Tik „eilinis Holivudo kičas“? („Kristaus kančia“ I)
2004-04-01Holger Lahayne
Vasario 25 d. Amerikoje pradėtas rodyti Melo Gibsono filmas "Kristaus kančia" iki kovo pabaigos į kasą jau sukrovė apie 300 milijonų dolerių – dešimt kartų daugiau, negu kainavo. Iš pradžių niekas netikėjo šio grynai paties Gibsono sugalvoto projekto sėkme. Be to, aktorius ir režisierius niekada neslėpė, kad būtent jo tikėjimas pastūmėjo sukurti filmą apie paskutiniąsias dvylika Jėzaus gyvenimo valandų. Anot autoriaus, anksčiau ir jo paties nebūtų pernelyg sujaudinusi Jėzaus patirta kančia dėl žmonijos išganymo. Bet maždaug prieš 10 metų naujas atsigręžimas į tikėjimą rimtai pastūmėjo kurti filmą bei įdiegė mintį, jog laikas "parodyti Kristaus kančią tokią, kokia ji buvo".
Kad ir ką visi besakytų, bet pats Gibsonas bei pagrindinis aktorius Jimas Caviezelis šį filmą laiko misionierišku. Caviezelio nuomone, filmas pirmiausiai kalba būtent apie atsivertimą. Be to, būdamas praktikuojantis katalikas, kaip ir Gibsonas, aktorius tvirtina, kad "po to Jėzų ėmiau mylėti taip, kaip net nemaniau esant įmanoma. Aš jį myliu labiau už savo žmoną ir savo šeimą". Gibsonas: "Pati Šventoji Dvasia per mane kūrė šį filmą".
Amerikoje toks atviras religingumo parodymas nieko nestebina. Žymus filmų kritikas Rogeris Ebertas nors ir sako, kad "tai žiauriausias filmas, kokį aš esu matęs", tačiau laiko jį labai geru. Vienas žymiausių pasaulio evangelikalų ir evangelistų Billy Grahamas šio filmo "sujaudintas iki ašarų". "Tarsi pats būčiau dalyvavęs nukryžiuojant", – sako jis. "Filme nenukrypstama nuo to, kas sakoma Biblijoje: kad mes visi kalti dėl Jėzaus mirties, kadangi visi nusidėjome".
Kiti balsai iš "God's own country". Menonitų teologas Ronas Sideris: "Nepaprastai puikus filmas… Dievobaimingi žodžiai apie Jėzaus mirtį už mūsų nuodėmes įgauna visiškai naują prasmę". Dalase dirbantis pastorius Edas Youngas: "Nė kiek neabejoju, kad šis filmas taps vienu iš nuostabiausių naujųjų laikų evangelizavimo įrankių". "Filmas galėtų būti viena geriausių evangelizacijos priemonių". Tokio pat požiūrio laikosi labai didelė dalis Amerikos evangelikalų pastorių.
Praktiškai beveik visi filmo "Kristaus kančia" užtarėjai vienu balsu tvirtina, kad parodyta tai, kas sudaro krikščionybės esmę – Mesijas buvo žiauriai nukankintas. "Tai rimčiausias visų laikų biblinis filmas", arba, trumpiau tariant Popiežiaus žodžiais, – "taip ir buvo".
Bet, be abejo, filmui netrūksta ir kritikų. Antai M. Karmitzas (kino teatrų tinklų, atsisakiusių Prancūzijoje demonstruoti filmą, prezidentas) mano: "'Kristaus kančioje’ galima įžvelgti ir religinį fundamentalizmą, ir smurtu paremtą kankinystę, ir panieką kūnui bei neapykantą žmogiškumui"; minties autorius net mini "fašistinę propagandą". Vokiečių savaitraštis "Der Spiegel" filmą vadina "sadomazochistine orgija" ir "instrukcija būsimiems budeliams". Kiti kalba apie "grįžimą į viduramžius", o teologai, žinoma, skundžiasi "teologinio gilumo stoka".
Nemažai kritikų po filmo stačiai neįstengia nuslėpti savo priešiškumo krikščionybei. Danielis J. Goldhagenas: "Dar būdamas vaikas kartais galvodavau, kas tai per religija, kuri vaikams liepia žiūrėti į kenčiančio, mirštančio arba jau mirusio, vinimis perdurtomis rankomis vyro paveikslą? Kokią įtaką daro šitokie vaizdai?" Goldhagenas net nevengia moderniosios krikščionybės advokato funkcijos ir Gibsonui prikiša, esą jis, "skleisdamas savo viduramžišką požiūrį apie mažiau pažangų katalikišką ir krikščionišką pasaulį, meta pirštinę progresyviosioms krikščionybės formoms".
