Kaip mes veikiam?

LKSB tikslas – skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją studentams. Bendrija suburia ir remia krikščionių ir besidominčių krikščionybe studentų grupes aukštosiose mokyklose, skatina tikinčius studentus liudyti Jėzų Kristų bendramoksliams. Kokiose struktūrose tai vyksta? Kokie Bendrijos valdymo principai? Kaip veikia Lietuvos krikščionių studentų bendrija? 

 

Narystė

Visos Bendrijos darbų pagrindas – narystė. Tik nariai gali veikti ir kalbėti LKSB vardu. „Bendrijos nariu gali būti studentas, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje. Asmuo tampa Bendrijos nariu raštiškai pritaręs Tikėjimo išpažinimui ir šiems Įstatams“ (Įstatai, 5.1.). Tapdamas nariu, studentas įsipareigoja laikytis Bendrijos Išpažinime išreikšto tikėjimo ir įstatuose nustatytų veiklos principų. Taip narystė padeda įtvirtinti evangelikų tikėjimo pagrindus ir išlaikyti grupės tapatybę. Nariai drąsina ir remia vienas kitą universitetų gyvenime ir Bendrijos veikloje. Per narystę studentai dalyvauja Bendrijos valdyme.

Išrinkti Tarybos nariai ir įdarbinti samdomi darbuotojai taip pat yra Bendrijos nariai (4.3.3., 4.7.1.).

Narius priima vietinio skyriaus vadovybė (5.1.1.), t. y. kiti studentai, arba Generalinis sekretorius, kai nėra vietinio skyriaus (4.4.5.). Skyriaus vadovybė turi atsižvelgti į atsakingo darbuotojo patarimą.

Nariai studentai vadovauja vietiniam skyriui, dalyvauja Konferencijoje, renka Tarybos narius.

Narių sąrašą tvarko Generalinis sekretorius (4.4.5.). Po studijų narys išbraukiamas iš sąrašo. Buvę nariai bendrauja ir dirba baigusiųjų veikloje.

 

Skyriai

Konkrečios Bendrijos veiklos centras aukštosiose mokyklose – skyriai. „Skyriui sudaryti reikia ne mažiau kaip penkių Bendrijos narių“ (4.6.1.). Atskiro universiteto (kolegijos) arba viso miesto studentai iš įvairių mokyklų gali susiburti į skyrių. Skyriui priskirtas atsakingas darbuotojas nėra vietinio skyriaus narys. Mažesnėms grupėms (iki 5 narių) vadovauja Generalinis sekretorius. Skyriaus įkūrimo ir likvidavimo klausimus sprendžia Taryba (4.6.4.).

Skyrius turi savo raštiškai nustatytą ir Tarybos patvirtintą rinkimo ir valdymo tvarką. Iš narių reguliariai renkamas vadovas, kuris atsiskaito skyrių nariams ir Tarybai, t. y. ne darbuotojams (4.6.3.).

Skyriuje planuojama ir koordinuojama visa grupės veikla. Skyriaus vadovybė priima narius, sprendžia einamuosius klausimus. Nestudentai (išskyrus darbuotoją) negali reguliariai dalyvauti skyriaus veikloje.

Skyrius nėra juridinis asmuo (4.6.5.). Tarybai pritarus, skyrius gali siekti oficialaus statuso aukštojoje mokykloje (tapti studentų klubu arba studentiška organizacija).

Skyriaus vadovybei nusprendus ir Tarybai pritarus, buvę Bendrijos nariai gali tapti skyriaus ar grupės draugais, t. y. rėmėjais ir patarėjais.   

 

Konferencija

Aukščiausias Bendrijos valdymo organas – Konferencija. Tai yra Bendrijos narių visuotinis susirinkimas (4.1.1.), kuriame turi teisę dalyvauti visi nariai (4.2.1.). Ji prilygsta parlamentui valstybėje arba asamblėjai ir sinodui bažnyčiose.

