UŽ ŽEMYNO RIBŲ (I). IFES PASAULINĖ ASAMBLĖJA 2019
Kas 4 metus IFES šeima susirenka kartu švęsti Dievo darbų studentų pasaulyje, universitete. Mes, LKSB, esame šios šiemos nariais nuo 1999 metų ir kaskart siunčiame savo delegatus, kad parvežtų mums šeimyninių naujienų. Šių metų vasarą į Pietų Afrikos Respublikoje vykusią IFES Pasaulinę Asamblėją "Vilties nešėjai" (ang. Messengers of Hope) vyko Tarptautinės studentų tarnystės savanoris Ričardas Brogys ir studentė narė Debora Gvazdikaitė.
Dalinamės su jumis Ričardo prisiminimais iš ir apie kelionę, įspūdžiais ir istorijomis, parsivežtomis tėvynėn.
1 diena.
Esame palaiminti, visa širdimi dėkojame mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kuris lydėjo, saugojo ir įkvėpė išminties, šiame pasiruošimo bei kelionių kupiname etape. Laukiame, liepos 12 dieną, Pietų Afrikos Respublikoje prasidėsiančios Tarptautinės evangelikų studentų bendrijos (ang. IFES) Pasaulinės asamblėjos.
Galiu sakyti, kad man kelionė prasidėjo prieš trejus metus, kuomet net neįsivaizdavau, jog Dievas suteiks malonę susitikti su krikščionimis iš visų pasaulio kraštų. Asamblėjoje dalyvavo delegatai iš 170 valstybių. Paskutinius tris metus dirbau ir savanoriavau Lietuvos studentų krikščionių bendrijoje (LKSB), tikėdamas mūsų misija ir vizija - „Skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją Lietuvos aukštosiose mokyklose“. Per užmegztas naujas draugystes su studentais Dievas aiškiai parodė kas atsispindi apaštalo Pauliaus žodžiuose - „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Galatams 3:28). Neatsižvelgdami į asmenis stengiamės nešti Gerąją naujieną visiems studentams. Dievas, panaudodamas įvairius būdus, palietė žmones, kurie atvira širdimi priėmė mūsų draugystę bei kvietimą drauge keliauti link Dievo pažinimo. Per šį laiką teko matyti įvairių situacijų, bet ištikimas Dievas suspaudimo ir nerimo akimirkose primindavo psalmisto žodžius - „Pavesk Viešpačiui savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis veiks“ (Psalmės 37:5). Taip Viešpats išlaikė šį tarnavimą ir sujungė tarptautinius bei Lietuvos studentus.
LKSB mane su studente Debora su džiaugsmu delegavo ir drąsiai ragino - tęsti šią Jėzaus pažinimo kelionę išvykstant už Lietuvos ir net mūsų žemyno ribų! Užtikrintumas, jog turime ten dalyvauti bei Dievo malonė lydėjo nuo pradžių. Nepaisant įvairių iššūkių namuose, drąsiai ryžomės keliauti į dar nepatirtą, tolimą iššūkį. Vizų gavimo procesas, šūsniai formų, asmens dokumentų kelionė per Europą iki pat Švedijoje esančios Pietų Afrikos Respublikos ambasados bei komentarai, jog lietuviams išvykti į šią šalį reikia įdėti nemažai pastangų, ragino melstis pasitikėjimo Dievu ir neabejojant dėkoti už šią galimybę. Jėzus ištikimas - Jis pravedė per šį procesą. Esame labai dėkingi visiems, kurie padėjo, bei kartu liūdime ir meldžiamės už šalis, kurioms nepavyko peržengti šio etapo.
Nuotykis prasidėjo! Kelionė iš Kauno į Vilnių, Amsterdamą, Pietų Afriką - Johanesburgą ir, galiausiai, į Bela-Bela, buvo visa ko pradžia. O. R. Tambo oro uoste pasitiko savanoriai ir jau atvykę dalyviai iš įvairių valstybių - Afrika, Prancūzija, Švedija, Italija, Amerika. Taip prasidėjo naujos pažintys bei draugystės. Atvykome vėlų vakarą ir laukėme transportavimo į už 200 km. esančią asamblėjos vietą. Savanorė su rūpesčiu pacitavo Merfio dėsnį – „Jei gali atsitikti kas nors negero, būtinai atsitiks“. Bagažas su visais daiktais ir šiltais rūbais (Afrikoje, pasirodo, taip pat gali būti žiema) neatvyko. Ilgai lauktas transportas buvo atšauktas. Visgi tikėjimas ir džiaugsmas beklausant įvairių istorijų iš krikščionių draugų nustelbė trumpalaikius rūpesčius. Savanoriai kaip išmanydami stengėsi mumis pasirūpinti. Kadangi aušo ankstus rytas, buvo priimtas sprendimas apsistoti greta esančiame viešbutyje bei pratęsti kelionę vėliau. Greitai atvažiavo keletas automobilių, skubomis susėdome į transportą, tikėdamiesi, jog būsime nuvežti į artimiausią viešbutį. Sušalęs, tačiau nepraradęs nuotaikos, bendrauju su delegatu iš šalies, kurioje būti krikščioniu yra tiesioginis pavojus. Ir svarstau - kokia privilegija bendrauti su žmogumi, kuris nepaisant sąlygų, nesitardamas su kūnu, stovi tvirtai ir liudija apie viltį, kurią gavo iš Jėzaus Kristaus. Jėzus Kristus rado kelią į šio nuostabaus žmogaus širdį ir jis nesulaikydamas džiaugsmo dalijosi Evangelijos žinia. Paklausus vairuotojo ar viskas gerai ir kur mes vykstame, sulaukėme tik pečių gūžčiojimo: „Nežinau ponia, aš tiesiog važiuoju paskui priekyje esančią mašiną“. Atsižvelgiant į nusikalstamumą bei faktą, jog sėdime mašinoje su nepražįstamais žmonėmis ir neaišku kur važiuojame, apima nerimas, įsijungiame GPS sekdami maršrutą, meldžiame Dievo apsaugos ir išminties. Dėl komunikacijos stokos teko atšaukti viešbučio rezervacijas bei ankstyvą rytą dideliu greičiu skrosti magistrale, žvalgantis į žemėlapį bei vairuotoją. Kelionės tikslas - Limpopo provincijoje esantis Bela-Bela miestas. Dievas didis. Abejonės ir nerimas jau liko užmarštyje, mes jau vietoje!
Registracija, būrys žmonių, nematyta gyvūnija ir augmenija mus apsupo nuo pat atvykimo. Atidarymas užgniaužė kvapą - 1300 delegatų šlovino ir meldė Jėzų įvairiomis kalbomis, džiaugsmas, giesmės, Dievo žodis, šokis bei šūkis „Jūs esate Vilties nešėjai“... „Jėzau, meldžiam, jog įgalintum mus skelbti Tavo Tiesą ir Viltį, suteiktum drąsos ir ryžto nesigėdyti Tavęs nepaisant iššūkių. Jėzau, Tu didis, naudok mus...".
Ričardas