Panašūs ir savaitraštyje "Zeit" išspausdinti Jenso Jesseno argumentai: "Gal Gibsonas ir krikščionis; bet jo filmas tikrai nekrikščioniškas. Nėra jokių krikščionybės tiesų išpažinimo, vien krikščioniška pornografija". "Kristaus kančia" yra "neįtikėtinai slogus, kvailas ir blasfemiškas" filmas. Be to, jis įžvelgia net "iš krikščionių fundamentalizmo dvasios kylančius fanatizmo daigus".
Nemažai skepsio reiškia ir patys krikščionys, tik šiek tiek santūriau. Filmų kritikas J. Overstreetas pataria nepervetinti filmo sukeliamo stipraus emocinio jaudulio ir netapatinti jo su dvasiniu praturtėjimu. Kiti nepalankiai vertina "Kristaus kančios" katalikiškumą ir sako, kad "fizinės Jėzaus kančios sureikšminimas filme atspindi Romos katalikų tikėjimą ir maldas. O biblinė teologija akcentuoja, kad Jėzaus nukryžiavimo esmė yra ne fizinė kančia, bet nuodėmių atpirkimas ir Dievo rūstybės prisiėmimas". Po specialios "Kristaus kančios" peržiūros, surengtos įvarių religijų atstovams kovo 25 d. Vilniuje, visko matęs ir užsigrūdinęs pranciškonas br. A. Peškaitis liko dar santūresnis: "Eilinis Holivudo kičas".
Filme "Kristaus kančia" rodomos paskutinės Jėzaus gyvenimo valandos. Tai, žinoma, kelia šiokią tokią problemą ir silpnina filmą. Anot teologo W. Schmithalso, "kas Bibliją skaitęs, Gibsono filme šį tą supras, tačiau pats filmas savaime nepaaiškina nieko, ką vaizduoja". Minėtasis J. Overstreetas antrina: "Argi teisinga ir išmintinga moderniam šiuolaikiniam kinui kurti šitokį tematiškai apribotą filmą, kai žiūrovas visai nežino didžiosios istorijos dalies? Kokia prasmė rodyti šitiek kraujo, kai žiūrovas nesuvokia sklandančio balandžio prasmės, kai nežino, kas buvo Judas iki pasirodymo Getsemanėje, net nežino, kas yra mokiniai, kuo skiriasi Jėzaus mokymas nuo aukštųjų kunigų?"
Todėl teisus Ulrichas Parzany'is, Vokietijos YMCA vadovas ir žinomiausias evangelistas, sakydamas, kad "ir su pasipiktinusiu ir su sujaudintu žiūrovu reikia diskutuoti. Kas pasirūpins, kad kuo daugiau žiūrovų pažintų filmo teksto originalą?.. Atsirado nepaprastai puiki proga žmonėms į rankas vėl paduoti Bibliją ir ją kartu paskaityti".
Vokietijos evangelikų aljanso prezidentas Peteris Strauchas dar entuziastingesnis: "Dar niekada nei Kristaus kančia, nei kryžius nebuvo šitaip visuomenės dėmesio centre, kaip filmo "Kristaus kančia" dėka. Dar niekad krikščionys neturėjo tokios puikios galimybės žmonėms pristatyti pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas, kaip dabar, kai į kino sales kasdien plūsta tūkstančiai. Bendruomenės bei tikintieji turėtų šia proga pasinaudoti. Prie kino teatrų susitikti su žmonėmis, pasiūlyti pasikalbėti, padrąsinti paskaityti knygą, pagal kurią sukurtas filmas – Bibliją, padalyti evangelijas".
