Vertybės: Bendruomenė

Dievas, pasak Biblijos yra trys viename: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia vienas su kitu susiję meilės ryšiais. Vienybė ir įvairovė.

Kas mums iš to? Labai pragmatiškas klausimas, kuris, jei neklystu, skamba nudienos krikščionių galvose. Bet jei Dievas sukūrė viską pagal savo užmačias ir planus iš savo meilės, tai tada tikroji realybė, kaip kad ir Jonathan Edwards pastebi, yra meilė, tokia kokia ji yra tarp trijų Dievo asmenų. Ir jei Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir panašumą tai yra normalu, kad žmogus vienas su kitu susiję meilės ryšiais.

Tikroje bendruomenėje žmonės sieja abipusės priklausomybės santykiai. Ten nėra "vienišų vilkų", Nikitų, Bondų. Tikra bendruomenė atspindi santykius kurie egzistuoja tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Tad Dievo pažinimas visada veda į gilesnį santyki su kitais broliais ir seserimis. Veda į riziką būti sužeistam, būti įskaudintam, būti mylimam taip, kad gali pasirodyti jog esi nuogas. Nuogas ne fiziškai, bet tavo širdis ir siela, ir mintys yra kiaurai permatomos. Tai skamba labai bauginančiai.

Daugelis iš mūsų pusiau sąmoningai mokomės neturėti tokių santykių poreikio. Ir tam gali būti daugybė priežasčių. Nuovargis ir skausmas sukeliamas pastovių išsiskyrimų, jaučiamės esą nesuprasti, apgauti, nuvilti. Ne tu pirmas. Pasiėmus Bibliją į rankas mes taip pat skaitome apie tokias pat patirtis. Netgi jei mes galvojame, kad Naujajame Testamente krikščionių bendruomenės buvo tobulos, negalime nepastebėti kiek kartų Paulius buvo įžeistas, sumenkintas, įskaudintas jo pačių bendražygių. Jėzus turėjo dvyliką artimų draugų, kurie pastoviai jo nesuprato, pastoviai jį nuvildavo.

Ir tokios patirties gali būti labai daug. Galų gale kas tai yra krikščionių bendruomenė? Visos kitos pasaulyje egzistuojančios žmonių organizacijos visada vienija žmones turinčius panašius pomėgius: sportas, finansai, žvejyba, alus, mašinos, rankdarbiai. Tačiau krikščionių bendruomenė nėra pastatyta ant bendrų pomėgių pamatų. Kažkas taikliai yra pastebėjęs, kad krikščionys iš prigimties yra priešai. Tačiau tai kas juos sujungia yra Kristaus auka; atgimęs žmogus yra naujas žmogus, kurio gyvenime veikia Šventoji Dvasia, kuri ir padaro tokią bendruomenę įmanomą.

LKSB yra be galo skirtingų studentų grupė, bet Dievas nėra pašaukęs jos būti vien tik grupe, mėgautis vienas kito draugyste ar kalbėti apie viens kito pomėgius. Jis pašaukė ją būti bendruomene. Šioje bendruomenėje mes suprantam Raštą kartu, mes meldžiamės kartu, mes keičiame ateitį kartu kaip tikintieji kurie esame transformuoti evangelijos ir pašaukti daryti tokią pat transformuojančia įtaką universitete, savo bažnyčioje, ir visuomenėje Dievo šlovei.

Steponas Ribokas