplink -
purvynai ir molynai.
Lapai ir purvu pavirtę.
Pakrantės, kur
smėlėti
visur nubėgę, nuvarvėti.

Gražu...

Žmonės ir paniurę,
nuvarvėti.
Veidai surukę ir
dėmėti.

Malonu vaikščioti gatvėmis,
drebėti.
Malonu šaltį kęst.
Girdėti
Kažkur keikias, aimanuoja
kažkam į nosį užvažiuoja.

Gražus ruduo,
tas metų laikas,
kuomet ir gulbės, purvinos,
girdėti.

Nuostabūs medžiai,
kiauri kaip rėti.

Ir gripas siaučia ir
mylėti
tenka kiekvieną sutiktą praeivį...

Tikėti
reikia jog kadais
ateis ir vėl pavasaris takais.

Gyventi
miela ir jauku,
kai visa tai -
tik už langų.

Tereikia žodį tik
ištarti.
Tą vieną žodį tik
ištarti
ir visa tai, ką tu matai
pavirs ar niekalu
o gal - draugu?

Tikėki.

Mėnulis mažas ar saulelė
niekuo nesiskiria...

Vilkėki
paltą ar striukelę
drėgmė vis tiek
į širdį gelia.

Dvejones meski tu į šalį, vien
tikėki.
Ji viską gali -
viltis, mūs motina, durnelių.

Tai tu gali, žmogeli.
Tikėki,
Dievas duos protelio
jei tik pakelsi tu akis
nuo kelio.

Tik reik labai labai
mylėti
kiekvieną purviną šapelį...

1996-10-30

O gal USB ieško kokio nerimto "krikščioniškos eilėraščiai"?

Etnokultūra cha-cha-cha!

Pavargęs esu, nuliūdęs,
bet mėlynas dangus
ir medžiai pliki.

Žmonių murmesys
supa ratu
ausis skauda
ir gelia į vatą.

Sunki ši dalia,
ilga paskaita
formuojas į begalybę...

Ir vėl negalia -
rašyt reik,
(gana jau tingėti).

Pateikėjos tas balsas
siaubinga našta
skaudančiai ausiai.

1997-11-19 15:15

O gal USB ieško ko tais romantiško? gal įsimylėjo?

Kaip gražiai
Tu moki šypsotis.
kaip nuostabiai blizga
Tavo žydrosios akys.

Tavoji šypsena
skaidresnė už rytmečio rasą,
linksmesnė už vyturio giesmę.

Ji pažadina iš gilaus miego
žydrąsias žibutes,
kurios taip pat šypsosi.

Kokia nuostabi Tavoji šypsena...

1985-11-16

O gal USB nori ko tais paslaptingo?

***

Kai diena nurimsta,
Kai saulė leidžias lėtai,
Aš pastebiu šešėlį.

Jis klaidžioja sau vienas.
Eina jis per pievas,
Miškus, upes aplanko.

Braunas į namus per sienas,
O per duris išeina.

Neiįkyrus svetys šis,
Nelaukiamas jis neina.
Keistas, nematytas toks...

Šiandien aš supratau
- meilės tai šešėlis!

Atversiu langus aš,
Kad lengviau įeit galėtų,
Duris užremsiu tvirtai
- neleisiu jam išeiti!!!

1990-07-13

O gal USB kas nors sudaužė širdį ir ieško paguodos?
Nežinau, ar tiks, bet juk USB, ačiū Dievui, neparašė apie ką eilėraščių reik, tad:

***

Lietus, pavirtęs sniegu, apgobė mane.
Sulijęs visas, baltas kaip sniegas, stoviu aš kieme.

Sustiręs, baltas kaip sniegas, prisimenu tave.
Kaminai, aprūkę ir migloti, žvelgia į mane.

Kodėl žiema? Argi žiema? dvelkia į tave.
Nuėjo saulė, paskendo į jūrą, kodėl paliko ji mane?

Suliję medžiai, apsnigę žmonės, nusinešė tave.
Kodėl gi meilė taip nubaudė mane?

Tavoji saulė, tavoji laimė, tavoji šypsena...
Kada ji buvo, kada nušvis, kada palies ji ir mane?

Nuvytę lapai, sušalę medžiai, paslėpė tave.
Galbūt kada, gal kada nors atrasiu aš tave.

Sėdėjai lange, anapus medžių, apsnigusi žalia.
Suliję medžiai, nukritę lapai, žvelgė į tave.

1997-10-28 11:30

Ir dar pridėsiu pagal specialų naujas užsakymą:

"baltos eilės apie nieką" (o gal tai ne baltos, gal tiesiog tik pabaltintos?)

Naujieji, kas tai?
Šventė, rūpęščiai ar kas?
Proga išgerti, ar susimąstyti?
Apie praeitį, laimę ar pavydą?
Betgi tuomet tai - senųjų palyda!

Naujieji, kas tai?
Nauji draugai, naujos pažintys.
Meilės laukimas...
Klaidų supratimas, ar
būsimos meilės išdavimas?
Betgi tuomet tai - ateities laukimas.

Naujieji. Kas tai?

1990-01-01 02:30

***

Sako, kad Naujieji
Tai laimė!
Sako, kad Naujieji
Tai meilė!
Sako, kad Naujieji
Tai šventė!
Sako, kad Naujieji
Tai svajonė!

Ne! ... Tai - Naujieji!

1990-01-01 02:30

kaip matau,uzkibai ant eilerastuko kabliuko...

Aš nežinau, ar yra kur nors atskirai publikuojami krikščioniška kūryba, ir konkrečiai - eilės. Daug kartų mačiau į bendrą įkomponuotų krikščioniškų eilėraščių ar prozą. Internete nežinau, gal nebent anglų kalba yra kur nors publikuojama, arba specifinėse svetainėse. pats kol kas krikščioniškų eilių neradau internete (bent jau lietuviškų).

O jei pakalbinus pačių krikščionių, žiūrėk gal ir rasi kas kuria ar bent žino kur rasti. Taip, kad nereik nusimint, USB, rasi, tik gal ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Ta proga dar noriu paklausti - o ką vadini krikščioniškais eilėraščiais? Ar tai kad krikščionys kuria, ar tai, jog apie krikščioniškąjį tikėjimą? Nes krikščionys nebūtinai apie Dievą rašo, pvz:

Inde,
vadinamam akvariumu,
beviltiškai blaškėsi vėžlys.

Žuvys, apkvaitusios nuo saulės (lempos),
kvatojosi plaukiodamos būriais.

Šliužas, ropšdamasis stiklu aukštyn,
manėsi esąs alpinistas.

Žolės, akmenys ir kriauklės
svajojo apie jūros gelmes.

Tik šamas žinojosi kame esąs
ir kūrė pabėgimo planus...

1998-06-09 05:00

***

Sveiki,
Pakalbėkim, bičiuliai,
apie tai, ką
žuvys veikia žiemą po ledu;
apie tai, ką
šuo galvoja, kasydamasis pakaušį;
apie trečią brolį Joną...

Klausyk, o ar tau įdomu
kodėl paukščiai skrenda į pietus,
paskui atgal, į vakarus?;
kodėl merginos nebepina kasų,
o tik vaikinai...

Kokia nauda šių paistalų,
verčiau išlenkime bokalą, kitą.
Žinai, šiandien saulėta,
tad gal nueikim į pakrantę
šlapią ir smėlėtą.

Tavim aš dėtas, nepradėčiau
šio pokalbio beprasmio...

1998-06-09 04:45

O gal yra tarp skaitančių šį forumą žmonių, taip pat rašančių eiles? Gal netgi yra norinčių jas čia užrašyti?