Teisūs šie ar anie – o "Kristaus kančia" vis vien tėra tik filmas, ir nebūtinai tas, kurio negalima nepamatyti. Ir dar – tikrai ne jokia penktoji evangelija. Kiekvienas turi pasidomėti ir pats nuspręsti, ar tą filmą žiūrės ir kaip su juo elgsis (Lietuvoje išankstiniai seansai nuo balandžio 2 d.). Prie apsisprendimo palengvinimo tikisi prisidėti ir mūsų straipsnių serija šia tema (nuo šiol kas savaitę pasirodys po vieną naują straipsnį). Bet baigiant visgi norisi pridurti, kad Gibsono filmas tikrai nėra "tik kičas" jau vien dėl to, kad tokio dar niekada nėra buvę! O krikščionims vertėtų žinoti, kad į kiną naudinga nueiti ne tik tada, kai rodomas toks filmas, bet ir žymiai dažniau. Pokalbiams, evangelizavimui, Biblijos atsivertimui progą duoda ir daugybė kitų gerų ir net geresnių filmų.
Numatomos straipsnių serijos temos:
- "Pasibjaurėtina mirtis" – kryžius ir nukryžiavimas
- Tarp "Osana!" ir "Ant kryžiaus jį!" – filmo kritika
- Raktas į nukryžiavimo suvokimą – kodėl Jėzus turėjo mirti?
- "Nenužudytas ir nenukryžiuotas" – Jėzaus nukryžiavimas islame
- Jėzus priešais kamerą – Jėzaus filmų apžvalga
- Viešpats, melagis ar pamišelis? – kas yra Jėzus?
- Kryžius ir krucifiksas – kančios samprata konfesijose
- Perdurtos kojos, rankos, galva... – smurtas ir žiaurumas filmuose bei Biblijoje
Kai kurios interneto nuorodos:
http://www.thepassionofthechrist.com/
http://www.passion-movie.com/
http://www.passionchrist.org/
http://www.the-passion.org/
http://www.seethepassion.com/
http://www.thepassionoutreach.com/
http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=12
http://www.decentfilms.com/commentary/passionofthechrist.html
http://www.hollywoodjesus.com/passion.htm
http://www.ransomfellowship.org/M_Passion.html
http://moviesmatter.com/html/films/thepassion.html http://www.christianitytoday.com/fun/special/thepassion.html#articles
http://www.christianitytoday.com/movies/commentaries/passion-passionofmel.html http://www.firstthings.com/ftissues/ft0403/opinion/hittingerlev.html
http://promontoryartists.org/lookingcloser/movie%20reviews/H-P/passionofthechrist .htm
http://promontoryartists.org/lookingcloser/movie%20reviews/H-P/passionofthechrist -letter.htm
http://www.wayoflife.org/fbns/melgibson-thepassionofthechrist/index.html
http://www.unomaha.edu/~wwwjrf/2004Symposium/Symposium.htm
http://www.betanien.de/Material/ermahnendes_Artikel/passion.htm
http://www.zeit.de/2004/11/Die_Passion
http://www.thefilmforum.com/
http://www.intervarsity.org/2100/film_reviews.php?id=1063
http://www.facingthechallenge.org/passion.htm
http://www.leaderu.com/focus/passionofchrist.html
http://news.bbc.co.uk/1/hi/entertainment/film/3518027.stm
http://www.mrqe.com/lookup?isindex=The%20Passion%20Of%20The%20Christ
http://www.angelaufen.de/18.3.04.html
Kad ir ką visi besakytų, bet pats Gibsonas bei pagrindinis aktorius Jimas Caviezelis šį filmą laiko misionierišku. Caviezelio nuomone, filmas pirmiausiai kalba būtent apie atsivertimą. Be to, būdamas praktikuojantis katalikas, kaip ir Gibsonas, aktorius tvirtina, kad "po to Jėzų ėmiau mylėti taip, kaip net nemaniau esant įmanoma. Aš jį myliu labiau už savo žmoną ir savo šeimą". Gibsonas: "Pati Šventoji Dvasia per mane kūrė šį filmą".
Amerikoje toks atviras religingumo parodymas nieko nestebina. Žymus filmų kritikas Rogeris Ebertas nors ir sako, kad "tai žiauriausias filmas, kokį aš esu matęs", tačiau laiko jį labai geru. Vienas žymiausių pasaulio evangelikalų ir evangelistų Billy Grahamas šio filmo "sujaudintas iki ašarų". "Tarsi pats būčiau dalyvavęs nukryžiuojant", – sako jis. "Filme nenukrypstama nuo to, kas sakoma Biblijoje: kad mes visi kalti dėl Jėzaus mirties, kadangi visi nusidėjome".