Įstatuose Konferencijai skiriama daugiausiai dėmesio, nes šalies mastu tai yra pagrindinė pasitarimo, sprendimų priėmimo ir kontrolės institucija. Eilinė Konferencija vyksta kasmet. Tik Konferencijos dalyviai renka ir atšaukia Tarybos narius (4.2.3.2.), keičia Bendrijos įstatus (4.2.3.1.). Konferencija kontroliuoja Bendrijos finansus ir tvirtina arba ne Bendrijos veiklos ataskaitas (4.2.3.6.). Konferencijos dalyviai „gali svarstyti bet kurį Tarybos kompetencijoje esantį klausimą“ (4.2.5.). Taip Konferencija prižiūri Tarybos narių ir darbuotojų veiklą; skyriai nėra tiesiogiai kontroliuojami Konferencijos. Konferencijai vadovauja Tarybos pirmininkas arba išrinktas Konferencijos pirmininkas (4.2.13.).

 

Taryba

Bendrijos „kolegialus valdymo organas“ (4.3.1.) – Taryba. Kolegialus, kadangi Tarybą sudaro keli žmonės, kurie kolegialumo dvasia svarsto visus klausimus; balsavimu priimti sprendimai (4.3.5.) laikomi bendrais. Valdymo organas, kadangi ji „sprendžia strateginius [visos] Bendrijos veiklos klausimus“ (4.3.4.),  pvz., nesančius skyrių kompetencijoje.  

Taryba samdo ir paskiria darbuotojus (4.3.6.), tvirtina Bendrijos veiklos planus ir projektus (4.4.8.10.), sprendžia skyrių įkūrimo ir likvidavimo klausimus (4.6.4.), priima narių skundus (5.3.7.).

Tarybos narių skaičius įstatuose nefiksuotas, bet dėl kvorumo ir balsavimų reikalingi mažiausiai trys nariai. Taryba renkama Konferencijoje (4.2.3.2.) dvejų metų kadencijai (4.3.2.). Kadangi Bendrija remiasi evangelikų įsitikinimais (Tikėjimo išpažininimas; „Kas mes tokie: 10 Bendrijos bruožų“), Tarybos nariai turi būti evangeliškų bažnyčių nariai. Vienos bažnyčios arba teologinės pakraipos dominavimas Taryboje vengtinas.

Vietiniai skyriai atskaitingi Tarybai, bet jie tvarkosi savarankiškai. O Taryba „gali svarstyti bet kurį Generalinio sekretoriaus kompetencijoje esantį klausimą ir reikšti Generaliniam sekretoriui privalomus nurodymus dėl apsvarstyto klausimo sprendimo“ (4.3.4.). Generalinis sekretorius įgyvendina Tarybos sprendimus (4.4.8.2.).

Generalinis sekretorius nėra Tarybos narys, bet jo dalyvavimas Tarybos posėdžiuose pageidautinas, kadangi kartu su Tarybos pirmininku jis rengia Tarybos posėdžius (4.3.7.). Taryba renka savo pirmininką, kuris „vadovauja Tarybai ir Generaliniam sekretoriui“ (4.3.7.). Taryba renkasi „ne rečiau kaip kartą per pusmetį“ (4.3.3.). Kitiems darbuotojams Taryba tiesiogiai nevadovauja (4.3.4.).

 

Darbuotojai

Bendrijos, kaip pilietinės organizacijos, veiklos ramsčiai yra savanorystė ir krikščioniškos brolystės dvasia. Teoriškai Bendrija gali veikti visai be samdomų darbuotojų (Taryba gali, bet neprivalo samdyti darbuotojus). Samdomi darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba su studentais, yra šie: Generalinis sekretorius ir kiti darbuotojai – skyrių koordinatoriai. Generalinio sekretoriaus tarnystė yra ypač naudinga ir reikalinga, kadangi jis koordinuoja visos Bendrijos praktinį darbą (4.4.2.). Jis veikia kaip Bendrijos vadybininkas, tvarko Bendrijos lėšas (4.4.4.), vykdo raštvedybą (4.4.8.7.) ir administracinius reikalus, atstovauja Bendrijai kituose organuose, vadovauja darbuotojams (4.4.2.). Generalinis Sekretorius ne renkamas, o samdomas; įprasta, kad su juo sudaroma darbo sutartis ir jo veikla apmokama. Jis atskaitingas Konferencijai ir Tarybos pirmininkui (4.4.3.).  

Bendrija gali samdyti tiek darbuotojų, kiek jai reikia. Visų pirma tų, kurie koordinuotų veiklą „vietiniuose skyriuose, aukštosiose mokyklose arba miestuose“ (4.8.). Skyrių koordinatoriai tvirtina skyriaus vadovus, pataria jiems priimant narius. Jeigu mieste nepaskirtas atsakingas darbuotojas, šią funkciją (jeigu nėra numatyta kitaip) atlieka Generalinis sekretorius.