Kiti balsai iš "God's own country". Menonitų teologas Ronas Sideris: "Nepaprastai puikus filmas… Dievobaimingi žodžiai apie Jėzaus mirtį už mūsų nuodėmes įgauna visiškai naują prasmę". Dalase dirbantis pastorius Edas Youngas: "Nė kiek neabejoju, kad šis filmas taps vienu iš nuostabiausių naujųjų laikų evangelizavimo įrankių". "Filmas galėtų būti viena geriausių evangelizacijos priemonių". Tokio pat požiūrio laikosi labai didelė dalis Amerikos evangelikalų pastorių.
Praktiškai beveik visi filmo "Kristaus kančia" užtarėjai vienu balsu tvirtina, kad parodyta tai, kas sudaro krikščionybės esmę – Mesijas buvo žiauriai nukankintas. "Tai rimčiausias visų laikų biblinis filmas", arba, trumpiau tariant Popiežiaus žodžiais, – "taip ir buvo".
Bet, be abejo, filmui netrūksta ir kritikų. Antai M. Karmitzas (kino teatrų tinklų, atsisakiusių Prancūzijoje demonstruoti filmą, prezidentas) mano: "'Kristaus kančioje’ galima įžvelgti ir religinį fundamentalizmą, ir smurtu paremtą kankinystę, ir panieką kūnui bei neapykantą žmogiškumui"; minties autorius net mini "fašistinę propagandą". Vokiečių savaitraštis "Der Spiegel" filmą vadina "sadomazochistine orgija" ir "instrukcija būsimiems budeliams". Kiti kalba apie "grįžimą į viduramžius", o teologai, žinoma, skundžiasi "teologinio gilumo stoka".
Nemažai kritikų po filmo stačiai neįstengia nuslėpti savo priešiškumo krikščionybei. Danielis J. Goldhagenas: "Dar būdamas vaikas kartais galvodavau, kas tai per religija, kuri vaikams liepia žiūrėti į kenčiančio, mirštančio arba jau mirusio, vinimis perdurtomis rankomis vyro paveikslą? Kokią įtaką daro šitokie vaizdai?" Goldhagenas net nevengia moderniosios krikščionybės advokato funkcijos ir Gibsonui prikiša, esą jis, "skleisdamas savo viduramžišką požiūrį apie mažiau pažangų katalikišką ir krikščionišką pasaulį, meta pirštinę progresyviosioms krikščionybės formoms".
Panašūs ir savaitraštyje "Zeit" išspausdinti Jenso Jesseno argumentai: "Gal Gibsonas ir krikščionis; bet jo filmas tikrai nekrikščioniškas. Nėra jokių krikščionybės tiesų išpažinimo, vien krikščioniška pornografija". "Kristaus kančia" yra "neįtikėtinai slogus, kvailas ir blasfemiškas" filmas. Be to, jis įžvelgia net "iš krikščionių fundamentalizmo dvasios kylančius fanatizmo daigus".
Nemažai skepsio reiškia ir patys krikščionys, tik šiek tiek santūriau. Filmų kritikas J. Overstreetas pataria nepervetinti filmo sukeliamo stipraus emocinio jaudulio ir netapatinti jo su dvasiniu praturtėjimu. Kiti nepalankiai vertina "Kristaus kančios" katalikiškumą ir sako, kad "fizinės Jėzaus kančios sureikšminimas filme atspindi Romos katalikų tikėjimą ir maldas. O biblinė teologija akcentuoja, kad Jėzaus nukryžiavimo esmė yra ne fizinė kančia, bet nuodėmių atpirkimas ir Dievo rūstybės prisiėmimas". Po specialios "Kristaus kančios" peržiūros, surengtos įvarių religijų atstovams kovo 25 d. Vilniuje, visko matęs ir užsigrūdinęs pranciškonas br. A. Peškaitis liko dar santūresnis: "Eilinis Holivudo kičas".
Filme "Kristaus kančia" rodomos paskutinės Jėzaus gyvenimo valandos. Tai, žinoma, kelia šiokią tokią problemą ir silpnina filmą. Anot teologo W. Schmithalso, "kas Bibliją skaitęs, Gibsono filme šį tą supras, tačiau pats filmas savaime nepaaiškina nieko, ką vaizduoja". Minėtasis J. Overstreetas antrina: "Argi teisinga ir išmintinga moderniam šiuolaikiniam kinui kurti šitokį tematiškai apribotą filmą, kai žiūrovas visai nežino didžiosios istorijos dalies? Kokia prasmė rodyti šitiek kraujo, kai žiūrovas nesuvokia sklandančio balandžio prasmės, kai nežino, kas buvo Judas iki pasirodymo Getsemanėje, net nežino, kas yra mokiniai, kuo skiriasi Jėzaus mokymas nuo aukštųjų kunigų?"
Todėl teisus Ulrichas Parzany'is, Vokietijos YMCA vadovas ir žinomiausias evangelistas, sakydamas, kad "ir su pasipiktinusiu ir su sujaudintu žiūrovu reikia diskutuoti. Kas pasirūpins, kad kuo daugiau žiūrovų pažintų filmo teksto originalą?.. Atsirado nepaprastai puiki proga žmonėms į rankas vėl paduoti Bibliją ir ją kartu paskaityti".
Vokietijos evangelikų aljanso prezidentas Peteris Strauchas dar entuziastingesnis: "Dar niekada nei Kristaus kančia, nei kryžius nebuvo šitaip visuomenės dėmesio centre, kaip filmo "Kristaus kančia" dėka. Dar niekad krikščionys neturėjo tokios puikios galimybės žmonėms pristatyti pagrindines krikščionių tikėjimo tiesas, kaip dabar, kai į kino sales kasdien plūsta tūkstančiai. Bendruomenės bei tikintieji turėtų šia proga pasinaudoti. Prie kino teatrų susitikti su žmonėmis, pasiūlyti pasikalbėti, padrąsinti paskaityti knygą, pagal kurią sukurtas filmas – Bibliją, padalyti evangelijas".
Teisūs šie ar anie – o "Kristaus kančia" vis vien tėra tik filmas, ir nebūtinai tas, kurio negalima nepamatyti. Ir dar – tikrai ne jokia penktoji evangelija. Kiekvienas turi pasidomėti ir pats nuspręsti, ar tą filmą žiūrės ir kaip su juo elgsis (Lietuvoje išankstiniai seansai nuo balandžio 2 d.). Prie apsisprendimo palengvinimo tikisi prisidėti ir mūsų straipsnių serija šia tema (nuo šiol kas savaitę pasirodys po vieną naują straipsnį). Bet baigiant visgi norisi pridurti, kad Gibsono filmas tikrai nėra "tik kičas" jau vien dėl to, kad tokio dar niekada nėra buvę! O krikščionims vertėtų žinoti, kad į kiną naudinga nueiti ne tik tada, kai rodomas toks filmas, bet ir žymiai dažniau. Pokalbiams, evangelizavimui, Biblijos atsivertimui progą duoda ir daugybė kitų gerų ir net geresnių filmų.
Numatomos straipsnių serijos temos:
- "Pasibjaurėtina mirtis" – kryžius ir nukryžiavimas
- Tarp "Osana!" ir "Ant kryžiaus jį!" – filmo kritika
- Raktas į nukryžiavimo suvokimą – kodėl Jėzus turėjo mirti?
- "Nenužudytas ir nenukryžiuotas" – Jėzaus nukryžiavimas islame
- Jėzus priešais kamerą – Jėzaus filmų apžvalga
- Viešpats, melagis ar pamišelis? – kas yra Jėzus?