Darbuotojų (skyrių koordinatorių) pagrindinė užduotis – padėti konkretiems jiems priskirtiems skyriams: remti jų studentus, drąsinti, mokyti ir motyvuoti, būti asistentais, suteikti reikalingų išteklių ir priemonių, šalies mastu koordinuoti veiklą ir padėti įgyvendinti projektus. Darbuotojai skyriams nevadovauja.

 

 Pirmenybė studentams

LKSB yra studentų bendrija. Sprendžiamasis balsas priklauso skyrių vadovybėms, Konferencijai ir Tarybai. Šie trys organai yra atstovaujami studentų, turi jų įgaliojimą, nes yra išrinkti. Visi samdomi darbuotojai yra vykdantieji (įgyvendina Konferencijos ir Tarybos sprendimus). Kiek įmanoma daugiau darbų studentai atlieka patys – vietiniuose skyriuose ir Konferencijoje; atskiras funkcijas jie deleguoja kitiems organams (Tarybai, darbuotojams). Darbuotojai yra vykdytojai ir pagalbininkai, tarnai, o ne vadovai; jie daro tik tai, ko studentai negali (pvz., paruošia išteklius, koordinuoja visos šalies veiklą). Visų LKSB organų veikla orientuota į studentus ir nukreipta jiems padėti; viskas daroma tam, kad būtų skatinama „narių iniciatyva, patikint jiems [t. y. studentams] atsakomybę, suteikiant vadovavimo žinių“  (2.1.6.).

 

Savanoriai

Įstatuose nenumatyta ir nereglamentuota nestudentų savanorių veikla. Bet iš patirties žinoma, kad jų pagalba gali būti naudinga ir reikalinga. Kad jų tarnystė neslopintų studentų iniciatyvos ir nesutaptų su darbuotojų atsakomybe, pabrėžiame: jeigu studentai negali atlikti kai kurių užduočių ir jeigu jiems paskirti darbuotojai negali nei tinkamai padėti, nei patys to padaryti (arba jeigu skyrius neturi paskirto darbuotojo), tik tada galima Bendrijos savanorių pagalba. Gali būti trejopi savanoriai: „pradininkai“, „mentoriai“ ir „asistentai“.

Mieste arba universitete, kur yra tik keli studentai krikščionys ir nėra veikiančios grupės (skyriaus), atsiranda terpė veikti savanoriui pradininkui. Jis suburia tikinčius studentus į grupę (atlieka paruošiamuosius darbus skyriui atsirasti), remia, drąsina ir palaiko studentus. Iš esmės kurį laiką atlieka samdomo darbuotojo funkcijas. Šio savanorio veikla laikina ir ribota. Apskritai ji prilygsta IFES „InterAaction“ komandos veiklai.

Veikianti grupė arba skyrius gali turėti ilgalaikių savanorių mentorių – dažniausiai tai buvę to skyriaus nariai, kurie pataria, dalijasi patirtimi, globoja ir visaip remia vietinius studentus. Jie nedalyvauja reguliarioje skyriaus veikloje, yra antraplaniai veikėjai ir artimai bendradarbiauja su skyriaus vadovu ir skyriui paskirtu darbuotoju. Tokių savanorių reikmę sprendžia vietinis skyrius.

Trečias pagalbos būdas – savanoriai asistentai. Vieniems ar dvejiems metams po studijų buvę nariai visoje Bendrijoje arba skyriuose (grupėse) atlieka tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis asistuodami Generaliniam sekretoriui (jiems yra galimybė ateityje įsilieti į LKSB struktūras, pvz., tapti darbuotoju). Savanoriai asistentai taip pat dirba savanoriškai, yra atskaitingi skyriaus vadovybei ir Generaliniam sekretoriui.

Generalinis sekretorius su savanoriais (jei tai mentoriai, su skyriaus vadovu) pasirašo terminuotą paramos susitarimą, kurį Taryba patvirtina. Savanoriai privalo pritarti Tikėjimo išpažinimui ir įstatams; jie netampa nariais, tačiau įgyja teisę veikti ir kalbėti Bendrijos vardu. Savanoriai būtinai turi būti evangelinės bažnyčios nariai.