- Kryžius ir krucifiksas – kančios samprata konfesijose
- Perdurtos kojos, rankos, galva... – smurtas ir žiaurumas filmuose bei Biblijoje
Kai kurios interneto nuorodos:
http://www.thepassionofthechrist.com/
http://www.passion-movie.com/
http://www.passionchrist.org/
http://www.the-passion.org/
http://www.seethepassion.com/
http://www.thepassionoutreach.com/
http://www.prizme.lt/straipsniai/straipsn.php?action=view&id=12
http://www.decentfilms.com/commentary/passionofthechrist.html
http://www.hollywoodjesus.com/passion.htm
http://www.ransomfellowship.org/M_Passion.html
http://moviesmatter.com/html/films/thepassion.html http://www.christianitytoday.com/fun/special/thepassion.html#articles
http://www.christianitytoday.com/movies/commentaries/passion-passionofmel.html http://www.firstthings.com/ftissues/ft0403/opinion/hittingerlev.html
http://promontoryartists.org/lookingcloser/movie%20reviews/H-P/passionofthechrist .htm
http://promontoryartists.org/lookingcloser/movie%20reviews/H-P/passionofthechrist -letter.htm
http://www.wayoflife.org/fbns/melgibson-thepassionofthechrist/index.html
http://www.unomaha.edu/~wwwjrf/2004Symposium/Symposium.htm
http://www.betanien.de/Material/ermahnendes_Artikel/passion.htm
http://www.zeit.de/2004/11/Die_Passion
http://www.thefilmforum.com/
http://www.intervarsity.org/2100/film_reviews.php?id=1063
http://www.facingthechallenge.org/passion.htm
http://www.leaderu.com/focus/passionofchrist.html
http://news.bbc.co.uk/1/hi/entertainment/film/3518027.stm
http://www.mrqe.com/lookup?isindex=The%20Passion%20Of%20The%20Christ
http://www.angelaufen.de/18.3.04.html
Komentarai (7)
AHTAHAC
2004-04-02 08:44:50
Sunku ka bepakomentuoti kol filmo nemates...
Arba holivudini kitcas arba tikrai dvazinis filmas vercianti susimastyi is sirdies.
Man atrodo teisingai cia kazkas pasake , kad tiem kas skaite bilija - kaza supras, o kas neskaite, bus paskatinimas paskaityti
Arba holivudini kitcas arba tikrai dvazinis filmas vercianti susimastyi is sirdies.
Man atrodo teisingai cia kazkas pasake , kad tiem kas skaite bilija - kaza supras, o kas neskaite, bus paskatinimas paskaityti

Ponc_Pilot
2004-04-02 10:33:39
Kazkaip netikiu, kad daug zmoniu ateis Lietuvoje ziureti sio filmo. Nesaudo, neprievartauja ir pan. Kas cia idomaus eiliniams kinu vartotojui?
Bet
Dziugu,kad krikscionys kazkiek sukruto agituoti ir diskutuoti su ieskanciais. Padek Die!
Bet
Dziugu,kad krikscionys kazkiek sukruto agituoti ir diskutuoti su ieskanciais. Padek Die!
girl
2004-04-02 16:05:28
O aš manau,kad Lietuvoje daug kas eis, bent krikščionys tai tikrai
O netikintys, tai gal dėl to, kad bus įdomu pažiūrėt filmą apie kurį tiek daug kalbama ir rašoma...
O netikintys, tai gal dėl to, kad bus įdomu pažiūrėt filmą apie kurį tiek daug kalbama ir rašoma...
beatrice
2004-04-05 01:02:17
oi jauciu, priguzes zmoniu,net i sales netilps........
oi koks vyks sirdelese sujudimas ir sumaistis galvelese.
Juk kaip mes pilnai suvoksime kancia kitos gyvybes, jei patys to neisgyvensime?
Va, siuo atveju,pasitelksim demesingas akis,klausa ir jautria sirdi,kuri pas kiekviena zmogu,is tiesu,slepiasi kuno gilumoje.
............

oi koks vyks sirdelese sujudimas ir sumaistis galvelese.
Juk kaip mes pilnai suvoksime kancia kitos gyvybes, jei patys to neisgyvensime?
Va, siuo atveju,pasitelksim demesingas akis,klausa ir jautria sirdi,kuri pas kiekviena zmogu,is tiesu,slepiasi kuno gilumoje.
............
Gintulis
2004-04-08 14:18:10
"O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? " (Gal. 3,1)
Nežinau kokį nupiešimą mintyje turi apaštalas Paulius, bet pasižiūrėjęs "Kristaus kančią" galiu pasakyti, kad man taip pat kaip niekad akivaizdžiai buvo pavaizuotas nukryžuotas Kristus.
Tai ne filmas, tai kažkas daugiau...
Tikrai, krikščionys turėtų pamatyti šį filmą, nes po jo neįmanoma likti tokiu kokiu buvai...Giesmės žodžiai, bei Šventojo Rašto tekstas įgauna svorį.
Žinojau, kad Kristus mane atpirko, žinojau, kad brangiai, bet net neįsivaizdavau kaip brangiai...
Šis filmas "įkirto" man ir jau beveik savaitė kaip aš jį žiūrėjau, bet jo poveikis dar jauciamas (tuo tarpu, kai "titaniko ašaros" išdžiūvo po pusvalandžio...
Nežinau kokį nupiešimą mintyje turi apaštalas Paulius, bet pasižiūrėjęs "Kristaus kančią" galiu pasakyti, kad man taip pat kaip niekad akivaizdžiai buvo pavaizuotas nukryžuotas Kristus.
Tai ne filmas, tai kažkas daugiau...
Tikrai, krikščionys turėtų pamatyti šį filmą, nes po jo neįmanoma likti tokiu kokiu buvai...Giesmės žodžiai, bei Šventojo Rašto tekstas įgauna svorį.
Žinojau, kad Kristus mane atpirko, žinojau, kad brangiai, bet net neįsivaizdavau kaip brangiai...
Šis filmas "įkirto" man ir jau beveik savaitė kaip aš jį žiūrėjau, bet jo poveikis dar jauciamas (tuo tarpu, kai "titaniko ašaros" išdžiūvo po pusvalandžio...
AHTAHAC
2004-04-09 10:44:04
O kaip tada suprasti:
isko matęs ir užsigrūdinęs pranciškonas br. A. Peškaitis liko dar santūresnis: "Eilinis Holivudo kičas". ?
isko matęs ir užsigrūdinęs pranciškonas br. A. Peškaitis liko dar santūresnis: "Eilinis Holivudo kičas". ?
Gintas
2004-04-09 15:30:19
Manau, kad Arūnas (Paškaitis) jau eidamas į seansą turėjo tokią nuomonę: "kas gero gali būti iš Holivudo, ir dar iš tokio vėjavaikio kaip Gibsonas..." O filme matyt buvo tik kūnu, mintimis kažkur "svarbiuose reikluose" (arba sapne), kad dvi valandas trukusiame neutūkstamame Kristaus vaizdavime, nepamatė Kristaus...
Kai prieš metus persakaičiau M. Gibsono planus pastatyi filmą apie Jėzų aš skeptiškai į tai pasižiūrėjau... Bet stebėdamas, (kiek leido galimybės) jo darbą prie šio kūrinio, pamatęs vieną Amerikos telefizijos laidą kur Gibsonas duoda interviu, tikrai pamačiau, kad čia yra Dievo įkvėpimas, o ne kokie tai kiti tikslai...
Žinoma būdamas rimtas žmogus ir negaišindamas laiko niekams Paškaitis nesidomėjo tuo apie ką ir taip gerai "žinojo" ...
Te kitą kartą geraiu patyli, jei nėra gerai susipažinęs...
O šeip tai į naudą ir tokie jo žodžiai... paskatina patiems nueit ir pasižiūrėti...
Kai prieš metus persakaičiau M. Gibsono planus pastatyi filmą apie Jėzų aš skeptiškai į tai pasižiūrėjau... Bet stebėdamas, (kiek leido galimybės) jo darbą prie šio kūrinio, pamatęs vieną Amerikos telefizijos laidą kur Gibsonas duoda interviu, tikrai pamačiau, kad čia yra Dievo įkvėpimas, o ne kokie tai kiti tikslai...
Žinoma būdamas rimtas žmogus ir negaišindamas laiko niekams Paškaitis nesidomėjo tuo apie ką ir taip gerai "žinojo" ...
Te kitą kartą geraiu patyli, jei nėra gerai susipažinęs...
O šeip tai į naudą ir tokie jo žodžiai... paskatina patiems nueit ir pasižiūrėti...
© Lietuvos krikščionių studentų bendrija | Kontaktai: info@lksb.lt
Straipsniai
Jėzus priešais kamerą („Kristaus kančia“ III)
Holger Lahayne
Tik „eilinis Holivudo kičas“? („Kristaus kančia“ I)
Holger Lahayne
Malonę šuniui!
Holger Lahayne
- Filmai (35)
- Bažnyčios ir krikščionys (27)
- Kultūra ir laisvalaikis (6)
- Biblija ir teologija (110)
- Religijos ir NRJ (18)
- Dvasingumas ir mokinystė (31)
- Muzika (8)
- Knygos ir literatūra (21)
- Valstybė ir visuomenė (27)
- Mokslas ir univeras (18)
- Santykiai ir seksualumas (8)
- Šeima ir auklėjimas (14)
- Verslas ir darbas (12)
- Etika ir filosofija (26)
- Visi straipsniai
- RSS

Artimiausi renginiai
LKSB Kiti